-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžiui pribrendo laikas skambinti visais varpais. Aukštaitijos sostinei gresia netekti abiejų čia veikiančių aukštųjų mokyklų. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) parengtoje universitetų tinklo 2020–2025 m. vizijoje Panevėžiui vietos neliko.
Universitetų skaičių drastiškai sumažinti turinčią viziją parengusi MOSTA motyvuoja, jog tokią pertvarką lemia gąsdinanti demografinė tendencija. Per pastaruosius septynerius metus Lietuvoje studentų sumažėjo trečdaliu. BNS nuotr.
Pagal MOSTA siūlomą aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką iki 2025 metų Vilniuje numatyti du universitetai, 1–2 menų akademijos bei viena Karo akademija. Kaune lieka 1–2 universitetai ir viena policijos mokykla. Klaipėdoje – vienas universitetas arba jo padalinys, Šiauliuose – universiteto padalinys arba kolegija. Aukštaitijos sostinės, kurioje veikia Kauno technologijos universiteto (KTU) Technologijų ir verslo fakultetas bei Panevėžio kolegija, vieta žemėlapyje – tuščia. Nepaminėta nei kolegija, nei universiteto padalinys – aukštųjų mokyklų žemėlapyje netgi neįrašytas Panevėžio vardas.
Matuojasi europietiškus batus
Šiuo metu Lietuvoje veikia 22 universitetai bei 23 kolegijos, iš jų – 14 valstybinių universitetų bei 12 valstybinių kolegijų. Jų skaičių drastiškai sumažinti turinčią viziją parengusi MOSTA motyvuoja, jog vienas esminių tokios pertvarkos veiksnių – gąsdinanti demografinė tendencija.
Per pastaruosius septynerius metus Lietuvoje studentų sumažėjo trečdaliu. Vien šiemet į šalies aukštąsias įstojo 10 proc. studentų mažiau nei pernai – 23 703. Kai kurie universitetai jau pustuščiai, pavyzdžiui, studijuoti Šiaulių universitete šįmet pasirinko 217 studentų.
Esant tokioms tendencijoms, klausimas, kaip elgtis su plačiu švietimo tinklu, keliamas jau seniai. MOSTA direktorė, paskirtoji švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė ne kartą yra viešai pasisakiusi, kad mažėjant studentų būtina aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka. Esą tokią jau vykdo kitos panašių iššūkių patiriančios šalys. Nuo 2000 m. iki 2015-ųjų Europoje susijungė 92 aukštosios mokyklos.
Tačiau į Lietuvą perkelta Europos patirtis ne tik sukeltų revoliuciją aukštojo mokslo srityje. Kvalifikuotos darbo jėgos laukiantis verslas pripažįsta, jog tokia pertvarka pirmiausia smogtų jau dabar su Vilniumi konkurencinę kovą dėl investicijų gerokai pralaimintiems regionams.
Regiono šviesulys
Universitetų tinklo žemėlapyje nepažymėtas KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas jau 55-erius metus yra vienas iš esminių regiono vystymosi variklių, kai 1961-aisiais Panevėžio politechnikumo bazėje buvo atidarytas KPI Panevėžio vakarinis skyrius. Per visą fakulteto gyvavimo laikotarpį Panevėžyje studijas baigė beveik 8000 fakulteto absolventų. Šiuo metu jame studijuoja per 400 studentų iš viso regiono.
KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas yra vienas esminių regiono vystymosi variklių, tačiau universitetų pertvarkos rengėjai jam vietos nenumatė.
Į aukštųjų mokyklų vizijoje nepažymėtą fakultetą investuotos milžiniškos lėšos. Čia veikia devynios laboratorijos. Viena jų, Robotikos, pirma tokio tipo laboratorija Lietuvoje, kurioje studentai dirba su mobiliaisiais ir pramoniniais robotais, vykdo mokslinius tyrimus. Joje atlikti praktiką atvyksta studentai ir iš kitų užsienio šalių. Prieš metus fakultete atidarytas Technologijų mokymo centras. KTU Panevėžio fakultetas kartu su miesto Savivaldybe yra Panevėžio mokslo ir technologijos parko steigėjas. Fakulteto dėstytojai ir studentai atlieka taikomuosius mokslinius tyrimus verslui, rengia technines galimybių studijas.
