-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Lenkijos sostinėje – dailininko namai, čia jis gyvena ir kuria daugiau nei keturias dešimtis metų.
Aukštaitijos sostinėje šiandien duris atveria jo kūrybos namai – „Stasys Museum“ – pagrindinis S. Eidrigevičiaus kolekcijos saugotojas.
Nacionalinės premijos laureatas, pelnęs daugybę pasaulinio masto apdovanojimų, per kūrybą sugrįžta į savo vaikystės kraštą.
Galima atsakyti vienu žodžiu – STEBUKLAS, arba keliais sakiniais žvilgterėti į nueitą kelią, kuris buvo ir yra nelengvas, kitaip sakant – akmenuotas.
Mano vaikystė buvo darbinga. Kitaip sakant, tėvų privalomas darbas kolūkyje „Raudonoji žvaigždė“, o aš pavaduodavau tai mamą, tai tėtį, kai jie jausdavo, kad reikia mano pagalbos – rauti linus, ravėti runkelius, kasti bulves, atvežti separuoto pieno veršeliams, vežti šiaudus ir taip toliau.
Visos mano atostogos praeidavo darbuose.
Svajojau išvažiuoti mokytis. Taip ir įvyko. Kelionė į Kauną, paskui į Vilnių, vėliau į Varšuvą ir kitus pasaulio miestus.
P. Židonio nuotr.
Aprašiau tai poemoje „Giedanti gaidžio galva“. Joje įamžinau ir gamtą, ir žmones, ir gyvūniją. Lyg fotografijoje.
Fotografija lydi mane kiekviename žingsnyje. Ir dokumentinė, ir kūrybinė.
Fotografijoje mano tėvai lyg gyventų toliau. Gera matyti jų veidus, klausyti patarimų, pamokymų. Mano ryšys su tėvais buvo per gerumą. Kartais per tylą, kartais per dainą, per piešinį, per pokalbį.
Dabar žiūrovai pamatys tik mažą dalį kolekcijos.
Bėgant laikui ekspozicija keisis. Salėje svečių parodoms pirmenybė bus teikiama pasaulinio masto asmenybėms – plakato ir knygos meno kūrėjams.
Noriu, kad muziejus turėtų savo spalvą, kad skirtųsi kitų muziejų fone.
Noriu lankytojams suteikti edukacinių pamokų, puikių susitikimų su svarbiais menininkais.
Labai retai sutinku turinčių humoro jausmą žmonių.
Poetas Roževičius turėjo – susitikę juokėmės iki begalybės. Buvo didelis poetas, o kartu paprastas, nuoširdus, pilnas geros energijos.
Prieš įeinant į parodą, edukacinėje erdvėje stovės sakykla pagal mano projektą, ką tik pagaminta Panevėžyje iš 19 amžiaus lentų. To objekto rėmėjas – Tomas Grėbliūnas.
Toje sakykloje stovėdamas galėsiu lankytojams pasakoti apie meną arba, jei bus proga, juoktis.
P. Židonio nuotr.
Taip, pastatas tarytum popieriaus lapas, ant kurio lyg laukiama piešinio.
Taigi atidarymo vakare ant sienos Stasio ranka pieš, aišku, filme.
Pastatas labai paprastas. Architektams labai patinka. Aš pripratau. Tas kubas šalia muziejaus – jame dabar bus Stasio veido formos baseinas ant žemės ir veido atspindys padangėje.Tai paprasta ir iškalbinga.
Prieš daug metų meno kritikas iš Niujorko rašydamas apie mano kūrybą taip pavadino savo rašinį.
Šis pavadinimas tiesiog tobulas. Paaiškinu. Pavyzdžiui, ant ketvirto „Kultūros barų“ numerio viršelio yra plakatas „Emigrantai“ S. Mrožeko spektakliui. Šis plakatas labai veikė žiūrovus Ukrainoje, ten dabar rodoma keliaujanti teatrinio plakato paroda.
Kai tą plakatą sukūriau Varšuvos spektakliui, originalas ,,dingo“ – teatras negrąžino.
Šis plakatas buvo geriausias metų plakatas Lenkijoje.
Dabar kai žiūriu, jis įgauna ypatingą reikšmę – EMIGRACIJA. Ji begalinė. Skaudi. Kaip emigracijos IKONA.
Daug mano darbų tapo ikonomis įvairiuose kraštuose, situacijose. Tai plati tema.
Darbų atrinkimas – ilgas kelias. Atlikimo technikų ir matmenų įvairovė. Teko iš Varšuvos dar papildomai atgabenti darbų, kad atsispindėtų Stasio kūrybos kelias nuo miniatiūrų, ekslibrisų, pastelės, tapyba, skulptūra, instaliacijos, knygos menas, plakatai, piešiniai – viena linija.
Didelio formato – Body art – kūno menas. Daug pokalbių, svarstymų, įrodinėjimų. Nuo realizmo iki metaforos, nuo figūratyviškumo iki minimalizmo.
Aišku, darbuose dominuoja prasmės ieškojimas, sugestyvumas.
Kiekvieno kūrinio idėja vis kita. Ekspozicijos architektas Aurimas Syrusas puikiai jaučia erdvę aplink kūrinius – pasaulinio lygio eksponavimo menas.
Taip – stebiu anūkus, jų norą piešti, išdykauti, juokauti, rodyti emocijas. Jie jautrūs, reaguoja į tai, kas jų kelyje.
Kiekvienas iš mūsų turi savo tokio atrakinimo būdą. Pagal savo jėgas, jautrumą.
Esu pasiruošęs būti dažnas svečias muziejuje.
Būtų gerai muziejuje arba kur nors šalia turėti ir dirbtuvę. Taip būtų daug paprasčiau betarpiškai parodyti, kaip gimsta menas.
Kalbėjosi Inga Kontrimavičiūtė
Komentarai
-
- Grįžusi
- 07:51 2024.05.31
Rodyti visus komentarus (1)Tai nuostabu. Panevėžio miesto kartelę kilstelėjo į kitą lygi.
Dėkingi miesto merui, kuris pats būdamas architektu, suprato tokio projekto svarbą.
Ačiū Stasiui Eidrigevičiui.