Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filialo laikinasis vadovas Darius Mačiulis neslepia, kad reorganizacija sumažino ir darbuotojų, ir pacientų.

Pertvarka atbaidė pacientus

Pertvarka atbaidė pacientus

 

Nuo lapkričio 1 dienos pradėjo veikti Respublikinis priklausomybės ligų centras, jungiantis keturių miestų, tarp jų ir Panevėžio, priklausomybės ligų centrus. Per reorganizaciją iš pastarojo ne tik pasitraukė dalis darbuotojų, bet ir sutriko pacientai, svarstydami, ar tokia įstaiga Panevėžyje išvis išliko.

Priklausomybės ligų centrų reorganizacija pradėta įgyvendinti šių metų pradžioje, o gegužę Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio priklausomybės ligų centrai reorganizuojant prijungiami prie Vilniaus priklausomybės ligų centro. Tikslas – gerinti priklausomybės ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir kokybę, plėsti bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, teikti platesnį paslaugų spektrą, užtikrinti moksliškai pagrįstų metodikų taikymą.

Preliminariais skaičiavimais, centralizavus ūkio ir administracijos funkcijas, išlaidos joms galėtų susitraukti trečdaliu, o bendras etatų skaičius sumažėjo 28. Dalis personalo pasinaudojo galimybe atsisakyti darbo ir gauti išeitines išmokas: taip Vilniuje ir Klaipėdoje iš darbo išeina kone po tris dešimtis centrų darbuotojų, Kaune – daugiau nei 10, Panevėžyje – 6.

Sunki pradžia

Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filialo laikinasis vadovas Darius Mačiulis sako, jog situacija nėra tokia tragiška kaip kituose centruose – iš kone 30 žmonių išėjo tik penktadalis. Tiesa, du iš jų – gydytojai. Taip pat išėjo dvi slaugytojos, pensinio amžiaus sulaukusi valytoja ir vyriausioji buhalterė, kurios pareigybė panaikinta.

Vis dėlto vadovas situacijos sako labai nedramatizuojantis, nes komanda formuojama. Slaugytojos jau, galima sakyti, rastos, kitą valytoją filialas irgi jau turi. Tikimasi, kad netrukus pradės dirbti ir nauji gydytojai.

„Psichiatrų ne mes vieni ieškome, – patikino „Sekundę“ D. Mačiulis. – Visose įstaigose Lietuvoje jų masiškai trūksta.“

„Konkuruoti su didelėmis įstaigomis – tarkime, rajono ar miesto poliklinikomis, – mūsų įstaigai tikrai labai sunku. Bet kai leidžiama, kad ir šeimos daktarai iš dalies atliktų tas funkcijas, tai gal kaip nors rasime tų specialistų“, – laikinasis filialo vadovas tikisi, kad netrukus vėl bus surinkta visa komanda.

Kodėl kituose miestuose iš priklausomybės ligų centrų pasitraukė tiek daug darbuotojų, D. Mačiulis sakė nežinantis, tačiau pripažino, kad reorganizacijos pradžia sunki. Kaip procesas, ji ir šiaip nėra maloni, o dar kai kuriuose miestuose subyrėjo ir specialistų komandos.

Be to, kalbėjo pašnekovas, darbuotojai pasiūlymus dirbti naujomis sąlygomis gavo gana vėlai – spalį – ir turėjo apsispręsti per penkias darbo dienas. Daliai jų nutarus išeiti, per tiek laiko suformuoti naują komandą, ypač kai įstaigą palieka kone pusė darbuotojų, iš tiesų sudėtinga.

Į provinciją privilioti nelengva

Kodėl pasitraukė panevėžiečiai darbuotojai, priežasčių, pasak D. Mačiulio, greičiausiai būta kelių. Vieni jų pasinaudojo galimybe išeiti į pensiją ir gauti išeitines išmokas. Kitų galbūt nebetenkina ir alga. Mat dabar skaičiuojant darbo užmokestį atsižvelgiama į du kriterijus – darbuotojo kategoriją ir profesinio darbo stažą. Gavę naujus pasiūlymus, darbuotojai svarstė, kas jiems geriau. Filialo laikinojo vadovo teigimu, kiekviename centre situacija dėl atlyginimų skirtinga, nes skiriasi darbuotojų kategorija ir panašiai. Jo žiniomis, pavyzdžiui, Kaune, darbuotojams algos kilo, nes buvo gana nedidelės.

