P. Židonio nuotr.

Panevėžio centre – metalinis drakonas

Originalius kūrinius iš metalo laužo ir nereikalingų daiktų kuriantis panevėžietis verslininkas Rimantas Kiela per porą savaičių iš senų bidonų, vadinamųjų sagonų – didelių ketaus puodų be ąsų – ir senų žemės ūkio padargų dalių sumeistravo įspūdingo dydžio drakoną.

Pačiame Panevėžio centre, Birutės gatvelėje iškilusi drakono skulptūra – jau penktasis šią vietą paįvairinęs idėjų nestokojančio panevėžiečio kūrinys.
„Jis dar liesutis toks, kaip sliekas“, – juokauja Rimantas.
Visiškai užbaigti drakoną autorius tikisi maždaug per mėnesį. R. Kiela planuoja drakonui „priauginti karčius“, pagražinti galvą.
Mintis sukurti drakoną, pasak Rimanto, išsirutuliojo netikėtai.
Tokia idėja toptelėjo pablogėjus Lietuvos santykiams su Kinija, o šį vasarį stojo ir kinų Drakono metai.
„Ketinau gaminti iš sagonų, bet vien iš jų būtų labai liesas. Bidonai žymiai storesni, tad kūnas išėjo stambesnis. Bet norėtųsi dar stambesnio – sužaisiu su karčiais, išdidinsiu galvą, kaklą ir turėtų gražiai atrodyti“, – pasakoja R. Kiela.

Vežė net iš Telšių

Naujasis kūrinys panevėžiečiui kainavo tik laiko ir tiek, kiek reikėjo dujų suvirinimo aparatui. Visa kita rado namuose arba gavo dovanų.
Iš viso drakonui sunaudota iki dvidešimties bidonų, o kojoms – apie tris dešimtis vadinamųjų sagonų. Devynis bidonus panevėžietis aptiko savo rūsyje. R. Kiela pasakoja, kad socialiniame tinkle paskelbus apie bidonų paiešką, viena moteris iš Biržų atvežė net 9, dar tris iš Telšių atgabeno buvęs bendramokslis. Kitus susirinko Panevėžyje.
„Iš rusiškų bidonų padarytas kiniškas drakonas“, – juokiasi Rimantas.
Visgi du bidonai gerokai senesni – Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Į vokiškus labai panašūs, bet kiti svarsto, kad gal ir kokie „smetanski“, – teigia R. Kiela.
Drakono akys pagamintos iš „samovarų“ dangčių. Dar liko sumeistrauti šnerves, pagaminti įspūdingą liežuvį.
Nors naujojo kūrinio autorius dar neišmatavo, bet spėja, kad šis bus apie trijų metrų aukščio ir 8–9 metrų ilgio.

Planuoja visą parką

R. Kiela svarsto nuo šiol kasmet sumeistrauti po kinų kalendoriaus metų simbolį. Šitaip pildytųsi ir tokių skulptūrų parkelis.
Ši skulptūra Birutės gatvėje jau penktoji, sukurta R. Kielos.
Čia stovi 2016 metais jo pagamintas metalinis vėžys, kurį laiką keliavęs per Lietuvą. Užpernai atsirado savotiškas metalinis rūpintojėlis. Pernai Birutės gatvėje pastatytos dvi R. Kielos skulptūros – mėšlavabalis ir šimtakojis.
Iš kastuvų sukonstruota mėšlavabalio skulptūra net tris kartus keitė savo formą. Pirmiausia iš senų kastuvų buvo sumeistrauta koronaviruso skulptūra. Pasibaigus pandemijai ji tapo nebeaktuali ir transformuota į eglutę. Artėjant pavasariui ši išardyta ir sukonstruotas mėšlavabalis, ridenantis didžiulį rutulį.
„Stačiau balandžio 1-ajai ir skyriau politikui, nes toje aplinkoje daug mėšlo“, – sako panevėžietis.
Šią skulptūrą galima aiškinti dvejopai – vaizduoti darbštų ir sąžiningą politiką arba tą, kuris per kadenciją žarsto tik mėšlą.
Prieš keletą metų panevėžietis Ramygalai sukūrė ožką – šio miestelio simbolį, o Bistrampolyje stovi dar vienas šimtakojis.

Sumažino metalo atsargas

R. Kiela yra įgijęs automobilių remonto bei techninės priežiūros specialybę, įgūdžius tobulinęs metalo apdirbimo kursuose.
Savo keistiems kūriniams Rimantas dažniausiai panaudoja tai, kas užsistovi namuose. Žmonės irgi jau plačiai žino apie panevėžiečio pomėgį, tad atveža nebereikalingų daiktų – mieliau atiduoda šiam auksarankiui nei į metalo laužą.
„Kai koronaviruso paminklui rinkau kastuvus, būdavo, grįžtu namo ir prie vartų randu prikrautų kastuvų ar dar ko nors“, – šypsosi R. Kiela.
Kartais sako ir pats susistabdantis žmogų, vežantį kokį metalo laužą į supirktuvę, ir nuperkantis turtą.
„Žmona sako, kada tu susitvarkysi garažus, patvorius, rūsius? Vis tikisi, kad su kiekvienu projektu smarkiai sumažės metalų“, – juokiasi Rimantas.
Gaminant drakoną panašiai ir nutiko.
„Dabar ir pačiam malonu, kad pradėjau truputį mažinti metalo namuose“, – sako panevėžietis.