-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ištverme trasose garsėjanti Alina Ranceva nusiteikusi tapti pirmąja lietuve, įveikusia penkiskart klasikinio „Ironman“ triatlono nuotolius: nuplaukti 19 km, dviračiu numinti 900 km ir dar 211 km nubėgti.
Į kelionę kemperiu Prancūzijos link Alina su vyru Andrejumi dviese išvyko ketvirtadienio pavakare.
Panevėžį nuo Kolmaro skiriančius 1900 kilometrų Rancevai nusiteikę sukarti per maždaug pusantros paros. Jų skaičiavimais, Kolmarą turėjo pasiekti šįryt.
Prie starto linijos Alina stos, kai Lietuvoje ges paskutiniai Joninių laužai – pirmadienį, 7 valandą ryto.
Alina teigia kelionę suplanavusi taip, kad iki starto turėtų dar dvi dienas susipažinti su trasa ir treniruotėms.
Visgi, anot jos, senkant laikui iki sudėtingų varžybų, svarbiausia nebe fizinės treniruotės, o psichologinis pasirengimas.
„Dabar toks kalbėjimosi su savimi etapas, kai apima abejonės, kodėl visa tai darau, ar kam nors to reikia, kai krenta pasitikėjimas savimi. Psichologinis pasiruošimas sporte ne mažiau svarbus nei fizinis, o dažnai jis netgi lemiamas“, – pakeliui į Prancūziją „Panevėžio balsui“ pasakojo A. Ranceva.
Ištvermės karaliene, geležine ledi tituluojama panevėžietė, į Lietuvos sporto istoriją patekusi kaip pirmoji Lietuvos moteris, pernai Vokietijoje įveikusi trigubą „Geležinio žmogaus“ ultratriatloną, pripažįsta: jos mintys skraidžioja nuo būsimos trasos iki namų Panevėžyje. Juose su močiutėmis tėvų pasiliko laukti 3-ejų metukų Andrėja ir dvylikametis Arijus.
„Aišku, bijau“, – prasitaria Alina, paklausta, ką jaučianti prieš jos laukiančias ypatingos ištvermės pareikalausiančias varžybas.
„Mintys taip ir sukasi: ar atlaikysiu, ar ištversiu, kokie iššūkiai manęs laukia, juk trasa be proto ilga“, – sako A. Ranceva.
Panevėžietė planuoja penkiagubą ultratriatloną įveikti per 100 valandų.
„Į šias varžybas važiuodama nesitaikau į prizines vietas, save skatinu nesekti, kelintoje vietoje esu, vejasi mane ar ne, kad neišnaudočiau energijos ne ten, kur reikia. Tai ne ta trasa, kurioje reikia draskytis. Gali būti trečia, o nueisi pamiegoti dviem valandom ir nukrisi žemyn. Todėl svarbiausia – nesidairyti į varžoves“, – nusiteikusi Lietuvos geležinė ledi.
Penkiagubo ultratriatlono pasaulio čempionate varžysis penkios dešimtys dalyvių, iš kurių tik 12 moterų iš aštuonių valstybių. Tarp jų į karjeros ir gyvenimo iššūkį leisis net trys pasaulio rekordininkės: trigubo, penkiagubo, o viena net dvidešimtgubo ultratriatlono.
„Labiausiai neramu, ar sugebėsiu pailsėti, kaip poilsio sulaukęs kūnas po to vėl išeis į trasą. Visada stengiausi mindama dviratį kuo mažiau sustoti, nes kojoms pajutus žemę prasideda ieškojimas bet kokio preteksto ilgiau ilsėtis. Reikia vėl prievarta save skatinti sėsti ant dviračio ir toliau minti“, – pasakoja Alina.
Pirmą kartą į tokį iššūkį besileidžianti A. Ranceva planuoja 19 kilometrų 50 m ilgio baseine nuplaukti maždaug per septynias valandas. Visą tą laiką net neišlips iš vandens, tik kas 3 valandas stabtelės kelioms sekundėms atsigerti energinio gėrimo.
Baigusi plaukti sportininkė sės ant dviračio ir mažiausiai parą pasiryžusi minti taip pat nesustodama. Nuo starto nesustodama trasoje praleidusi pusantros paros, ultratriatlonininkė planuoja bent 2–3 valandas pamiegoti kemperyje.
Nusnūdusi vėl šoks į sportinius batelius ir leisis bėgti daugiau nei 200 kilometrų.
Alina sako, jog ilgose distancijose nesustoti labiausiai motyvuoja aplinkinių palaikymas. Paprastai į varžybas atkakliąją panevėžietę lydi palaikymo komanda. Tačiau šįkart į ilgą kelionę Rancevai leidosi tik dviese.
„Jėgų trasoje labai suteikia, kai vyras praneša, kad žmonės siunčia žinutes, žinojimas, kad Lietuva mane palaiko“, – sako A. Ranceva.
Į klausimą, ar turi laimę nešantį talismaną, greičiau nei Alina atsako Andrejus: aš – tavo talismanas.
„O taip, be jo man būtų sunku! Jis mano didžiausias motyvatorius. Andrejus pats sportuojantis ir neklauso mano paverkimų. Užuot leidęs eiti ilsėtis ir miegoti, griežčiau pasako: stokis ir mink, ne miegoti tokį kelią važiavai“, – juokiasi A. Ranceva.