Nors MOSTA parengtajame žemėlapyje nėra nurodyto universiteto padalinio, KTU studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė ramina, kad Panevėžio fakultetas bus išsaugotas.
„Planų uždaryti KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetą nėra. Priešingai, visomis išgalėmis stengiamės stiprinti ir plėsti jo veiklą bei skiriame daug dėmesio, kad fakultete teikiamos studijos atlieptų verslo regione poreikį ir lūkesčius“, – „Sekundei“ teigė J. Šiugždinienė.
Vizija miglota
Universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas, pats kilęs iš Panevėžio, teigia, jog MOSTA koncepcijoje kalbama apie universitetų, ne fakultetų, ateitį. Anot jo, KTU Panevėžio verslo ir technologijų fakulteto likimas nebuvo svarstomas. Tačiau kol kas nėra aiški ir paties KTU vizija.
Pagal radikalų MOSTA parengtą planą, pasak A. Daniūno, sostinėje numatyta palikti Vilniaus universitetą ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Tačiau kaip ketinama sukoncentruoti universitetus Kaune, anot profesoriaus, dar nežinoma.
Pasak A. Daniūno, metai iš metų besitęsiančios kalbos apie aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką daugelį jų įstūmė į nepavydėtiną situaciją.
„Aukštosios, pakliūnančios į ketinamų reorganizuoti – uždaryti ar prijungti – preliminarų sąrašą, negali normaliai dirbti. Kai kurie universitetai buvo visai neprasti, bet dėl tokių kalbų jie gerokai nukraujavo, jų geriausi specialistai susirado darbą kitur. Tokias aukštąsias atgaivinti dabar jau tikrai būtų sudėtinga“, – teigia A. Daniūnas.
Rektorius pritaria, kad plačiam aukštųjų tinklui vis tiek reikalingi pokyčiai. Anot jo, reikia pripažinti, kad universitetų ir kolegijų yra per daug.
„Bet tai nereiškia, kad per visą Lietuvą turėtų likti du universitetai“, – sako A. Daniūnas.
Stalino metodai netinka
MOSTA parengtajame žemėlapyje nematyti ir Panevėžio kolegijos. Jos direktoriaus Gedimino Sargūno nuomone, kiekvienos kolegijos perspektyvos turi būti planuojamos pagal tai, kiek jų studijų programos patrauklios studentams ir kiek parengti specialistai reikalingi darbo rinkai.
Pasak R. Sargūno, studentų skaičiaus mažėjimą regionuose lemia bendros demografinės tendencijos ir pastaraisiais metais akivaizdžiai išaugusi Vilniaus trauka.
Panevėžio kolegijos pagal 22 studijų programas rengiamų specialistų reikalingumą, pasak direktoriaus, rodo įsidarbinimo galimybės. Bendras baigusiųjų Panevėžio kolegiją įsidarbinimo rodiklis siekia per 70 proc.
„Visos mūsų ruošiamos specialybės paklausios. Studentai jau per praktiką įmonėse sulaukia pasiūlymų ateiti dirbti“, – tvirtina G. Sargūnas.
Panevėžio kolegijoje studijuoja 1460 studentų. Šiais metais į ją įstojo 400 pirmakursių, 87-iais mažiau nei praėjusiais mokslo metais. Studentų skaičiaus mažėjimą direktorius aiškina demografinėmis tendencijomis ir pastaraisiais metais akivaizdžiai augančia didmiesčių trauka.
