Prieš apsileidėlius ieško naujų ginklų

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2017.10.14 07:38

Vienintelei įstatyme numatytai apsileidėlių tramdymo priemonei – didesniam nekilnojamojo turto mokesčiui – nepriverčiant griuvenų savininkų tvarkytis, Panevėžio valdžia ieško kitų būdų kovoti su miesto piktžaizdėmis.

Šiuo metu rengiamas Aukštaitijos sostinės veidą darkančių apleistų pastatų sąrašas. Jame – vos devynios tokios miesto pabaisos. Valdžios atstovai neslepia, jog tai tėra lašas jūroje, apsileidėlius nuo prievolės tvarkytis saugo patys teisės aktai.

„Savivaldybės svertai priversti tvarkytis yra labai riboti. Kad apleisto pastato savininkas būtų apmokestintas didesniu nekilnojamojo turto mokesčiu, daug reikia. Sankcijos negali būti taikomos nebaigtos statybos, taip pat gyvenamosios, ne komercinės paskirties statiniams. Net Konstitucija riboja valstybės galimybes kištis į privačią, kad ir apleistą, nuosavybę“, – pripažįsta Savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistas Rimantas Stakauskas.

Tačiau, anot jo, net ir vienintelė priemonė priversti dykrų ir griuvenų savininkus tvarkytis – pritaikytas 4 proc. nekilnojamojo turto mokestis, mažai veiksminga. Pasak R. Stakausko, iš numatomų įtraukti į apsileidėlių sąrašą net 80 proc. – tie patys, metai iš metų besikartojantys vardai.

Panevėžiečių galvos skausmu virtęs ir paskutinis sovietmečiu statytas, bet iki šiol taip ir neužbaigtas daugiabutis Kniaudiškių g. gale.V.Bulaičio nuotr.

„Savivaldybė gali tik paskirti baudą, bet jei nesitvarkantis savininkas turi pinigų, susimoka simboliškai padidintą mokestį ir tiek. Jei mokestis už apleistą, netvarkomą turtą kasmet proporcingai augtų, gal būtų veiksmingiau“, – mano R. Stakauskas.

Apsileidėlio įkaitai

Kad atsinaujinantis, už Europos Sąjungos paramos lėšas viešąsias erdves numatęs sutvarkyti Panevėžys yra savotiškuose tesės aktų spąstuose, sutinka ir vicemeras Aleksas Varna. Anot jo, vienintelis svertas Tarybai – teisė padidinti apsileidėliams nekilnojamojo turto mokestį prošvaisčių, kad miestas atrodys tvarkingiau, nesuteikia.

„Padidintas nekilnojamojo turto mokestis yra visiškai neveiksminga priemonė prieš apsileidėlius, tik tiek, kad mes patys turime prirašyti aibę popierių, priimti sprendimą Taryboje, o naudos nėra“, – „Sekundei“ teigė A. Varna.

Dėl apsileidėliams patogių teisės aktų netobulumų savivaldybės priverstos pačios ieškoti vaistų nuo miesto piktžaizdžių. Vicemeras pats beveik metus derėjosi su pačiame Aukštaitijos sostinės centre, Vasario 16-osios g., pastatus kadaise supirkusiu ir likimo valiai juos palikusiu verslininku Vladimiru Karpenka.

Daugelį metų apleistais pastatais valdžią ir gyventojus erzinęs Vilniuje gyvenantis verslininkas tik po ilgų įkalbinėjimų ėmėsi Vasario 16-osios gatvėje 11-uoju numeriu pažymėto griūvančio pastato stogo ir fasado remonto. Apsileidusio verslininko įkaitais tapusi kone visa centrinė Vasario 16-osios gatvės dalis.

Daugelį metų apleistais pastatais valdžią ir gyventojus erzinęs verslininkas V. Karpenka tik po ilgų įkalbinėjimų vėžlio žingsniu ėmėsi remontuoti savo griūvantį turtą Vasario 16-osios g.

„Nekilnojamojo turto nesitvarkantys savininkai, matyt, apsileidę visose srityse. V. Karpenką pažįstu nuo 1993-iųjų. Bandžiau su juo kalbėtis kaip verslininkas su verslininku. Sakiau, kaip tu dar nebankrutuoji – apleisti pastatai griūva, nuomininkai iš tavęs bėga, gi pinigus prarandi. Šiaip taip prišnekinom tvarkytis“, – stebėjosi A. Varna.

Griūvantis kultūros paveldas

Kita Panevėžio centro piktžaizdė – medinis namas ties Vasario 16-osios, A. Smetonos gatvių kampu. Nuo seno pramintas Panevėžio makdonaldu, A. Smetonos g. 39-uoju numeriu pažymėtas namelis galėtų būti vienas simpatiškiausių Aukštaitijos sostinės senamiesčio pastatų. Kadaise šiame name gyvenęs garsus architektas inžinierius Antanas Gargasas, tarpukariu Panevėžyje suprojektavęs ne vieną iki šių dienų išlikusį pastatą – Pradinę mokyklą Ukmergės g., dabartinį vaistinės pastatą Laisvės a., taip pat 5-osios gimnazijos pastato senąją dalį.

Dabar buvęs architekto gyvenamasis namas įtrauktas į Savivaldybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą. Vis dėlto statusas simpatiško namelio, papuošto bokšteliu, nuo nykaus vaizdo neapsaugojo.

