P. Židonio nuotr.

Panevėžio krašte sausra artėja prie stichinės

Panevėžio rajono vadovai neatmeta galimybės kitą savaitę skelbti ekstremaliąją situaciją visos savivaldybės teritorijoje.

Sausra jau išdžiovino rajono pasėlius ir ganyklas, o sinoptikų duomenys rodo, jog iki stichinės lygio, reikalingo skelbti ekstremaliąją padėtį, Panevėžio rajonui trūksta mažiau nei pusės balo.
„Viešojoje erdvėje buvo minėta, kad Žemės ūkio ministerija svarsto teikti Vyriausybei siūlymą dėl ekstremalios situacijos paskelbimo visos Lietuvos mastu. Jei to neįvyks, tikėtina, kitos savaitės pradžioje, gal net pirmadienį, patys paskelbsime Panevėžio rajone“, – teigė rajono Savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis.
Anot jo, iš rajono žemdirbių oficialių skundų dėl sausros padarytų nuostolių iki šiol nėra gauta. Kol kas ūkininkai tik tarpusavyje guodžiasi šįmet gero derliaus neturėsiantys.

Lemtingos kelios dienos

Rajono Savivaldybės civilinės saugos specialisto Aivaro Valantiejaus teigimu, ekstremalioji situacija skelbiama, kai sausra pasiekia stichinės lygį. Kol kas tokios nėra nė viename šalies regione.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, kol kas Lietuva padalyta į dvi dalis: vakarinėje jos pusėje fiksuojama jau pavojinga situacija, kitoje dalyje – tiesiog sausra.
„Niekur nėra gerai, bet tai, ką šiuo metu matome, dar ne stichinė sausra“, – teigia A. Valantiejus.
Anot jo, stichinė pasiekiama, kai kritulių indeksas nukrenta iki 3,5 balo ir žemiau.
Penktadienio duomenimis, šis indeksas Panevėžio rajone siekė 3,96.
„Jei dar kelias dienas nelytų ir neatvėstų, jau pasiektume stichinės sausros indeksą“, – neabejoja civilinės saugos specialistas.

Vieni delsia, kiti nelaukia

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) penktadienį nusprendė kol kas nesiūlyti Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos.
Toks sprendimas priimtas įvertinus esamą sausros poveikį žemės ūkiui, gaisringumui, vandens lygiui ir žuvingumui. Konstatuota, jog šiuo metu turimos priemonės ir finansiniai instrumentai šioms rizikoms valdyti yra pakankami.
Penktadienį centras posėdyje išklausė Žemės ūkio, Finansų, Aplinkos ministerijų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybinių miškų urėdijos ekspertų vertinimus dėl poreikio skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
Atsižvelgiant į orų pokyčius situacija gali keistis, todėl Nacionalinis krizių valdymo centras kitą savaitę vėl rinksis į posėdį.
Vis dėlto jau dešimt šalies savivaldybių pačios savo ruožtu paskelbė, jog dėl sausros jose jau susidariusi ekstremali padėtis.
Tokį sprendimą priėmusios jos tikisi Vyriausybės pagalbos atlyginant žemdirbiams dėl sausros patirtus nuostolius.