-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio pradinė mokykla jau kurį laiką nebekviečia Kalėdų Senelio.
„Bendro kalėdinio vakaro su Kalėdų Seneliu nebedarome. Kažkaip natūraliai taip išėjo. Gal ir vaikai nebetiki, bendri renginiai nebėra populiarūs“, – sako įstaigos direktorė Kristina Žaltauskienė.
Anot jos, kaip atšvęsti Kalėdas, tariamasi su vaikais, su tėveliais. Vieni, pasak direktorės, važiuoja į įvairias edukacines programas, kiti švenčia mokyklos salėje ar savo klasėje. Ji pastebi, kad jau nebe visose kalėdinėse edukacinėse programose dalyvauja pagrindinis šios šventės simbolis – Kalėdų Senelis.
Užtat Pradinėje mokykloje visą gruodį klasėse gyvena elfai.
K. Žaltauskienės teigimu, pernai labai pasiteisinusią idėją būtinai kartos ir šiemet. Išdykėliai elfai vaikams klasėse palieka įvairias užduotis, krečia pokštus. Jie pas vaikus šiemet nusileis gruodžio 7-ąją, kai mokykla švęs gimtadienį ir įžiebs eglutę. Direktorės pastebėjimu, vaikams kiekviena diena su elfais tampa švente – nekantriai laukiama jų išdaigų.
Panevėžio „Rūtos“ lopšelio-darželio direktorė Regina Mikalauskienė taip pat patvirtina, kad jau kelintus metus įstaiga atsisako Kalėdų Senelio paslaugų. Pernai jį buvo užsisakiusios vos viena ar dvi grupės. Direktorės nuomone, šventinę nuotaiką vaikams galima sukurti pigiau.
Anot jos, patys mažiausieji, dvimečiai, šiemet planuoja žiūrėti Lėlių vežimo teatro spektaklį, po jo teatre sulauks ir Kalėdų Senelio. Tai kiekvienam vaikui kainuos 6 eurus. Dovanėles, anot direktorės, nuperka tėvai. Kitos grupės nusprendžia apsilankyti kituose miesto kalėdiniuose spektakliuose vaikams. Vyresnieji važiuoja į Anykščių rajone esantį Arklio muziejų, ten susitinka ir Kalėdų Senelį.
R. Mikalauskienė pasakoja, kad darželis ne kartą yra samdęs Kalėdų Senelį, tačiau pastebėjo, kad neapsimoka. Neretai jo pasirodymai nebūdavo įdomūs ir kokybiški, o sumokėti tekdavo nemažai. Pasak direktorės, patiems mažiausiesiems Kalėdų Senelio ir nereikia – jie bijo storu balsu kalbančio nepažįstamojo.
„Ašarų pakalnė būna“, – pasakoja direktorė.
Paprastai manoma, kad vaikai Kalėdų Seneliui būtinai turi padeklamuoti eilėraštį. R. Mikalauskienės teigimu, šventė kuriama vaikams, o ne tėvams. Šie kviečiami į kitas darželio šventes, kuriose pademonstruoja, ką išmoko jų atžalos. Pasak direktorės, pedagogams nesunku išmokyti vaikus eilėraščių, tačiau įstaigoje atsisakyta tą daryti Kalėdoms.
„Esame susitarę, kad Kalėdos yra šventė vaikams. Jei savarankiškai išmoksta eilėraštuką ir nori jį padeklamuoti – puiku, bet tikrai nėra teatro. Kokia vaikams šventė, jeigu drebėdami deklamuos eilėraštį?“ – sako R. Mikalauskienė.
„Žilvino“ lopšelio-darželio direktorius Justas Petrulis taip pat sako, kad individualus vaiko pasirodymas darželyje neprivalomas.
„Nėra jokios prievartos, kad reikia mokytis, paskui drebėti dėl pasirodymo. Viskas laisva ir savanoriška. Kurie nori, gali pasirodyti, kurie nedrįsta, gali stebėti iš šono. Vienos grupės kažką pasiruošia, kitos visiškai nieko“, – apie Kalėdų Senelio sutikimą pasakoja direktorius.
Šiame darželyje lankosi ir Kalėdų Senelis, būna ir šventinė eglutė.
„Mes stengiamės tas tradicijas išsaugoti, išlaikyti“, – tvirtina J. Petrulis.
Nors siūloma ir patiems tėveliams pabūti Kalėdų Seneliu, tačiau jau kelintus metus šis personažas samdomas.
„Vaikiškoms šventėms taupyti nesąmonė. Svarbiausia kokybiška, graži, įsimintina šventė vaikams“, – įsitikinęs direktorius.
„Pastebime, kad vis mažesnis Kalėdų Senelio poreikis mokyklose. Ir tai sieju su kultūros paso programa, kuria gali naudotis moksleiviai. Metų pabaiga – puikus laikas išnaudoti kultūros paso pinigų likutį, todėl daugelis renkasi įvairias edukacines programas mokyklose, išvykas į kitus rajonus. Pati vykdau kultūros paso programą, metų gale sulaukiu didesnio susidomėjimo“, – sako vaikų švenčių organizavimo verslą turinti Neringa Bagdonienė.
