Gyvūnų prieglaudoje neįprastas augintinis

Gyvūnų prieglaudoje neįprastas augintinis

Apsilankę Panevėžio gyvūnų globos draugioje maloniai nustemba pastebėję, kad čia galima rasti ne tik kačių ir šunų, bet ir vienišą stirniuką.

Prieš beveik savaitę nusilpusį ir pasiligojusį gyvūną aptiko pro šalį važiuojantys žmonės, kurie pirmiausia nusprendė kreiptis į Kaimiškyje įsikūrusią priegaudą. Draugijos narys Justinas Stašys pripažino, kad miško gyventojams nedera būti kartu su naminiais augintiniais, tačiau šį kartą nusprendė padaryti išimtį.

„Paprastai nepriimame tokių gyvūnų, tačiau tai jau ne pirmas atvejis, kai į draugiją žmonės kreipiasi dėl pagalbos laukiniams gyvūnams ir mes norime padėti. Sužinoję apie stirniuką, paskambinome telefonu 112, kur buvome nukreipti į laukinių gyvūnų gamtos apsaugą. Tuomet gavome leidimą priglausti jį tol, kol šis atgaus jėgas“, – „Sekundei“ pasakojo J. Stašys.

Pasak draugijos nario, rastas miško gyventojas tikriausiai buvo kažkuo apsinuodijęs, kadangi atrodė nusilpęs ir nesibaimino prieiti norėjusių žmonių. Jokių fizinių sužeidimų matyti nebuvo. Kad netikėtas svečias greičiau pasveiktų, jis buvo apžiūrėtas specialistų ir apgyvendintas tuščioje terasoje, kurioje vasaros metu glaudžiasi katės. Visgi, nors lietuviškasis Bembis prieglaudoje yra viskuo aprūpintas, o savanoriams sukelia tik šypsena veide, greitu metu mažylis grįš atgal į gamtą.

„Stirniuką auginame maždaug savaitę. Dabar jis baigia sustiprėti, atrodo pagydytas, todėl artimiausiomis dienomis jau galėsime paleisti į laisvę, į tą pačia vietą iš kurios ir paėmėme“, – džiaugėsi gyvūnų gelbėtojas.

Paklaustas ar miško gyvūnai atgabenami dažnai, J. Stašys pripažino, kad tai nutinka daugmaž vieną kartą per metus. Tačiau net ir be neįprastų svečių prieglauda yra beveik perpildyta. Atšalus orams neatsakingi šeimininkai neretai stengiasi atsikratyti nusibodusiais savo augintiniais. Šiuo metu prieglaudoje gyvena apie 25 kates ir 60 šunų.

Prieš gelbėjant būtina pagalvoti

Dauguma žmonių nenori palikti miške ar pievose rastų gyvūnų bei paukščių. Visgi Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Alfredo Breivės teigimu, prieš suteikiant pagalbą būtina gerai pagalvoti ar nedarote meškos paslaugos. Tai ypač galioja kalbant apie vaisingumo simboliu tapusi paukštį.

„Žmonės kreipiasi ne dažnai, tačiau ir ne visi kreipimaisi pasiteisina.“

A. Breivė.

„Gandriukai patys pirmutiniai mokosi skraidyti, pirmieji išskrenda iš savo lizdų, vaikšto paskui žmones, o šie nusprendžia kad paukščiai yra nusilpę ir pradeda lesinti. Šitaip lepinami gandrai aptingsta, patys nebeieško maisto, niekur nebeišskrenda ir žiemomis šąla. Pats blogiausias dalykas yra kai patys žmonės pradeda juos maitinti. Tai didžiausia klaida“, – „Sekundei“ tvirtino A. Breivė.

Dar viena klaida, pasak inspekcijos viršininko, yra skubėjimas padėti tiems, kam pagalbos visai nereikia.

„Žmonės kreipiasi ne dažnai, tačiau ir ne visi kreipimaisi pasiteisina. Pavyzdžiui, dabar praeiviai maitina gulbes, jos būna sočios, atsigula ant ledo ir ilsisi. Pamatę tai išsigandę piliečiai skambina ir prašo gelbėti esą įšalusias gulbes. Tačiau paukščiai šitaip tik ilsisi“, – teigė inspekcijos viršininkas.

Anot jo, panaši situacija yra ir dėl stirnų. Lankydamiesi miške stovyklautojai pagalvoja, kad patelė palikusi savo vaikus dingo. Tačiau ji nueina tik pasimaitinti ir vėl grįžta pas savo atžalą. Žmonės, radę jauniklį, pasiima, maitina, užaugęs stirniukas tampa naminiu ir paleistas atgal į gamtą vis grįžtą į sodybas prašydamas maisto.

Radus nusilpusį gyvūną ar paukštį, A. Breivė pataria pirmiausia skambinti į Gyvūnų globos asociaciją ir jokiu būdu nebandyti keletą dienų jų gydyti savo namuose. Kitu atveju geri norai gali tik pakenkti.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų