-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kone trijų metrų aukščio akmens keramikos masės kūrinys, vaizduojantis Kristų, nešantį avelę, šiuo metu jau degimo krosnyje.
Kūrinio autorius Kęstutis Krasauskas viliasi, kad iki daugiau nei tūkstančio laipsnių įkaitinta krosnis išdaigų neiškrės ir naujas maldos namų akcentas atsidurs jam numatytoje vietoje.
Seniausios Panevėžyje Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Romualdas Zdanys teigė, kad šventoriuje turėti Gerąjį Ganytoją – visų čia tarnaujančių kunigų ir joje šv. Mišias aukojančio Panevėžio vyskupijos kanclerio Egidijaus Tubelio noras.
„Pirmoji mintis buvo ant klebonijos stogo statyti kunigų globėjo šventojo Jono Vianėjaus, žinomo ir kaip Arso klebonas, skulptūrą. Bet diskutuodami šį sumanymą nukėlėme į ateitį, o skulptoriaus Kęstučio Krasausko paprašėme sukurti kitą, Gerojo Ganytojo skulptūrą“, – pasakojo R. Zdanys.
Naujasis kūrinys iškils šventoriuje netoli klebonijos.
Tokia vieta, pasak klebono, parinkta visų pirma tam, kad tarnystei į bažnyčią bei parapiją pro šalį einantiems kunigams vis primintų, jog jie ir yra gerieji ganytojai, piemenys.
„Tikiuosi, kad į kleboniją einantiems tikintiesiems skulptūra taip pat primins, kad eina jie ne pas vilkus, o pas ganytojus“, – kalbėjo dvasininkas.
Jam, kunigavusiam Italijoje, įspūdį yra padariusi Romos katakombų freska su Gerojo Ganytojo atvaizdu. Tad kai kreipėsi į Kęstutį Krasauską dėl tokios skulptūros sukūrimo, užsiminė, kad menininkas pasinaudotų ir šios krikščionybės pradžioje sukurtos freskos motyvais.
Pasak R. Zdanio, apie Gerąjį Ganytoją pasakojama Naujajame Testamente, kur pats Jėzus kalba, kad jis – Gerasis Ganytojas, už avis guldantis savo gyvybę.
Jėzus pasirengęs nuklydus vienai aviai palikti visą pulką kitų ir eiti ieškoti paklydėlės.
„Radęs nepaklusniąją, nuklydusią avelę Gerasis Ganytojas jos neprimušė, nenubaudė, nepavertė šašlyku, o atgal į bandą parsinešė ant savo pečių“, – dėmesį atkreipė kun. R. Zdanys.
Tad tokio ganytojo su avele ant pečių skulptūra greitai stovės ir Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje.
Dar viena Gerojo Ganytojo skulptūra neseniai pastatyta Vilniaus Trinapolio bažnyčios šventoriuje.
Sukurti Panevėžiui Gerąjį Ganytoją Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas kreipėsi į skulptorių K. Krasauską, pamatęs jo darbus Kernavės bažnyčios šventoriuje – Švč. Marijos Škaplierinės ir šv. Mikalojaus skulptūras.
„Norėjosi turėti ne kur nors fabrike išlietą masinės gamybos skulptūrą, o autoriaus sukurtą vienetinį darbą“, – sako kun. R. Zdanys.
Šioje šventovėje jam klebonaujant, šventoriuje iškilo simbolinis paminklas negimusiems kūdikiams, taip pat iš akmenų sumūrytas lurdas. Jis simbolizuoja Prancūzijoje esančią Lurdo vietovę, kurioje tikima buvus Švč. Mergelės Marijos pasirodymų.
Beje, apie ruošiamą statyti Gerojo Ganytojo skulptūrą klebonas „Sekundei“ pasakojo taip pat viešėdamas Prancūzijos Lurde. Dvasininkas teigė šventoje vietoje besimeldžiantis už Panevėžį.
Iš Panevėžio kilęs, pusiaukelėje tarp Aukštaitijos sostinės ir Pasvalio gyvenantis garsus skulptorius K. Krasauskas pripažino, kad Gerojo Ganytojo skulptūros kūrimas jam tapo išskirtiniu įvykiu.
Pats menininkas yra tikintis, tad Gerojo Ganytojo provaizdis jam itin daug reiškia.
„Gavęs užsakymą sukurti tokį kūrinį, daug domėjausi Gerojo Ganytojo tema. Ir štai radau, kad jis turi sąsajų su lietuviškuoju Rūpintojėliu. Ir vieno, ir kito rūpestis esame mes, žmonės“, – teigė kūrėjas.
Gerojo Ganytojo vaizdavimo ištakų K. Krasauskas ieškojo net Vatikano muziejuje. Pasak skulptoriaus, nemažai menininkų Gerąjį Ganytoją vaizduoja kaip barzdotą vyrą. Tačiau krikščionybės pradžioje sukurtose skulptūrose jis – bebarzdis jaunuolis. Būtent tokį, apsirengusį tunika, ant pečių laikantį avelę, jauną ganytoją sukūręs ir K. Krasauskas.
Paklaustas, ką jam pačiam byloja avelę ant pečių nešantis Gerasis Ganytojas, K. Krasauskas svarstė: „Man jis primena pašėlusį, beprotišku greičiu į pražūtį lekiantį šiandienos pasaulį.“
Menininko nuomone, pasaulis ir yra ta nuklydusi, į erškėčius įsipynusi kvaila avis. Gerajam Ganytojui ji labai rūpi, jam dėl jos skauda, bet aviai nepakanka išminties leistis būti pakeltai ant pečių ir nuneštai į avidę, kur saugu.
Skulptorius pasakoja antgamtinę globą jautęs nuo vaikystės. Dabar jam aišku, kad tai buvo paties Dievo globa. O kelintą kartą skaitydamas Evangelijų knygą menininkas sako „pasijutęs pagautas“ – įtikėjęs.
Anot jo, kartu su tikėjimu gautas tvirtumas itin gelbėjo tarnaujant sovietų kariuomenėje ir matant ten tvyrojusią beprasmybę, tikėjimas padeda ir dabar žengiant per gyvenimą.
Gerąjį Ganytoją K. Krasauskas kuria nebe pirmą kartą. Jau anksčiau šį Evangelijų asmenį jis yra išdrožęs iš medžio kurdamas antkapinį paminklą mirusiajam.
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai S. Krasausko sukurtas Gerasis Ganytojas šiuo metu jau „kepa“ krosnyje. Iš akmens keramikos masės sukurta skulptūra degs 1 260 laipsnių karštyje.
Pasak skulptoriaus, keraminės skulptūros išdegimas – pats sudėtingiausias kūrybos procesas, nes krosnies karštis neretai pateikia tikrai nemalonių staigmenų, kai ją atidarę menininkai vietoje lauktojo kūrinio randa tik jo duženas.
