-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Duris atveria Aukštaitijos sostinę į pasaulinių meno muziejų žemėlapį jau įrašantis „Stasys Museum“, eksponuojantis pačią didžiausią dailininko Stasio Eidrigevičiaus darbų kolekciją.
Šįkart Panevėžio kultūros įstaigos reikšmė neabejotinai peržengia Šiaurės Lietuvos regiono ribas.
S. Eidrigevičiaus kolekcijos pristatymas jau sukėlė didžiulį susidomėjimą ir už šalies ribų. Muziejui vos paskelbus registraciją į tris dienas vyksiančio atidarymo nemokamus renginius, vietos užpildytos žaibiškai, tarp jų – ir ekskursijų anglų kalba.
„Tokio svorio kultūrinės institucijos atsiradimas Panevėžyje neabejotinai turėtų sustiprinti mūsų bendruomenės tapatumą, savivertę, pasididžiavimą savo miestu. Tai įrodymas, kad nebūtinai tik sostinėje gimsta didžiuliai ir svarbūs kultūriniai reiškiniai“, – teigia Panevėžio meras Rytis Račkauskas.
Anot jo, kultūra yra vienas svarbiausių panevėžietiškos tapatybės elementų, o „Stasys Museum“, įsitikinęs meras, bus stiprus, miestui reikalingas kultūrinis užtaisas.
„Su visa pagarba kulinariniam paveldui sakau, kad Panevėžiui reprezentuoti neužtenka garsiojo Čičinsko kepsnio ar drugelių kolekcijos mūsų sename garbingame muziejuje. Siekiame daug daugiau. Stasio muziejus ir turėtų tapti tuo solidžiu elementu“, – teigia R. Račkauskas.
Prieš devynerius metus Panevėžio mero nusiųsta sveikinimo žinutė S. Eidrigevičiui gimtadienio proga davė pradžią šiandien duris atvėrusiam „Stasys Museum“. P. Židonio nuotr.
Naują kultūrinį etapą žyminčio „Stasys Museum“ pradžia – prieš devynerius metus R. Račkausko nusiųsta sveikinimo žinutė S. Eidrigevičiui gimtadienio proga.
„Tų metų liepą siųsdamas sveikinimą maestro Stasiui su 66-uoju gimtadieniu pakviečiau su savo kūryba grįžti į Panevėžį ir čia kurti savo kūrybai namus. Stasys tą labai pozityviai priėmė. Be abejo, kad skambėtų žodis, pirmiausia turi būti idėja. Negaliu nepaminėti jos bendraautorių – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos tuometės direktorės Rimos Maselytės bei visuomenininkės, publicistės Nomedos Simėnienės“, – pamena Panevėžio meras.
„Tai įrodymas, kad nebūtinai tik sostinėje gimsta didžiuliai ir svarbūs kultūriniai reiškiniai.“
R. Račkauskas
Tame ratelyje subrandinta idėja, vėliau ištransliuota S. Eidrigevičiui, išaugo į devynerius metus užtrukusią muziejaus kūrimo epopėją.
Dabar žodis tapo kūnu ir atveria duris lankytojams.
„Padėkoti visiems, palaikiusiems idėją ir prisidėjusiems prie jos realizavimo, neužtektų laikraščio. Be jų nebūtų tokios šventės – muziejaus gimimo. Dabar laukia didžiulis darbas, kad ši karūna nenublanktų. Bet žinodamas suburtos komandos potencialą ir pastangas neabejoju, kad rezultatas bus puikus“, – nusiteikęs R. Račkauskas.
Į „Stasys Museum“ atidarymą atvykęs kultūros ministras Simonas Kairys pasveikino Panevėžį, praturtėjusį ypatinga traukos vieta – nauja kūrybinės ir intelektinės minties gimimo vieta.
„Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad toks muziejus atsirado ir kad jis atsirado būtent Panevėžyje. Per pastaruosius metus visoje Lietuvoje atidarėme keliolika visai naujų ar iš esmės atnaujintų kultūros erdvių – ne tik sostinėje, bet ir kituose šalies miestuose ir miesteliuose, – sakė S. Kairys. – Žinoma, „Stasys Museum“ yra vienas ryškiausių projektų, prie kurių įgyvendinimo teko prisidėti vos pradėjus kadenciją. Kai pradėjome darbą Kultūros ministerijoje, tikinčių šiuo projektu jau buvo mažai. Bet mes įžvelgėme didžiulį potencialą ir dabar visi turime kuo didžiuotis ir džiaugtis.“
„Stasys Museum“ projekto vienas iš autorių, architektas Aurimas Syrusas pamena, jog architektūrinei pastato vizijai toną davė paties S. Eidrigevičiaus viešas laiškas architektams, ketinantiems dalyvauti Savivaldybės paskelbtame konkurse.
Tame laiške menininkas įvardijo tris žodžius: paprastumas, logika ir fantazija.
„Už tų žodžių ir užsikabinome. Kreipėme dėmesį ne į pastato pompastiką, o į turinį. Pastatas paprastas savo forma, logiškas savo funkcija ir yra tam tikrų fantazijos elementų: pailgi laiptai, sulig pirmąja paroda virtę ekspozicijos dalimi, tarsi atplyšęs langas – formos dekonstrukcija, būdinga ir Stasio kūrybai. Tų užkoduotų elementų lankytojai atras ir daugiau“, – pasakoja A. Syrusas.
Muziejaus pietinėje pusėje suformuotoje aikštėje išdėlioti originalios architektūros suoliukai ne tik sukuria priežastį čia ateiti, bet kartu atlieka labai praktišką užduotį – juose paslėptos pastato vėdinimo angos.
„Pagal savo funkciją, vietą mieste, reikšmę kultūriniam laukui „Stasys Museum“ tikrai ypatingas“, – teigia A. Syrusas.
Pasak V. Andrijauskaitės, Panevėžiui didelė garbė turėti tokio dydžio ir įvairovės S. Eidrigevičiaus darbų kolekciją. P. Židonio nuotr.
Panevėžio regione naujo kultūros simbolio „Stasys Museum“ vadovės Vaidos Andrijauskaitės teigimu, šis šiuolaikinio meno muziejus – ikoninis objektas tiek architektūrine, tiek turinio, tiek bendruomeniškumo prasme.
4000 kv. m pastatas lankytojams atidaromas su 1000 kv. m užimančia S. Eidrigevičiaus paroda „ICON–O–STASYS“, atveriančia erdvę interpretacijoms ne tik savo turiniu, bet ir mįslingu pavadinimu.
„Pats Stasys su šios parodos atidarymu kviečia kiekvieną į kelionę – atrasti savąją ikonos reikšmę. Ši paroda žymi mūsų naują pradžią, sankirtą tarp Stasio ir žiūrovo, žiūrovo ir muziejaus“, – pabrėžia V. Andrijauskaitė.
Debiutinė muziejaus paroda, kuruojama Linos Albrikienės bei S. Eidrigevičiaus sūnaus Ignacy Eidrigevičiaus, išsidėsčiusi per tris pastato aukštus, kviečia žiūrovą į biografinę kelionę per autoriaus gyvenimą.
Didžiulėje menininko kolekcijoje – nuo pirmųjų jo darbų, sukurtų 1970–1980 metais, metaforinės kūrybos, abstrakcijų, fotografijų iki naujausių kūrinių.
Muziejaus svečio kelionė baigiasi terasoje ant muziejaus stogo.
„Stasys Museum“ saugo pačią didžiausią S. Eidrigevičiaus darbų kolekciją už jo asmeninės kolekcijos ribų. Mums didžiulė garbė tokią turėti. Pasaulyje nedaug menininkų multiinstrumentalistų, koks yra S. Eidrigevičius. Nuostabu Panevėžyje pristatyti jo darbų ekspoziciją, kuri labai įvairi: akvarelės, skulptūros, instaliacijos, piešiniai, plakatai, iliustracijos, net scenografijos elementai“, – sako V. Andrijauskaitė.
Pirmojoje „Stasys Museum“ parodoje eksponuojami 245-i S. Eidrigevičiaus meno darbai.
Panevėžiui dailininkas yra padovanojęs milijoninės vertės apie 1000 savo kūrinių kolekciją.
V. Andrijauskaitė juokiasi pastaruoju metu dažnai sulaukianti klausimo, o kas tas mįslingas kubas šalia muziejaus.
„Tai specialiai parodai sukurta lauko instaliacija „Kvėpavimas“. Jos centras yra žmogaus profilio liejinys, užpildytas vandeniu. Tai dekoratyvinė lauko baseino funkcija ir kiekvieną kartą skirtingais metų laikais ta forma kis, veido forma, sąlytis su aplinka visada keisis. Ten dabar mano mėgstamiausia vieta. Vėlai vakare baigusi darbą nueinu į kubą pakontempliuoti“, – pasakoja direktorė.
„Stasys Museum“ parengė trijų dienų nemokamų renginių maratoną.
Nuo penktadienio iki sekmadienio lankytojai galės išvysti S. Eidrigevičiaus darbų parodą, gyvai susitikti su menininku, dalyvauti ekskursijose, vyks edukacijos vaikams.
Muziejaus atidarymo šventei Donato Ulvydo specialiai sukurta režisuota vaizdo projekcija apie muziejaus freskos gimimą.
Milžiniško formato vaizdo instaliacija bus rodoma lauke ant muziejaus fasado sienos penktadienio ir šeštadienio vakarais nuo 22 val. iki 23 val.
Vaizdo projekcijos įspūdį sustiprins kraštiečio Broniaus Kutavičiaus sonetai, skirti S. Eidrigevičiaus kūrybai.
Naujasis muziejus visą vasarą bus atviras visiems panevėžiečiams – jo lankymas nemokamas iki pat rugpjūčio 31-osios.
Pasak V. Andrijauskaitės, pirmą kartą Lietuvoje pristatantis didžiulę S. Eidrigevičiaus kolekciją „Stasys Museum“ rengia ir daugiau tokių meno pasaulio pirmų kartų.
Nuo lapkričio „Stasys Museum“ laukia žymaus austro avangardisto, dar niekada nerodyto Lietuvoje Hermano Nyčės paroda.
Kitais metais numatyta jungtinė S. Eidrigevičiaus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus paroda, dedikuota Stasio ir M. K. Čiurlionio dialogui.
O šį rudenį „Stasys Museum“ pristatys S. Eidrigevičiaus darbų parodą Lione, Prancūzijoje.
Per savo gyvenimą S. Eidrigevičius surengė daugiau kaip 100 tarptautinių parodų ir pelnė daugiau kaip 40 tarptautinių apdovanojimų.
Menininko kūrinių yra žymiose kolekcijose visame pasaulyje, tarp jų – Britų muziejuje Londone, Dekoratyvinių menų muziejuje Paryžiuje, Meno ir amatų muziejuje Hamburge, Dizaino muziejuje Ciuriche, Nacionalinėje bibliotekoje Vašingtone, Vatikano muziejuje, Ginzos grafikos galerijoje Tokijuje, galerijoje „Art Front“ Tokijuje, Chihiro meno muziejuje Tokijuje, Nacionaliniame muziejuje Varšuvoje ir Vroclave.
S. Eidrigevičius ypač gerbiamas Lenkijoje, kurioje gyvena nuo 1980 m.
Dailininko įtaka Lenkijos menui oficialiai pripažinta 2019 m., kai jis buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus“ Komandoro kryžiumi, pabrėžiant jo svarų indėlį į Lenkijos meno bendruomenę.
