P. Židonio nuotr.

Vilkiko auka žalos atlyginimo laukia tuščiai

Netruks sueiti keturi mėnesiai, kai Smėlynės gatve važiavęs vilkikas, nuvertęs privatų sklypą juosusią metalinę tvorą, įsirėžė į kaimyninio namo sieną.

Gerokai apgriautas namas liepą jau sulauks meistrų. Jiems už darbą sumokės vilkiko draudikai.
O sumaitotos tvoros šeimininkė kremtasi nesulaukdama, kas atstatytų jos turtą ar bent atlygintų patirtus nuostolius.
„Sekundei“ pradėjus domėtis jos reikalais, paaiškėjo, kad panevėžietė tuščiai laukė teisingumo.

Grūmoja dangui

Smėlynės gatvės 158-ajame name gyvenanti Aušra Tamoliūnienė neslepia jau pradėjusi grūmoti dangui, neatsiunčiančiam jai atsakingų žmonių, turinčių pasirūpinti per avariją nugriauta jos tvora.
„Bežiūrint į tvoros lūženas ir taip silpna mano sveikata dar suprastėjo. Neužtektų ir pusdienio mano ligoms išvardyti. Pykstu ant valstybės. Aš, nekaltai nukentėjusi moteris, niekam nerūpiu“, – pokalbį pradėjo ši į aštuntą metų dešimtį jau įšokusi panevėžietė.
A. Tamoliūnienės metalinės tvoros nemažos dalies neliko kovo 11-osios naktį.
Baigiantis šventinei dienai, likus vos keturioms minutėms iki vidurnakčio, senjorės tvora atsidūrė po vilkiko „Volvo“ ratais.
„Jau buvau įmigusi, kai išgirdau stiprų trenksmą. Tąkart nesikėliau žiūrėti, kas įvyko. Dar po kelių valandų, per patį įmygį, pažadino beldimas į duris. Kai atidariau duris, uniformuota policijos pareigūnė manęs užklausė, ar žinau, kad esu nukentėjusioji. Kai atsakiau, kad ne, policininkė parodė į nugriautą mano tvorą“, – nakties įvykius prisiminė panevėžietė.
A. Tamoliūnienė jau kitą rytą susirinko tvoros nuolaužas ir pradėjo laukti tų, kam priklausytų atlyginti nuostolius.
„Visiems juk aišku, kad esu nukentėjusioji, man padaryta žala. Tą patvirtino ir pati policininkė“, – kalbėjo moteris.A. Tamoliūnienė kremtasi, kad niekas iš tų, kas turėtų atlyginti žalą ar ją įvertinti, į jos kiemą iki šiol taip ir neatėjo.

Visą straipsnį skaitykite birželio 29 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje.