Eksperimentas su vaikais tęsiasi

Eksperimentas su vaikais tęsiasi

Panevėžio savivaldybė bando išjudinti nekilnojamojo turto rinką ieškodama išsinuomoti nemažų būstų. Artimiausiu metu ji ketina į gyventojus kreiptis su prašymu išnuomoti būstą pabėgėliams, bet pirmiausia viliasi sulaukti norinčiųjų būstą užleisti vaikams iš globos namų.

vaiku-namai-09-bandzos-virsus

Valdžia tęsia eksperimentą su vaikais. Naujasis Seimas jau planuoja svarstyti, ar nestabdyti pirmtakų vajaus vaikus iš globos namų perkelti į išnuomotus namus ar butus. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Aukštaitijos sostinėje dar šiais metais planuojama suspėti įkurti bendruomeninius namus, kuriuose be tėvų priežiūros likę vaikai gyventų tarsi tradicinėse šeimose, o tėvus jiems atstotų socialiniai darbuotojai.

Vis dėlto gali nutikti, kad Panevėžys vejasi jau benuvažiuojantį traukinį. Naujasis Seimas numatęs sugrįžti prie vaikų globos klausimo. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas neslepia, jog pirmtakų vajus Lietuvoje panaikinti nuo sovietmečio likusius masinius globos namus iš jų vaikus perkeliant į namus ar butus jam atrodo kaip valstybės lėšų leidimas vėjais.

Savivaldybė išprievartauta

Panevėžio socialinių paslaugų centras laukia norinčiųjų išnuomoti ne mažesnį nei 120 kv. m namą arba butą Aukštaitijos sostinėje kuriamiems bendruomeniniams vaikų globos namams. Būstas turėtų būti netoli centro, bent penkių kambarių, iš kurių 3–4 būtų ne mažesni nei 12 kv. m, o vienas – nuo 20 kv. m, jame įrengti bent du tualetai, vonia, taip pat dušo kabina, dar drabužinė, veiktų interneto ryšys.

Tokiam būstui nuomoti ir remontuoti pritaikant jį gyventi vaikams iš miesto biudžeto dar šiems metams numatyta 43 tūkst. Eur.

Panevėžio vicemeras Petras Luomanas aiškina, jog Savivaldybė priversta vykdyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei šalies prezidentės viziją panaikinti masinius vaikų globos namus, o jų auklėtinius perkelti į šeimai artimesnę aplinką.

Nors Savivaldybė suplanavusi dar po vieną namą vaikams išnuomoti kasmet iki 2020-ųjų ir tam numačiusi apie 1,5 mln. Eur, P. Luomanas svarsto, jog Panevėžiui derėtų neskubėti. Manoma, kad praūžus Seimo rinkimų viesului šalies politika vaikų globos klausimais gali keistis. Vicemeras neslepia buvusių socialinės politikos kūrėjų užmojus iš šeimų paimtiems vaikams nuomoti būstus vertinantis skeptiškai.

„Automatinis ir skubus vaikų perkėlimas iš įprastų globos namų į bendruomeninius buvo labiau reklaminis triukas nei pagalba“, – mano P. Luomanas.

Skirtumo nemato

Bendruomeninių vaikų globos namų nauda abejoti, anot vicemero, jį verčia Panevėžyje veikiančių valstybinių A. Bandzos vaikų globos namų auklėtinių patirtis.

„Į namą perkraustyta mergaitė man pripažino, kad globos namuose jai labiau patiko. Ten galėjo salėje sportuoti, gyveno tarp draugų. Abejoju, ar gerai išplėšti vaiką iš aplinkos, prie kurios jis jau buvo įpratęs. Bet Savivaldybė verčiama tą daryti“, – „Sekundei“ teigė P. Luomanas.

Vicemeras mano, jog, užuot nuomojus būstus ir juose apgyvendinant po kelis vaikus, verčiau grįžti prie senojo modelio, kai iš šeimų paimtų mažųjų panevėžiečių pastoge tapdavo valstybiniai A. Bandzos globos namai. Tokių vilčių teikia naujojo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pozicija.

Vaikų globos klausimą jis jau įtraukė į savo darbotvarkę, o komiteto pirmininko socialdemokrato Algirdo Syso nuomonė dėl vaikų perkėlimo į namus ar butus yra skeptiška.

„Tokia pertvarka tik brangiau kainuos, bet ar nuo to pagerės vaikų socializacija ir priežiūra, nežinia. Nereikia pasiduoti madai tik dėl to, kad kažkas taip pasakė. Koks skirtumas, jei tie patys darbuotojai iš pastato A nueis į pastatą B, kuriame vaikai gyvena po šešis, aštuonis“, – mano A. Sysas.

„Koks skirtumas, jei tie patys darbuotojai iš pastato A nueis į pastatą B, kuriame vaikai gyvena po šešis, aštuonis.“

A. Sysas

Gyventų kaip šeimoje

Jei Savivaldybė dar šįmet sulauks norinčiųjų išnuomoti namus be šeimų likusiems vaikams, juose globotinius planuojama apgyvendinti jau kitų metų pradžioje.

Pasak Socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojos Aidos Žygelienės, bendruomeniniuose globos namuose vaikai gyvens lyg tradicinėse šeimose. Juose ketinama apgyvendinti iki aštuonių vaikų nuo 12-os metų. Kambariuose globotiniai būtų įkurdinti po du. Dar vienas bendras kambarys būtų skirtas bendriems pasisėdėjimams ir poilsiui. Globotiniai nebus palikti be suaugusiųjų priežiūros – dieną jiems tėvus atstos socialinis darbuotojas ir jo padėjėjas, o naktį su vaikais pasiliks vienas padėjėjas. Į namą perkelti vaikai ten įsikurs, iki sulauks pilnametystės.

„Vyresnieji vaikai jau žino apie ruošiamus naujus namus ir tai jiems yra didelė motyvacija geriau elgtis“, – sako A. Žygelienė.

Dalijasi su benamiais

Keturiolika vietų vaikams turinčiame Panevėžio socialinių paslaugų centre šiuo metu glaudžiasi aštuoni tėvų priežiūros stokojantys globotiniai. Mažiausiajam dar tik pusantrų metukų, vyriausiajam 17-ika.

Nors įstaiga turi licenciją teikti tik trumpalaikę globą, keturiems paaugliams laikina priebėga turėjęs būti centras jau virto nuolatiniais namais – čia jie gyvena jau ilgiau nei metus. Tame pačiame Socialinių paslaugų centre glaudžiasi ne tik šeimose meilės nepatyrę nelaimingi vaikai. Čia pat dar teikiamos nakvynės namų paslaugos benamiams, įvairios paslaugos socialinės rizikos šeimoms.

Panevėžys jau keletą pastarųjų metų neišsprendžia problemos, kur priglausti be tėvų globos likusias atžalas.

Nors šiuo metu Socialinių paslaugų centre vaikams skirtos vietos neužpildytos, A. Žygelienė pripažįsta, jog situacija gali bet kada pasikeisti. Vaiko teisių apsaugos specialistai ne kartą ją yra įvardiję kaip kritinę: pagal šiais metais įsigaliojusius teisės aktus, šeimynoje gali gyventi ne daugiau nei 6 vaikai, jei bent vienas iš jų turi elgesio ir emocijų sutrikimų.

vaiku-globos-namai-03-bandzos-jareckiene

Pasak S. Jareckienės, nors į išnuomotą namą ir du butus iš globos namų perkelti auklėtiniai dažni svečiai įstaigoje, tačiau sugrįžti čia gyventi vaikai nesiprašo.

Išvežtieji į Kauną prašosi namo

Dėl to, kad Panevėžys neturi globos namų, kuriuose galėtų priglausti vaikus, kol jie sulauks pilnametystės, du broliai ir sesuo dar nuo 2013-ųjų apgyvendinti toli nuo Aukštaitijos sostinėje likusių savo artimųjų – Kauno „Atžalyno“ globos namuose. Jų vadovybė ne kartą siuntė raštus Panevėžio savivaldybei ragindama atsiimti į Panevėžį pas čia likusią močiutę ir kitus giminaičius besiveržiančius vaikus, tačiau Aukštaitijos sostinės globos įstaigose vietos neatsirado. Už kiekvieną panevėžietį „Atžalyno“ globos namai gauna 651 Eur. Taigi trijų vaikų, prieš jų norą nublokštų į Kauną, išlaikymas Aukštaitijos sostinei iš viso atsieina 1953 Eur. Laikinu prieglobsčiu trims panevėžiečiams tapęs „Atžalynas“ irgi skaičiuoja paskutines dienas. Šiuo metu ruošiami šeši butai skirtingose Kauno vietovėse, kuriuose apsistos beveik pusšimtis vaikų iš šių globos namų.

Persikraustymo nuotaikos

Nuo sovietmečio likusių masinių vaikų globos namų pertvarkos ėmėsi Socialinės apsaugos ministerija, numačiusi tokius panaikinti iki 2020-ųjų.

Panevėžyje veikiantys valstybiniai A. Bandzos globos namai šįmet jau 18-iolika vaikų perkėlė gyventi į du butus ir namą. Išnuomotuose būstuose vaikai įkurdinti po šešis. Su jais dieną dirba socialinis darbuotojas ir jo padėjėjas, o likusią paros dalį vaikus prižiūrėti lieka vienas žmogus – socialinio darbuotojo padėjėjas.

A. Bandzos globos namų direktoriaus pavaduotojos Salomėjos Jareckienės teigimu, nors vaikai dažni svečiai įstaigoje – lanko sporto salę, muzikinius užsiėmimus, susitinka su draugais, kad nori čia sugrįžti gyventi, kol kas tėra prasitarusi viena mergaitė. Tačiau, anot pavaduotojos, tai tebuvo pasvarstymai, bet ne kategoriškas reikalavimas. Pasak S. Jareckienės, ateinančiais metais globos namai kreipsis į panevėžiečius su prašymu išnuomoti dar vieną būstą šešiems vaikams.

A. Bandzos globos namuose, turinčiuose 103-is vietas, šiuo metu gyvena 76 vaikai nuo gimimo iki 20-ies metų. Jei nepasikeis valstybės politika, iki 2020-ųjų juose turėtų likti tik trisdešimt. Pavaduotojos teigimu, likusias laisvas patalpas ketinama pritaikyti bendruomenėms reikmėms, pavyzdžiui, steigti vadinamąsias atokvėpio lovas. Šia paslauga galėtų pasinaudoti šeimos, auginančios ir laikinai neturinčios kur palikti neįgalių vaikų.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų