-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio įmonėms konkuruojant dėl užsakymų susiklostė keista situacija. Miesto Savivaldybei paskelbus infrastruktūros tvarkymo konkurso nugalėtoją, laimėjusį kone trijų milijonų eurų užsakymą, už borto likusi bendrovė tokius rezultatus apskundė teismui.
Nebūtų nieko netikėto, jei teisybės ieškotoja, suabejojusi Savivaldybės konkurso skaidrumu, nebūtų jos pačios įmonė – „Panevėžio gatvės“. Šios visą 100 proc. akcijų valdo Savivaldybė.
Gegužės pabaigoje teismas aiškinsis, ar Panevėžio savivaldybės paskelbtas konkursas miesto infrastruktūros objektų remonto darbams ir priežiūrai vyko laikantis visų procedūrų.
Pagal konkurso nuostatus laimėtojas įsipareigojo dvejus metus atlikti įvairių priežiūros ir remonto darbų už daugiau kaip tris milijonus eurų.
Nors darbai jau turėjo būti pradėti, jie persikėlė į teismą.
Kiek netipiška tai, kad Panevėžio savivaldybę į teismą padavė jos pačios įmonė „Panevėžio gatvės“.
Konkursą laimėjusios įmonės „JK Ranga“ direktorius Arnoldas Kleiba tokia situacija stebisi.
„Panevėžio gatvės“ jau buvo pateikusios savo pasiūlymą ir kainas, bet paskutinę minutę išsiuntė pretenziją. Likus valandai iki konkurso pabaigos paprašė jį atidėti. Konkursai atidedami tik dėl svarių priežasčių, bet ir tokiu atveju pranešimas pateikiamas likus dviem dienoms, o ne valandai iki pabaigos. Įdomi situacija, kai Savivaldybės įmonė paduoda į teismą pačią Savivaldybę, neturėdama svarių argumentų, taip vilkindama laiką, kad tik mes nepradėtume darbų“, – kalbėjo A. Kleiba.
Pirmasis posėdis numatytas gegužės pabaigoje.
Visgi Savivaldybė jo nelaukdama paskelbė naują analogišką konkursą, tik mažesnės apimties – nebe trijų milijonų, o tik iki milijono eurų siekiantiems infrastruktūros darbams atlikti.
„Teismas įvyks gegužės pabaigoje, tad labai keista, kad paskelbtas naujas lygiai toks pat konkursas, tik mažesnių apimčių. Ir teisininkai kalba, kad tokių dalykų neturėtų būti. Todėl patys parašėme pretenziją, kad šis konkursas turėtų būti nutrauktas“, – komentavo „JK Ranga“ direktorius.
Įmonės „Panevėžio gatvės“ direktorius Arvydas Zapalskis nepanoro komentuoti priežasčių, kodėl teismui apskundė savo akcininkės skelbtą konkursą.
„Palikime viską spręsti teismui. Kaip jis nuspręs, taip ir bus“,– teigė A. Zapalskis.
„Panevėžio gatvių“ visas šimtas procentų akcijų priklauso Panevėžio savivaldybei. Tad, pasak įmonės vadovo, dauguma darbų yra Savivaldybės užsakymai, atliekami per vidaus sandorius.
„Esame įmonė, skirta mieste atlikti infrastruktūros darbus, kurie paprastai nebūna planuojami. Jeigu atsitiko bėda, Savivaldybė gali kreiptis į savo įmonę. Esame Savivaldybės įmonė, todėl negalime apsiimti daugiau nei 10–20 proc. kitų darbų“, – sako A. Zapalskis.
Direktoriaus teigimu, konkurencija šioje srityje didžiulė. Pavyzdžiui, neseniai skelbtame Panevėžio rajono savivaldybės konkurse, kuriame „Panevėžio gatvės“ liko antroje vietoje, varžėsi vienuolika kandidatų.
„Kainas lemia konkursai. Kitas dalykas, mes esame perkančioji organizacija, tad esame suvaržyti, negalime būti tokie lankstūs kaip verslas. Be to, didelė dalis mūsų įmonės veiklos priklauso nuo oro ir gamtos sąlygų. Per žiemą, kaip ir visiems kelininkams, sudėtingiau išgyventi. Tad esame pasiruošę dirbti bet ką, už ką mokami pinigai“, – kalbėjo A. Zapalskis.
Dėl Savivaldybės užsakymų tvarkyti miesto infrastruktūrą įmonės kaunasi ir teismuose. P. Židonio nuotr.
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna teigė, kad kol vyksta teisminiai procesai, daugiau detalių dėl teisme atsidūrusio konkurso jis irgi negalintis komentuoti.
„Kiekvienas, kuris dalyvauja konkurse, turi tokią teisę – skųsti ne pačią Savivaldybę, o pačią pirkimo procedūrą, jeigu kyla abejonių, kad galbūt procedūros vyko ne visai sklandžiai. Tokia teise gali pasinaudoti kiekvienas. Be to, reikėtų pabrėžti, kad „Panevėžio gatvės“ yra ne Savivaldybės valdoma įmonė“, – komentavo administracijos direktorius.
Pasak T. Juknos, kadangi teismas skyrė laikinąsias sankcijas sutarties vykdymui, jos pasirašymas praktiškai nėra galimas, todėl teko skubiai ieškoti alternatyvų. Viena tokių – pirkti tuos pačius darbus, tik mažesnės apimties.
„Visame mieste yra daugybė darbų, kuriuos jau dabar reikia daryti, laukti teismo proceso pabaigos nelabai galima. Jeigu teismas pripažintų, kad išties buvo pažeidimas, privalėsime skelbti naują konkursą rangovui išrinkti, o jei teismas nuspręs, kad pažeidimo nebuvo, rašysimės sutartį su tuo, kas laimėjo. Kad ir kas laimėtų mažąją sutartį, ji nustos galioti tuomet, kai teismas pasisakys pirmojoje byloje“, – kalbėjo T. Jukna.
Administracijos direktoriaus teigimu, teismui apskųsto konkurso laimėtojas su Savivaldybe pasirašytų sutartį, kurios vertė – per tris milijonus eurų.
„Trys milijonai yra maksimali suma, kiek galima išleisti darbams, bet nereiškia, kad už tiek jų ir bus atliekama. Dalies šių darbų net neįmanoma suplanuoti, jie atsiranda su laiku, pavyzdžiui, kieme atsivėrė duobė ar sulūžo šulinio dangtis, kažkurioje gatvėje reikia keisti bortus“,– aiškino T. Jukna.
Administracijos direktoriaus teigimu, viešųjų pirkimų rezultatai skundžiami gana dažnai – daug dažniau nei neskundžiama. Vienais atvejais skundžiami galutiniai priimti sprendimai, kitais – teikiamos tarpinės pretenzijos.
Senvagės, Kranto gatvės rekonstrukcijos, baseino statybos bei daugybė kitų konkursų kuriam laikui taip pat buvo sustabdyti vienam iš konkurso dalyvių apskundus viešuosius pirkimus.
„Rangovai, jei jau skyrė laiko pasiūlymui paruošti, kovoja už savo pasiūlymą iki galo, bandydami pašalinti konkurentus. Turėjome ir teismo sprendimų, ir taikos sutarčių, ieškome įvairiausių sprendimų, kad tik darbai greičiau prasidėtų“, – tvirtina T. Jukna.