„Kai klausiame abiturientų, kur planuoja studijuoti, dauguma pamini Vilnių, dalis – dar Kauną. Jie įvardija ne konkrečią aukštąją mokyklą, o pirmiausia miestą. Gaila pripažinti, bet Panevėžio jaunimas stengiasi pabėgti į didmiesčius. Vilniaus, Kauno kolegijos auga kaip ant mielių, o provincijų traukiasi“, – bendrą regionų tendenciją mato G. Sargūnas.
Direktorius sutinka, kad aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka ir optimizavimas neišvengiamas. Tačiau, anot jo, esminiai pokyčiai švietimo sistemoje negali būti daromi mechaniškai.
„Negalima nupaišyti žemėlapio ir, kaip Stalinas darydavo, kryžiukais žymėti, ką subombarduoti, ką palikti. Aukštosios turi dirbti ne sau, o rinkai. Ir jos tiek turi galimybių išgyventi, kiek tai rinkai yra reikalingos“, – tvirtina G. Sargūnas.
Gresia letargas
Panevėžiui praradus aukštąsias, iš sparčiai gyventojų netenkančio miesto būtų atimta bet kokia galimybė susigrąžinti turėtąsias didmiesčio pozicijas. Panevėžio vicemero Alekso Varnos teigimu, tokia aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka pirmiausia paveiktų Aukštaitijos sostinės renesansą išgyvenančią pramonę. Pasak jo, pramonei išliekant strategine Panevėžio kryptimi, miestui būtina išlaikyti visų trijų lygių mokyklas: profesines, kolegiją ir KTU Panevėžio fakultetą
„Panevėžyje koncentruojasi pramonės įmonės, jos plečiasi ir net dabar, mieste veikiant dviem aukštosios, darbdaviams iškilusi didelė kvalifikuotos darbo jėgos problema“, – sako A. Varna.
Be akademinės bendruomenės paliktam miestui grėstų nugrimzti į gilų letargą. Vicemeras pripažįsta, kad tai gerokai kirstų per Aukštaitijos sostinės patrauklumą investuotojams.
„Jei nutiktų, kad Panevėžys liktų be aukštosios, būtų labai labai blogai. Pažangios įmonės kuria naujus produktus, joms reikalingas potencialas tiriamiesiems darbams atlikti. Jei to nebus, investuotojai ieškos kitos vietos plėtrai, o tai regiono darbo rinkai reikštų labai liūdnas prognozes“, – sako A. Varna.
Suskubo pajudėjus traukiniui
Vicemeras sutinka, kad Panevėžiui grėsminga MOSTA analizė nebuvo netikėta. Kalbos apie miglotą miesto aukštųjų mokyklų ateitį sklandė jau seniai. Bet Panevėžys nesugebėjo užbėgti už akių nieko gero nežadantiems planams.
Ieškoti išeities rimčiau suskubta, kai kalbos apie aukštųjų pertvarką ėmė virsti realybe.
Anot A. Varnos, šį mėnesį vykusiame Verslo tarybos posėdyje nuspręsta suburti darbo grupę iš Darbo biržos, mokslo institucijų, verslo, Savivaldybės atstovų. Šiai bus pavesta parengti programą, kaip jaunus žmones pritraukti ir išlaikyti Aukštaitijos sostinėje.
„Sugrįžęs jaunimas sako, kad Panevėžys patogus gyventi ir dirbti. Čia nėra blogiau nei Vilniuje, kur darbo rinkoje konkurencija keliskart didesnė“, – optimizmą bando demonstruoti A. Varna.
Tarp siūlymų kaip į Panevėžį pritraukti studentų, pasak vicemero, yra ir idėja steigti specialų stipendijų fondą studentams, įsipareigojusiems baigus studijas pasilikti dirbti Aukštaitijos sostinės įmonėse.
šaltinis: MOSTA
Fondas ne išeitis
Iškeltą stipendijų fondo idėją verslininkai vertina atsargiai. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Sigito Gailiūno teigimu, finansinė paskata studijuojančiam jaunimui – jokia naujiena. Kai kurios Panevėžio įmonės studentams iš dalies apmoka studijas taip užsitikrindamos ateityje reikalingos kvalifikacijos specialistų.
