-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Indonezijos pankų bendruomenė yra viena didžiausių ir aktyviausių pasaulyje. Šis judėjimas šalyje kilo 1990-ųjų pabaigoje kaip būdas kovoti su didėjančiu skurdu bei korumpuota vyriausybe. Pasisėmę įkvėpimo iš Vakarų, indoneziečiai taip pat pradėjo maištauti prieš valdžią kurdami ją kritikuojančias dainas. Tačiau buvimas panku čia neapsiriboja vien maištu ir muzika. Tai – ir galimybė išgyventi, pasijusti visaverčiam ir patirti šeimos bendrumo jausmą.
Šios salų valstybės pankai pasižymi unikaliu ir gana agresyviu aprangos stiliumi. Jų tatuiruoti ir auskaruoti veidai bei apiplyšę drabužiai su pankų simbolika turi itin negatyvių padarinių šioje konservatyvioje visuomenėje. Indonezijoje jie dažnai lyginami su nusikaltėliais ir valkatomis, o vien dėl įvaizdžio ir viešosios opinijos neretai atsiduria areštinėje.
Bet kas iš tikrųjų slepiasi už agresyvios išvaizdos, visų auskarų ir tatuiruočių? Norėdamas rasti atsakymą į šį klausimą, susidraugavau su vietiniais ir pasinėriau į Džakartos pankų bendruomenę. Jie man leido fotografuoti kasdienį, nesurežisuotą gyvenimą – savo džiaugsmus, kančias ir pastangas išgyventi.
Leidžiant dienas su pankais man prieš akis sugriuvo daugybė mitų. Supratau, kaip kartais išvaizda gali meluoti ir klaidinti. Džakartos pankai – visai ne tokie, kaip juos apibūdina visuomenė. Taip, jie neseka sistemos keliu, dažniausiai nebaigia mokyklų, neturi universiteto diplomų, normalių darbų, rengiasi visiškai kitaip ir vartoja daug alkoholio. Bet tai nereiškia, jog jie yra nusikaltėliai. Šie žmonės taip pat nori teisybės, trokšta gyventi nebijodami, reikšti savo nuomonę ir kovoja už taiką bei lygybę.
Religija – vienas didžiausių skirtumų tarp Indonezijos ir Vakarų kultūros pankų.
2011 m. pasaulį apskriejo žinia apie incidentą Indonezijos Ačeho provincijoje, kur didžiausia musulmonų koncentracija. Į pankų koncertą įsiveržę policininkai areštavo 65 jaunuolius, nuskuto jiems skiauteres, sudegino drabužius ir uždarė į perauklėjimo įstaigą. Tai buvo garsiausias žmogaus teisių pažeidimas šalyje. Panašūs dalykai ir dabar yra pankų kasdienybė: pavieniai suimami vos ne kas dieną ir neretai uždaromi į mokymo įstaigas, kuriose verčiami melstis ir skaityti Koraną. Džakartos pankai vengia gatvėse vaikščioti pastatytomis skiauterėmis, nes bijo būti areštuoti. Todėl skiauteres pasikelia tik tam tikromis progomis arba koncertuose.
Indonezijoje pankais tampama dažniausiai dar labai ankstyvame amžiuje. Šioje šalyje skirtumas tarp turtingų ir vargšų yra milžiniškas: beveik pusė indoneziečių gyvena žemiau skurdo ribos, o valstybė iš esmės neturi socialinės rūpybos sistemos. Todėl daug vaikų gyvena tiesiog gatvėse. Buvimas pankų bendruomenės nariu jiems suteikia galimybę patirti šeimos ir draugystės jausmą, leidžia pasijusti šio to vertam. Tai – šansas išgyventi. Kai kurie vaikai prisijungia prie pankų dėl šeimoje esančių problemų, taip pat norėdami būti laisvi ir nepriklausomi, gyventi be taisyklių ir priespaudos.
Vienas pagrindinių pankų pragyvenimo šaltinių – grojimas gatvėse ukulelėmis ir gitaromis. Dažniausiai jie dainuoja apie korumpuotą vyriausybę bei nelygias žmonių teises. Daugiausia jų galima pamatyti savaitgaliais Džakartos senamiestyje prie gatvės maisto restoranėlių. Kiti pankai verčiasi kurdami aksesuarus ir marškinėlius, verdami auskarus bei darydami tatuiruotes. Populiariausia pankų susibūrimo vieta yra šalia Džakartos senamiesčio traukinių stoties. Čia jie pardavinėja įvairius aksesuarus, diskutuoja apie gyvenimą ir iš plastikinių maišelių geria vietos „samagoną“. Aktyvesnės grupės organizuoja labdaros renginius, o už surinktus pinigus padeda našlaičiams, sergantiems AIDS ir maitina skurstančius. Kai kurie pankai taip pat lanko mokyklas ir veda paskaitas apie narkotikų žalą, organizuoja kampanijas prieš korupciją.
Religija – vienas didžiausių skirtumų tarp Indonezijos ir Vakarų kultūros pankų. Indonezijoje nemažai jų yra religingi ir laiko save musulmonais. Jeigu koncerto metu šalia esančioje mečetėje pradedama melstis, grupė iš pagarbos liaujasi groti. Pertrauką padarys ir maldos garsus išgirdęs tatuiruočių meistras. Beje, sparčiai populiarėja nauja šios bendruomenės atšaka – islamo pankai. Jie kuria dainas apie islamą, bet vis tiek paiso pankų ideologijos trejybės – laisvės, lygybės ir anarchijos.
Didžiausioje musulmonų valstybėje pankams išgyventi nelengva – vyriausybė juos nuolat bando nuslopinti. Bet valdžiai sunkiai sekasi – tatuiruoti aktyvistai vieningai trokšta laisvės, kuri yra pagrindinė bendruomenės varomoji jėga. Pankai nepasiduoda ir atkakliai kovoja už teisingumą, žodžio bei saviraiškos laisvę.