Panevėžio priklausomybės ligų centras tapo filialu, tačiau paslaugas teikia kaip ir anksčiau, o vėliau greičiausiai jų spektras net išsiplės.

„Mes, reikia pripažinti, dirbame provincijoje, ir kai reikia prisitraukti specialistą iš kokio Vilniaus ar Kauno, už mažą algą to padaryti neįmanoma. Mūsų politika būdavo tokia, kad bent jau gydytojams stengdavomės mokėti algas, kurios atitinka Lietuvos vidurkį“, – atvirai kalbėjo D. Mačiulis.

Jo teigimu, visų šešių dabar jau buvusių filialo darbuotojų išėjimo motyvai buvo skirtingi. Pavyzdžiui, vienas gydytojas apsisprendė nebedirbti dėl asmeninių priežasčių, kitas keitė gyvenamąją vietą. Tiesa, neatmetama tikimybė, kad būtent reorganizacija galėjo tapti postūmiu specialistams kažką keisti.

Tikisi, kad sutrikimas laikinas

„Sutrikimo, nežinios, netikrumo jausmo dabar gana daug, nes ir iš pacientų labai daug skambučių sulaukiame su klausimais, ar mes apskritai egzistuojame, ar mūsų įstaigos neuždarė. Ta pradžia, kai viskas keičiasi, tvarkos keičiasi, kai pereinamasis laikotarpis, žinoma, yra sudėtinga“, – sako D. Mačiulis ir kartu tikisi, jog viskas netrukus įeis į savo vėžes.

Jo teigimu, pirmosiomis lapkričio dienomis po reorganizacijos pacientų srautas sumažėjo. Antradienį buvo užimta tik maždaug pusė stacionarinio skyriaus lovų, o paprastai skyriuje būna užimta apie 90 procentų vietų ir dažniausiai į stacionarą tą pačią dieną neguldoma – reikia palūkėti eilėje dieną ar daugiausia dvi.

Ambulatoriškai priimamų pacientų skaičius priklausydavo nuo įvairių aplinkybių, taip pat nuo dirbančių gydytojų. Dabar, kai du iš jų išėjo, kol pradės dirbti nauji specialistai, tokių pacientų irgi bus mažiau.

D. Mačiulis įsitikinęs, kad pacientų srautų nuslūgimas susijęs su reorganizacija, o ne su alkoholizmo sumažėjimu bandant drausti vartojimą. Anot pašnekovo, jei ši problema būtų taip lengvai išsprendžiama, priklausomybės ligų centrų išvis nebereikėtų.

„Manyčiau, kad per kokį mėnesį viskas turėtų susistyguoti, – sako D. Mačiulis ir prisipažįsta pastebintis, jog jau ir dabar pacientų kasdien daugėja. – Svarbiausia, kad pacientai gautų informaciją, kad žinotų, jog ir toliau veikiame, funkcionuojame.“

Besikreipiančiųjų daugėja

Panevėžyje specializuojamasi gydant alkoholizmą. Asmenims, priklausomiems nuo narkotinių medžiagų, stacionarinio skyriaus neturima. Tai Klaipėdos ir Vilniaus specializacija, tad prireikus pacientams rekomenduojama vykti ten. Kita vertus, jeigu užtenka ambulatorinės pagalbos, miesto psichiatrai juos konsultuoja.

D. Mačiulio teigimu, alkoholizmas visuomenėje – aktuali problema, ir priklausomybės ligų centrų paslaugų poreikis yra. Pastaraisiais metais, kai centre dirbo visa gydytojų psichiatrų komanda, per metus būdavo aptarnaujama apie 2 300 pacientų. Prieš gerus trejetą metų jų aptarnaudavo 1 700–1 800.

„Anksčiau turėjome du tris, o pastaraisiais metais – penkis daktarus. Gal ir tas lėmė pagausėjimą, – svarsto D. Mačiulis. – Gal žmonės daugiau informacijos gauna, paslaugų prieinamumas padidėjo, gal alkoholizmas nebėra kažkokia stigma ir žmonės labiau ieško pagalbos. Tą daug faktorių lėmė. Nemanyčiau, kad pastaraisiais metais alkoholizmas augo ar panašiai. Galbūt žmonės tiesiog labiau ieško pagalbos.“

Komentarai

  • aciu brangieji tik jus padejot mano dukrai maksimalietis uz didziulius pinigus pries jus nulis ypac psichologei kuriai lenkiuosi aciu jums visiems dirbkit nepavarkit

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų