-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Skaitytojo pasiūlyta temaEpidemiologai ramina, kad net ir nustačius ne vieną pedikuliozės atvejį nebūtina nei patalpų dezinfekuoti, nei vaikus išsiųsti mokytis nuotoliu.
Kaip pasakojo į redakciją paskambinęs panevėžietis, ketvirtadienį visi jo vaiko klasės tėvai iš mokytojos sulaukė žinutės, kad nustatytas užsikrėtimo utėlėmis atvejis, ir prašoma patikrinti savo vaikų galvas.
„Vaikai baigia apeiti utėlėmis, o klasės mokytoja sugebėjo parašyti tik tokią žinutę?! Ar tokiais atvejais nereikia išplatinti instrukcijos tėvams, kaip toliau elgtis, kaip ir kuo plauti vaikams galvas. O ir tokia informacija turėtų ateiti ne iš mokytojos, o iš mokyklos vadovybės ar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro“, – įsitikinęs tėtis.
Jis pasakoja pats bandęs susisiekti su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, ten jam nurodyta kreiptis elektroniniu laišku.
„Pedikuliozė niekur ir nebuvo dingusi.“
M. Žygutienė
„Tėvai palikti be jokios informacijos. Net nežinome, ar bus mokykloje atlikta dezinfekcija, imtasi kitų priemonių, padedančių apsisaugoti nuo utėlių plitimo. Gal racionalu būtų laikinai pereiti prie nuotolinio mokymo? Klausimų daugybė, o atsakymų nėra“, – piktinosi panevėžietis.
Jį stebina, kad mokykloje dirbanti sveikatos priežiūros specialistė nepamiršta priminti apie galioti baigiančią sveikatos pažymą, bet vargu ar šiais laikais dar kas nors tikrina vaikų galvas.
„Ar vaikai, užsikrėtę utėlėmis, turėtų eiti į mokyklą su visais? Ar nereikia patikrinti visų mokinių, o ne vieną trečiokų klasę?“ – stebėjosi panevėžietis.
Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos direktorė Vitalija Dziuričienė tikino, kad apie galimą užsikrėtimo utėlėmis atvejį mokykloje išgirdusi tik iš žurnalistų.
„Jei kurioje klasėje nustatomas daugiau nei vienas pedikuliozės atvejis, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė informuoja ir mus. Vadinasi, tai vienetinis atvejis“, – tikino V. Dziuričienė.
Anot jos, pedikuliozė, kaip ir gripas, mokykloje linkusi kartotis, todėl įstaigos darbo tvarkos taisyklėse ir mokymo sutartyje aptarta, kaip elgtis tėvams, jei jų vaikui nustatomas užsikrėtimas utėlėmis.
Pedikuliozė, anot direktorės, nesunkiai suvaldoma, jeigu laiku imamasi priemonių. Yra buvę atvejų, kai pati mokykla šeimai padėjo įsigyti priemonių utėlėms ir glindoms šalinti.
„Pedikuliozę galima pasigauti visai netikėtai didesniuose kolektyvuose, kur artimai bendraujama. Užsikrėsti galima ne tik mokykloje, bet ir stovykloje, būreliuose. Svarbu visiems imtis priemonių ir liga bus nesunkiai suvaldyta“, – teigė V. Dziuričienė.
Vienos Panevėžio mokyklos pradinukų tėvus pasiekė mokytojos žinutė apie pastebėtas utėles.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų specialistė, medicinos entomologė Milda Žygutienė tikino, kad mokyklos ar darželio kolektyve nustačius pedikuliozės atvejų, nėra tikslinga nei dezinfekuoti įstaigos, nei kuriam laikui stabdyti mokymo procesą ar pereiti mokytis nuotoliu.
Nors šiuolaikinė mokykla ir apsikrėtimas utėlėmis, atrodytų, sunkiai suderinama, tačiau tokių atvejų pasitaiko.
„Pedikuliozė niekur ir nebuvo dingusi. Tai specifinis žmogaus parazitas – kiek laiko egzistuoja žmogus, tiek laiko egzistuoja ir jo parazitai. Negyvename visai sterilioje aplinkoje, šis parazitas yra mūsų aplinkoje ir taip jau nutinka, kad per kontaktus būna tokių užsikrėtimo atvejų kolektyvuose“, – aiškino M. Žygutienė.
Anot specialistės, labai gerai, kad tėvai apskritai sužinojo apie užsikrėtimą utėlėmis klasėje. Tai stigma mūsų visuomenėje, kai gėdijamasi pasakyti, kad vaiko plaukuose rasta utėlių ar glindų. Dalis tėvų apie tokius radinius išvis nutyli ir problemą sprendžia savarankiškai. Bet, pabrėžia specialistė, apie tai kalbėti būtina, nes kuo anksčiau bus pastebėta pedikuliozė, tuo greičiau ji bus suvaldyta.
M. Žygutienės teigimu, jeigu vaikas buvo kolektyve, kuriame nustatyta užsikrėtimo atvejų, bet jo galvytė švari, nerimauti nėra ko. O jeigu jau paaiškėja, kad esama galvos utėlių, reikėtų kuo skubiau į vaistinę specialių preparatų.
„Dabar problemos kovoti su šiais kenkėjais nėra – yra daugybė efektyvių priemonių, padedančių įveikti utėles. Jau kitą dieną galima grįžti į kolektyvą. Visos priemonės nužudo utėles, tik ne visuomet paveikia kiaušinėlius – glindas, todėl pagal instrukciją galvos plovimo procedūrą su priemonėmis reikia pakartoti po kelių dienų. Jeigu liko sveikų kiaušinių, iš jų ir vėl gali išsiristi naujas gyvis“, – aiškino specialistė.
Kovoti su utėlėmis galima ir natūraliais būdais: suvilgyti plaukus lengvu acto tirpalu ir iššukuoti tankiomis šukomis, sunaikinant iššukuotus kraujasiurbius. Bet su glindomis kovoti sunkiau – jų pridedama labai daug, jas reikia arba išrinkti, arba iššukuoti. Be to, utėlės lervos sunkiai įžiūrimos, mažesnės net už lino sėklą, patamsėja tik pasimaitinusios žmogaus krauju.
O mokyklos patalpų, anot M. Žygutienės, dezinfekuoti nėra jokio tikslo – utėlės gyvena žmogaus galvoje, kiaušinėlius deda ant plauko šaknies.
„Jokia aplinkos dezinfekcija neatliekama, nes nėra jokios prasmės – šie kraujasiurbiai gyvena tik plaukuotoje žmogaus galvos dalyje. Tiesa, rekomenduojama dezinfekuoti plaukų šepečius, aksesuarus, ant kurių gali likti glindų. Reikėtų arba pakaitinti apie 60 laipsnių temperatūroje, arba sudėjus į polietileninį maišelį jį surišti ir įdėti į šaldiklį bei palaikyti savaitę, kad gyvis žūtų“, – patarė M. Žygutienė.
Specialistės teigimu, vis dar gaji stigma, kad utėlės – tik nešvarių plaukų bėda. Utėlės nesirenka žmonių nei pagal išsilavinimą, nei pagal socialinę ar turtinę padėtį. Užsikrėsti jomis gali visi, bet didesnė rizika kyla vaikams. Utėlių nedomina nebent pliki žmonėms.
„Dabartinės kartos tėvai užaugo negirdėdami apie utėles, todėl tokia žinia jiems kelia šoką. Bet į viską reikėtų žiūrėti paprasčiau. Kartais ir prabangiausius namus, ir viešbučius užpuola tarakonai ir blakės“, – sako M. Žygutienė.
