Disertacijos tema – futbolas

Europos futbolo čempionato proga – trumpas priminimas apie tai, kad populiariausias pasaulyje žaidimas visada ėjo koja kojon su mokslu.

Navigacija

Statistika apie futbolininkų nubėgtus atstumus jiems patiems reikšminga kaip fizinių pajėgumų įrodymas. Tačiau nedaug kas žino, kad šiems duomenims rinkti naudojamas principas labai panašus į tą, kuris leidžia sekti raketų trajektorijas.

Šiuolaikinius futbolo mačus filmuoja 16 ir daugiau televizijos kamerų. Visų jų, „matančių“ po 25 kadrus per sekundę, bendrai užfiksuotų vaizdų visiškai pakanka, kad būtų galima sukurti kiekvieno aikštėje esančio futbolininko, arbitro ir net kamuolio trimatę projekciją.

Kaip tik tą daranti speciali programa oficialiai pristatyta 2008-ųjų Europos čempionate, vykusiame Austrijoje ir Šveicarijoje, o prieš tai dar metus testuota atskiruose UEFA čempionų lygos mačuose.

Programa kompiliuoja duomenis apie žaidėjus trimačiu režimu ir sudaro futbolo aikštės modelį, kuriame futbolininkai virsta judančiais taškeliais.

Informaciją sistema atnaujina kas sekundę, taigi leidžia realiu laiku pamatuoti futbolininko žingsnio ilgį, kamuolio skrydžio greitį ar atstumą iki vartų.

Susumavus galutinius duomenis apie kiekvieno žaidėjo judumą, paklaida, nustatyta lyginant su naudojant GPS surinkta statistika, neviršija 2–3 proc.

Demografija

2007-ųjų kovą ir balandį gimstamumas Vokietijoje išaugo daugiau nei ketvirčiu, palyginus su tais pačiais 2006 metų mėnesiais. Kai kuriuose miestuose šis rodiklis šoktelėjo visu trečdaliu, o Berlyne ir Hamburge registruota daugiau naujagimių nei mirčių.

Mokslininkai tada nustatė, kad tokį įspūdingą demografinį šuolį lėmė euforija, apėmusi visą šalį 2006-aisiais, kai Vokietija organizavo pasaulio futbolo čempionatą. Ir pati iškovojo bronzą.

„Klinsio karta“, kaip šie 18-us metus einantys jaunuoliai tebevadinami anuometės Vokietijos rinktinės trenerio Jurgeno Klinsmano garbei, buvo ne paskutinis futbolo kūdikių bumas šioje šalyje.

2015-aisiais vokiečiai ir vėl džiaugėsi didžiausiu naujagimių skaičiumi per penkiolika metų, o dauguma tų vaikučių pasaulį išvydo pirmąjį pusmetį.

Jie buvo Vokietijos rinktinės triumfo 2014 metų pasaulio futbolo čempionate, vykusiame 2014 metų vasarą Brazilijoje, rezultatas.

Dar anksti spėti, kaip vokiečiams seksis šiame čempionate, tačiau Vokietijos demografai jau džiūgauja: visuotinė meilė futbolui – didelė paspirtis valstybei su vienais žemiausių gimstamumo rodiklių Europoje.

Taikomoji fiziologija

2015 metais fizioterapeutas iš Danijos Jakobas Utas nusprendė parašyti disertaciją futbolo tema.

Į savo tyrimą jis pakvietė prostatos vėžiu sergančius ir antihormoninius preparatus vartojančius vyrus, norėdamas išsiaiškinti, kaip keičiasi sveikata žmonių, kurie žaidžia futbolą.

Visiems žinoma, kad sąlygiškai sveikiems žmonėms sportas labai naudingas. Tačiau kaip jis veikia sergančius, iki tol beveik nesidomėta.

J. Utas konkrečiai norėjo ištirti sporto įtaką sergančiųjų vėžiu kaulams ir judrumui, aktyvumui, mat vienas šalutinių antihormoninių preparatų poveikių yra osteoporozė.

Naujausios modeliavimo ir duomenų analizės programos leidžia futbolo klubams ne tik įvertinti individualų futbolininkų žaidimą. Jos parodo, kokioje pozicijoje kiekvienas žaidėjas jaučiasi geriausiai; kaip tiksliai komandos nariai perduoda kamuolį, kaip dažnai ir kaip efektyviai atakuoja vartus, muša kampinius; kuris futbolininkas sustabdo daugiau varžovų, atlieka daugiau perėmimų, išmuša daugiau kamuolių iš baudinių zonos – taip atrenkami geriausi gynėjai; informacija, kiek laiko komanda praleidžia su kamuoliu, padeda įvertinti, kaip jai sekasi kontroliuoti žaidimą.s

Taigi 29 vidutinio amžiaus vyrai 32 savaites iš eilės kartą per dvi tris dienas rinkdavosi į futbolo treniruotes. Paraleliai lygiai tiek pat to paties amžiaus vyrų to nedarė.