Dabar pastatas priklauso bendrovei „Arneka“. Su jos vadovu Arvydu Veršeliu „Sekundei“ susisiekti nepavyko – verslininkas šiuo metu išvykęs į užsienį. Visgi „Arneka“ gėdos sąrašo, kartu ir padidinto mokesčio tarifo išvengė dėl niuansų teisės aktuose – pastatas stovi valstybinės žemės sklype, kuris pagal Nekilnojamojo turto įstatymą negali būti apmokestintas padidintu mokesčiu.

Savivaldybė turi vilčių, kad istorinis namelis bus sutvarkytas. Pasak A. Varnos, savininkas tai prižadėjęs ir netgi jau pradėjęs žygius dėl kultūros paveldo pastato remonto.

Daugiabutis benamiams

Gyventojų ir valdžios galvos skausmu virtęs ir paskutinis sovietmečiu Panevėžyje statytas, bet iki šiol taip ir neužbaigtas Kniaudiškių g. gale esantis daugiabutis, pažymėtas 115-uoju numeriu. Prieš daugiau nei porą dešimtmečių pradėto statyti pastato griaučiai kelią siaubą ne tik aplinkiniams gyventojams. Policijos pareigūnai ir ugniagesiai taip pat jau spėjo įsidėmėti šią paauglių ir benamių pamėgtą vietą.

Netoli vaiduokliu virtusio daugiabučio gyvenantys panevėžiečiai ne kartą šaukėsi policijos ne tik dėl triukšmo, bet ir turto sugadinimo. Apleistą pastatą pamėgusios kompanijos kartais įsisiautėja taip, kad nusitaiko ne tik į pirmo aukšto langus, bet ir braunasi į butus. Pasak A. Varnos, su pastato šeimininku kalbėtasi ne kartą. Nors angos užkalamos, o statybvietė aptveriama juosta, tokia apsauga apleistus pastatus pamėgusių įsibrovėlių nesustabdo.

Savivaldybės vadovai šį daugiabutį įvardija vienu iš pavojingiausių mieste apleistų statinių. Visgi jo šeimininko oficialiame miesto apsileidėlių, mokančių didesnį nekilnojamojo turto mokestį, sąraše nėra. Nuo sankcijų, pasak R. Stakausko, verslininką išgelbėjo liberalūs įstatymai, neleidžiantys bausti nebaigtų statyti, neregistruotų pastatų savininkų.

„Nors daugiabutis statomas dar nuo sovietmečio, Savivaldybė sankcijų savininkui negali taikyti, kol statinys neįregistruotas. Ne kartą įspėjome, kad statybvietė kelia pavojų, bet įpareigoti užbaigti statybas neturime teisės. Savininkas aiškina statybas kada nors užbaigsiantis, bet įstatymas nenumato tam termino“, – tvirtino Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistas.

Vaiduoklis kurorte

Miestui priklausančioje Berčiūnų kurorto dalyje, ateitininkų stovyklos teritorijoje, modernios Lietuvos kankinių bažnyčios pašonėje trūni bene prieš dešimtmetį sudegusio namo liekanos.

Praeivius gąsdinantys, o nuotykių ieškotojus traukiantys vaiduokliai stūkso net pačiose vaizdingiausiose Panevėžio vietose. Miestui priklausančioje Berčiūnų kurorto dalyje, ateitininkų stovyklos teritorijoje, modernios Lietuvos kankinių bažnyčios pašonėje trūni bene prieš dešimtmetį sudegusio namo liekanos. Tai, kas likę iš padegėlio, baigia paslėpti gamta – tarp sienų užaugę medžiai.

„Berčiūnų ateitininkų stovyklai parašėme raštą susitvarkyti, tai apraizgė griuvėsius juosta ir tiek. Anksčiau netvarką jie gal ir galėjo pateisinti, nes prie pastatų nebuvo suformuoti sklypai. Bet dabar tie dalykai jau sutvarkyti, tereikia tą griuveną nuversti“, – ateitininkais stebisi A. Varna.

Katės ir pelės žaidimai

Panevėžio valdžia lengviau atsiduso, kai po ilgų derybų neseniai nuvirto prieš daugybę metų sudegusios sodybos Smėlynės g. 89 paskutinė liekana – tvora. Su sklypo savininke, Vilniuje registruota bendrove „Nekilnojamojo turto valdymas“, Panevėžio vadovams ilgą laiką teko žaisti savotišką katės ir pelės žaidimą.

„Pavyko pasiekti, kad seniai sudegusio žalią namo Smėlynės g. liekanas nuverstų, bet paskui nebegalėjome pagauti savininko įkalbėti susitvarkyti ir sklypą. Buvo žadėję tą padaryti dar pernai iki Panevėžyje vykusio Europos siaurųjų geležinkelių suvažiavimo, tik vis netesėjo. Daug terminų žadėjo, bet viskas baigdavosi tik kalbomis“, – komiškas derybas su nesitvarkančiu verslininku prisiminė A. Varna.

Po nesėkmingų bandymų prisiskambinti įmonės vadovams vicemeras pripažįsta jau buvo susiruošęs vykti jų ieškoti į Vilnių, tačiau prieš keletą dienų šie sklypą sugebėjo sutvarkyti.

„Norėtųsi, kad Panevėžys gražėtų. Daug investuojama į centro tvarkymą, o privatūs pastatai bado akis. Jau seniai savivaldybės kelia Vyriausybei ir Seimui klausimą, kad priimtų griežtesnes baudas apsileidėliams, bet kažkodėl jiems tam nekyla rankos. Jei valdai turtą, jį prižiūrėk, o jei tam neturi pinigų, parduok arba valstybė turėtų nacionalizuoti. Apleisti pastatai yra ir privatininko, ir valstybės neūkiškumo pasekmė“, – įsitikinęs vicemeras.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #apsileidėliai
• #Panevėžys
• #turto mokestis