Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje stovi tik simbolinis paminklas negimusiems kūdikiams, bet jiems skirtos kapavietės mieste nėra. P. Židonio nuotr.

Pasaulio neišvydusieji laidotuvių nesulaukia

Lietuvoje daugėja miestų, kuriuose į kapavietes atgula ligoninių šaldytuvuose saugoti negimusių kūdikėlių palaikai. Panevėžio dvasininkai jau prieš keletą metų kreipėsi į Respublikinę Panevėžio ligoninę dėl galimybės laidoti pasaulio neišvydusius vaikelius.

Lietuvoje daugėja miestų, kuriuose į kapavietes amžino poilsio atgula ligoninių šaldytuvuose saugoti negimusių kūdikėlių palaikai.
Prieš pusmetį juos kremuoti ir laidoti pradėjo Kaunas, jo įkandin pasekė ir Šiauliai, praėjusią savaitę amžinybėm palydėję šio miesto ligoninėje laikytus mirusių embrionų bei vaisių iki 22-os nėštumo savaitės palaikus.
Panevėžio dvasininkai jau prieš keletą metų kreipėsi į Respublikinę Panevėžio ligoninę dėl galimybės laidoti negimusiuosius ir atsakymo tebelaukia.

Saugo iki 6 mėnesių

Sueina penkeri metai, kai 2019-aisiais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo žmogus pripažįstamas nuo pat pradėjimo momento. Iki tol negimę kūdikiai tebuvo medicinos atlieka, jie buvo utilizuojami kartu su visomis kitomis tokiomis atliekomis.
Įstatymu pripažinus, kad ir negimęs žmogus vis tiek yra žmogus, tų pačių metų pavasarį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įpareigojo šalies medicinos įstaigas mirusį embrioną ar vaisių atskirti nuo medicinos atliekų. Tai, kas lieka moteriai išgyvenus persileidimą ar patyrus abortą, turi būti iš medicinos įstaigų surinkta, kremuota bei deramai palaidota.
Respublikinė Panevėžio ligoninė teigia šio įsakymo besilaikanti. Visgi Aukštaitijos sostinėje iki šiol tokios laidotuvės nė karto nebuvo surengtos. Negimusieji amžinos ramybės laukia specialiose šaldymo kamerose.
Pasak ligoninės, negyvus kūdikius, gimusius iki 22 savaitės, tėvai iš gydymo įstaigos turi pasiimti per 4 dienas. Jiems palaikai atiduodami tik pateikus raštišką prašymą, kaip teigia ligoninė, tokių gaunama itin retai.
„Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kai tėvai atsisako pasiimti kūdikio palaikus, jie pristatomi į Patologijos skyrių histologiniam tyrimui, laikomi ligoninėje –18 ºC ir žemesnėje temperatūroje atskirame šaldiklyje iki 6 mėnesių“, – teigiama ligoninės „Sekundei“ atsiųstame glaustame atsakyme.
Į klausimą, kur palaikai dedami praėjus 6 mėnesiams, ligoninės atstovė patikino, jog visais atvejais laikomasi visų teisės aktų ir ieškoma etiškų sprendimo būdų.

Respublikinė Panevėžio ligoninė. G. Kartano nuotr.

Laukia ligoninės atsakymo

Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas pasakoja, kad siekį laidoti negimusius kūdikius, kurių palaikai saugomi Panevėžio ligoninėje, jau prieš keletą metų yra išsakęs Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Romualdas Zdanys.
„Aš tokiam sumanymui neprieštaravau“, – patikino vyskupas.
Jis pasakoja bendraudamas su tikinčiaisiais susiduriantis su skausmu, kurį patiria tėvai, netekę dar nespėjusių gimti savo vaikų.
„Tokia netektis turi ilgalaikių pasekmių. Jos patiriamos nebūtinai iškart, kai netenkama vaikų. Ir gydyti jas tenka ilgai“, – konstatavo vysk. L. Vodopjanovas.
Anot jo, kapas, kuriame ilsėtųsi negimusiųjų palaikai, taptų vieta, kur vaikų netekusieji galėtų ateiti, išlieti skausmą, sukalbėti maldą.
Nors kunigas R. Zdanys teigia idėją laidoti negimusius kūdikius, kurių palaikai saugomi Respublikinės Panevėžio ligoninės šaldytuvuose, pristatęs ir šios gydymo įstaigos vadovybei, ir kolektyvui, iki šiol ledai Panevėžyje nepajudėjo.
„Tąkart gavau patikinimą, kad klausimą išsiaiškins ligoninės teisininkai ir man bus pateiktas atsakymas. Tai buvo dar prieš pandemiją. Atsakymo vis dar laukiu“, – sako dvasininkas.