„Fondo steigimas būtų probleminis. Nelabai įsivaizduoju, kaip turėtų veikti tokia sistema, kas į fondą mokėtų įnašus, nes jau dabar kai kurios įmonės bent iš dalies apmoka studijas būsimiems savo darbuotojams“, – sako S. Gailiūnas.
Anot jo, Panevėžį palikti be aukštosios būtų didelė klaida, jos padariniai miestui ir regionui būtų labai skausmingi ne tik investicijų prasme. Aukštoji mokykla regionui suteikia realių galimybių, kad jaunimas čia liks mokytis, o pramonės įmonės sulauks darbuotojų.
„Praradęs aukštąją Panevėžys netektų galimybės atjaunėti“, – sako S. Gailiūnas.
Tačiau regiono verslininkų atstovas pabrėžia, kad Panevėžio aukštųjų mokyklų specialistų parengimo lygis ne visada tenkina darbdavius. Anot jo, tokia situacija – ne vien pačių mokyklų darbo rezultatas, bet ir spragos pačioje švietimo sistemoje.
„Parengimo lygis priklauso ne tik nuo aukštosios, bet ir pačių studentų. Daugumos aukštųjų mokyklų Lietuvoje įstojimo kartelė yra per žemai nuleista, nuvertinus aukštąjį mokslą“, – atkreipė dėmesį S. Gailiūnas.
Skaičiuos ir profesines
Panevėžį gąsdinantį aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos planą parengusios MOSTA Studijų politikos analizės skyriaus vedėjas Gintautas Jakštas teigia, jog mokslo ir studijų institucijų potencialo analizė dar nebaigta.
Panevėžio eliminavimą iš universitetų žemėlapio vedėjas aiškina tuo, jog jų atranka vyko ne pagal turimus padalinius, bet mokymo sritis.
Pasak G. Jakšto, KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto likimas nebuvo nagrinėtas atskirai. Vedėjo teigimu, dėl mokymo institucijų visuose miestuose kompleksiniai sprendimai bus priimti atlikus kur kas platesnio švietimo tinklo – universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų – analizę.
Siūlo nusiraminti
Nors radikalaus plano rengėjai MOSTA vadovaujanti J. Petrauskienė paskirta švietimo ministre, rinkimus laimėję valstiečiai deklaruoja į universitetų skaičiaus mažinimą regionuose žiūrintys švelniau.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, jog nebus išsižadėta partijos prieš rinkimus dalytų pažadų stiprinti regionus.
„Tai, kad MOSTA direktorė tampa švietimo ir mokslo ministre, nereiškia, kad mūsų programa pasikeis. Sprendimus dėl aukštųjų tinklo pertvarkos pirmiausia lems politinė valia. Panevėžys, kaip ir Šiauliai, Klaipėda, gali būti ramūs“, – tvirtina R. Karbauskis.
Vis dėlto nauji Seimo valdantieji aukštosioms ramybės nežada. Rengiamasi sudaryti specialybių žemėlapį – orientyrą švietimo institucijoms, įvesti nemokamą aukštąjį mokslą, bet gerokai iškelti kartelę universitetams ir jų studentams.
„Esmė ne universiteto dydis, o parengimo kokybė. Pasaulio geriausių universitetų šimtuke yra vos didesnių už Šiaulių universitetą“, – lygina R. Karbauskis.
Anot jo, tai, kad vien šiais metais 2000 aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių įstojo į technikos mokyklos, rodo, kaip neefektyviai leidžiami valstybės pinigai.
„Žmonės mokosi nežinia kuo ir, nors turi aukštojo mokslo diplomą, negali įsidarbinti. Negalima stoti į aukštąją tik dėl to, kad įgytų bet kokią specialybę“, – sako valdančiųjų lyderis.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