Jos pastebėjimu, vaikų darželiuose kol kas Kalėdų Senelis labai laukiamas. Jo užimtumu, programa ir kainomis pradedama domėtis jau rugsėjo viduryje.
„Juk visi žino, kad Kalėdų Senelis geraširdis ir laikas jam pavaldus. Kaip per vieną naktį jis sugeba išdalinti dovanas viso pasaulio vaikučiams, taip labai norint ir klientui truputėlį prisiderinant, galima atrasti laiko ir viešnagei“, – sako N. Bagdonienė.
Jei Kalėdų Senelis labai užsiėmęs, pasak verslininkės, yra dar ir jo padėjėjos Snieguolė ar Nykštukė, kurios vyksta į bendruomenes, bibliotekas, prigalvoja vaikams užduočių.
„Kiek domėjomės, kainos Panevėžyje svyruoja nuo 70 iki 150 eurų už pasirodymą. Žmonės kartais bando derėtis, prašo vieno Kalėdų Senelio, galvoja, kad bus pigiau be Snieguolės. Bet aš vieno Kalėdų Senelio neišleidžiu“, – pasakoja N. Bagdonienė.
Jos teigimu, Senelis jau garbaus amžiaus, tad Snieguolės pareiga jam padėti.
„Darželiuose į mažųjų lopšelinukų šventes tėvai ir pedagogai mielai pasikviečia linksmą, švelnią Nykštukę Dovaniukę. Juk tokiems mažiems žmogučiams didelis, barzdotas su lazda įžengiantis Kalėdų Senelis atrodo baugiai, nėra drąsu prie jo net eiti. O Nykštukė ateina nešina didele sniego gniūžte, metro dydžio meduoliu su priklijuojamomis sagutėmis ir kitais smalsumą žadinančiais žaidimais“, – pasakoja N. Bagdonienė.
Pasak jos, niekur nedingusi ir tradicija deklamuoti eilėraščius, dainuoti, vaidinti, šokti.
„Ir net tradiciškai po keletą vaikų per sezoną Kalėdų Seneliui šventėje sukuria ir padeklamuoja eilėraštį. Kas gali būti mieliau!“ – sako renginių organizatorė.
Panevėžietis muzikos mokytojas Justinas Kanaporis jau keletą metų Kalėdų Seneliu nedirba, tačiau svarsto kitais metais vėl sėsti į roges. Pasak jo, šį smagų, ne vienerius metus turėtą užsiėmimą apleido per karantiną.
J. Kanaporis pasakoja dirbantis pedagoginį darbą ir su vaikais jam sekasi. Kalėdų Senelio paslaugas teikdavo ne visą gruodį, tik vieną savaitę. Tekdavo visus kitus darbus atidėti į šalį ir atsiduoti tik kalėdiniam personažui. Jo teigimu, iš tokio seneliavimo užsidirbti papildomai galima, tačiau vien iš to nepragyvensi.
„Kalėdų Senelio darbas labai sunkus. Atrodo, ką čia reiškia, bet nėra taip paprasta pas vaikus ateiti“, – tvirtina J. Kanaporis.
Bene sudėtingiausia, jo teigimu, apsirengti ir nusirengti. Kaskart eidamas nešdavosi ne vienerius marškinius – judant šiltoje patalpoje su Kalėdų Senelio rūbais labai karšta, akiniai rasoja. O kai paslaugas užsisakydavo po tris, keturias ar net penkias grupes, tiek kartų reikėdavo ir persirengti.
Dirbant mokyklose specifika jau kita. Kišenėje Kalėdų Senelis turi turėti daugiau smagių pokštų, daugiau juokų, užduoti ir vieną kitą matematinį ar tiesiog gudresnį klausimą. Pavyzdžiui, pirmoko paklausti, kas nutiks su raudonu akmeniu, jei įkris į mėlyną jūrą?
J. Kanaporis pasakoja, kad greičiausiai tėveliai primokydavo vaikus patikrinti, ar tikra Kalėdų Senelio barzda – patempti už jos. Jis juokiasi iš vaiko akių suprasdavęs, ką šis sumanęs.
„Nujaučiau, kada reikia prilaikyti. Dar nebuvo visai nutempę“, – juokiasi jis.
J. Kanaporis sako pastebėjęs, kad dabar daug vaikų eina į įvairias edukacijas ar spektaklius, po kurių susitinkama su Kalėdų Seneliu, tačiau jam labiau prie širdies šiltos, jaukios šventės.
„Sueina 200–300 vaikų ir nebelieka asmeniškumo. Toks visiems bendras Kalėdų Senelis. Man patikdavo asmeniškai su vaikais nusifotografuoti, stengiausi kiekvieną išklausyti. Dirbant su minia turbūt pinigai didesni, bet tada dingsta kiti dalykai. Manau, tada Kalėdų Senelio personažas virsta tik darbu“, – svarsto J. Kanaporis.
Jis pasakoja turėjęs ir programą suaugusiesiems, tačiau pačiam nebuvo taip įdomu kaip su mažaisiais.
„Suaugusiems viskas aišku. Visi viską žino: atėjo kažkoks dėdė, kuris palinksmins. Jokio stebuklo“, – pamena panevėžietis.