Palaidojo per pusšimtį

Panevėžio ligoninei delsiant, Lietuvos miestuose jau pradedamos rengti pasaulio neišvydusių kūdikių laidotuvės.
Tokios gegužės 3-iąją surengtos ir naujosiose Šiaulių kapinėse. Tądien Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje aukotos mišios už tėvus ir šeimas, gedinčius negimusių savo vaikų, į bažnyčią buvo įnešta balta urna su kremuotais negimusiųjų palaikais.
Po mišių jie palaidoti Šiaulių savivaldybės skirtame specialiame plote šio miesto Daušiškių kapinėse. Į kapines negimusius kūdikius lydėjo, laidotuvių apeigas atliko Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, laidotuvėse dalyvavo dar pora kunigų.
Kad būtų palaidoti Respublikinės Šiaulių ligoninės šaldytuvuose nuo 2019-ųjų saugoti negimusiųjų palaikai, rūpinosi Šiaulių vyskupijos Šeimos centro vadovė Edita Gulbinienė.
„Sekundei“ ji teigė, jog būtinybę laidoti negimusius kūdikius suvokė konsultuodama šeimas ir matydama kančią išgyvenusiųjų nėštumo nutraukimą, patyrusių persileidimus. Pasak E. Gulbinienės, bendraujant su tokiomis šeimomis buvo akivaizdu, kad joms reikalingas kapelis, kur ilsėtųsi negimusiųjų palaikai.
E. Gulbinienė pasakoja pasitarusi su Šiaulių vyskupu, o gavusi šio pritarimą, kreipėsi į Šiaulių savivaldybę ir Respublikinę Šiaulių ligoninę.
„Klausimą iškėliau, rodosi, sausio mėnesį. Kadangi iš visų, su kuo bendravau, sulaukiau palankių atsiliepimų, reikalas sprendėsi tikrai greitai ir štai, praėjus keturiems mėnesiams, įvyko negimusiųjų laidotuvės“, – kalbėjo Šeimos centro vadovė.
Jos teigimu, baltoje urnoje palaidota virš 50-ies palaikų, iki tol saugotų ligoninės šaldytuvuose.

Pasaulio neišvydę angeliukai

E. Gulbinienė teigė, jog į jos iškeltą idėją laidoti negimusiuosius išsyk atsiliepė ne tik vyskupas, bet ir Šiaulių meras Arūnas Visockas, pritarė ir Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovybė. Savivaldybės, ligoninės bei vyskupijos vadovai pasirašė bendrą sutarimą.
„Šiuo atveju savivaldybės vaidmuo buvo toks, kad ji skyrė sklypą negimusiems kūdikiams laidoti“, – paaiškino Šeimos centro vadovė.
Ji pasakoja, jog išgirdusi apie siekį palaidoti pasaulio neišvydusius kūdikius, viena Šiaulių laidojimo bendrovė pasisiūlė juos kremuoti ir neatlygintinai suteikti reikiamas laidojimo paslaugas. Negana to, bendrovė savo lėšomis sutvarkė kapavietę, kurią nuo šiol žymi užrašas „Angeliukams, neišvydusiems šio pasaulio“.

Ženklas Lietuvai

Šiauliai – antri po Kauno, ėmęsi laidoti negimusių ligoninėse saugotų kūdikių palaikus.
Kauno arkivyskupija, šio miesto gydymo įstaigų vadovai bei Raseinių rajono savivaldybės valdžia sutarė negimusiųjų palaikus laidoti dvasiniu Lietuvos centru tituluojamoje Šiluvoje. Nors ji yra Raseinių rajone, pagal bažnytinį padalinimą vietovė priklauso Kauno arkivyskupijai.
Jei tėvai patys nepasiima palaidoti tokių vaikelių, Kauno ligoninėse mirę kūdikiai (dėl abortų, persileidimų) laidojami specialioje Šiluvos kapavietėje, kurią galima aplankyti, prie jos pasimelsti.
Pernai lapkritį surengtose pirmose tokiose laidotuvėse kremuotus negimusiųjų palaikus į kapines palydėjęs Kauno vyskupas Saulius Bužauskas šį įvykį pavadino didelės svarbos ir teigė, jog taip parodytas dėmesys žmogui bei duotas ženklas Lietuvai.