Pasibaigus eksperimentui laukė staigmena: ligoniams futbolas davė daugiau naudos, nei būtų davęs sveikiesiems. Per tuos aštuonis mėnesius kontrolinės grupės nariams padidėjo kaulų tankis, ir po antihormonų terapijos jų kaulai pasirodė esantys 2–4 metais „jaunesni“ nei tų, kurie nesitreniravo.

Be to, praėjus 32 savaitėms 27 vyrai iš futbolininkų grupės (du eksperimento nebaigė – patyrė traumas) aukščiau pašokdavo ir sparčiau lipo laiptais.

Paprasto fizioterapeuto disertacijos rezultatai sukėlė tokį ažiotažą, kad buvo inicijuotas nacionalinio masto tiriamasis projektas.

Dabar visoje Danijoje antihormoninę terapiją baigę pacientai žaidžia futbolą.

Socialinė psichologija

Populiarus teiginys, kad jauniems futbolininkams psichologiniai įgūdžiai svarbesni nei fiziniai, paskatino ne vienas mokslinių įrodymų paieškas. Ir visos jos buvo bergždžios. Užtat vokietis profesorius Oliveris Heneris 2008 metais įrodė priešingai.

Mokslininkas apklausė 11–15 metų berniukus, lankančius Vokietijos futbolo sąjungos parengimo centrus, ir išanalizavęs jų užpildytų anketų rezultatus padarė išvadą: tokiame amžiuje sportiniai motorikos ir fiziniai įgūdžiai yra daug svarbesni už psichologinius.

Bazinį reikiamų savybių rinkinį – meilę futbolui, pergalės siekį – dauguma jaunųjų futbolininkų ir taip turi. Lyderystės užuomazgos bei gebėjimas prisiimti riziką tokiame amžiuje irgi pasitaiko. Bet štai ryšio tarp gerų socialinių bei psichologinių įgūdžių ir sėkmingos ateities geriausių futbolo klubų akademijose praktiškai nėra.

Vokiškojo futbolo progresui O. Heneris rado kitą paaiškinimą.

2013 metais profesorius nustatė, kad 11–12 metų berniukų vidutiniai fiziniai pajėgumai, matuojami pagal šešis rodmenis, kiekvienais metais vis auga. Ir jeigu berniukas patenka tarp 30 proc. geriausiųjų pagal fizinius duomenis, tikimybė to, kad jis pateks į Vokietijos jaunučių arba jaunimo rinktinę, yra septyniskart didesnė nei kitiems vaikams.

Astronomija, programavimas ir duomenų analizė

Anglijos „Premier“ lygoje žaidžiantis „Manchester City“ prieš keletą metų pasamdė komandą astrofizikų, o „Liverpool“ vienos srities mokslo ekspertais neapsiribojo: subūrė komandą iš teorinės fizikos ekspertų, programuotojų ir net energetikų, anksčiau dirbusių branduolinėje pramonėje. Jiems patarinėja net buvęs jaunimo šachmatų čempionas.

Mokslas didžiajame futbole dabar ne šiaip norma – tai jau trofėjais įrodyta nauda. Garsiausi klubai, tarp jų „Barcelona“ bei „Arsenal“, irgi turi tokias ekspertų grupes. Visų jų darbas – duomenų analizė.

Ištisi padaliniai mokslininkų renka ir apdoroja, analizuoja milijonus statistinių duomenų vienetų – apie žaidėjus, rungtynes, kuria taktinius modelius – kad tik padidintų pergalės tikimybę.

Tai, ką šie žmonės veikia, vizualiai gali panėšėti į kompiuterinį žaidimą, tačiau specialistai įsitikinę: fizika bei statistika pagrįstas futbolas iškelia populiariausio pasaulyje sporto strategiją į naują lygmenį.

XXI amžiaus futbolą kuria jau ne tik talentingi žaidėjai. Nė kiek ne mažiau nei nuo jų, šis puikus žaidimas priklauso nuo duomenų, statistikos ir juos išmanančių žmonių įžvalgų.