Panevėžio miesto valdžia užsimojo iš esmės pertvarkyti viešojo transporto sistemą. Jau netrukus bus steigiama nauja įmonė, kuri rūpinsis miesto autobusų maršrutais, bilietų pardavimu ir keleivių vežimo kontrole. O pačių keleivių vežimas jau kitąmet bus patikėtas mažiausiai dviem vežėjams.
Tikimasi, kad tokia pertvarka padės išbristi iš didžiulių nuostolių, o panevėžiečiai galės džiaugtis kokybiškesniu viešuoju transportu.
Kaip teigė Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna, jau prasidėjo naujos viešosios įstaigos „Panevėžio keleivinis transportas“ steigimo darbai. Imtis tokių permainų buvo būtina ne tik dėl pasikeitusių įstatymų, bet ir siekiant, kad viešasis transportas būtų gerokai patrauklesnis ir kokybiškesnis juo besinaudojantiems panevėžiečiams.
Pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymų pakeitimus, vežėjai gali teikti keleivių vežimo paslaugą, o jų kontrole gali užsiimti tik Savivaldybė. Be to, ir Konkurencijos tarnyba Panevėžio savivaldybę jau yra įspėjusi, kad ta pati įmonė negali teikti vežimo paslaugų ir save kontroliuoti. Kitas dalykas tas, kad neatskyrus šių funkcijų Panevėžio savivaldybė negalės pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis įsigyti net dešimt naujų ekologiškų autobusų.
„Be to, jau pradėtas ir elektroninio bilieto sistemos pirkimų dokumentų rengimas, tad svarbu turėti žmonių, kurie dirbs su šia sistema, vykdys plėtrą ir derinimus. Tikimės, kad nauja įstaiga pradės dirbti jau artimiausiu metu. Pradžia nebus lengva, bet šie pokyčiai būtini“, – sakė T. Jukna.
Pavaduotojo teigimu, Panevėžio autobusų parko veikla dabar yra itin nuostolinga, ypač vasaros laikotarpiu. Skaičiuojama, kad vien šiais metais nuostolis sieks 300 tūkst. eurų. Įmonė dirba nuostolingai iš dalies dėl itin mažų autobusų bilietų kainų – Panevėžyje jos yra vienos mažiausių Lietuvoje, tačiau miesto Taryba neleido jų didinti. Tad atsiradę nuostoliai dengiami iš Savivaldybės biudžeto – visų mokesčių mokėtojų pinigais.
„Aišku, mūsų tikslas – kad autobusų bilietai nebrangtų, bet tokiu atveju reikės ieškoti būdų – galbūt palikti tik pelningus maršrutus. O jeigu tam tikrais maršrutais važiuoja vos keli žmonės, jau teks ieškoti politinio sprendimo – juos uždaryti ar dotuoti iš Savivaldybės biudžeto“, – kalbėjo T. Jukna.
Patikrinti, kurie maršrutai nuostolingi, nes nesurenka reikiamo kiekio keleivių, įdiegus elektroninio bilieto sistemą, bus nesudėtinga. Užteks vos kelių savaičių duomenų, kad būtų galima optimizuoti maršrutus. Galbūt kai kuriomis valandomis bus galima retinti autobusų skaičių, o kitomis, pavyzdžiui, kai daugiausia žmonių vyksta į darbą ar iš jo, – paleisti daugiau.
„Sistema matys visą informaciją, tik reikės specialisto, galinčio iš visų tų duomenų pateikti išvadas, kurie maršrutai pelningi, kurie ne, ir kaip būtų galima optimizuoti maršrutų tinklą. Darbas didelis, bet jis turėtų duoti grąžą“, – įsitikinęs T. Jukna.
Deja, įrankių, kaip būtų pagalima patikrinti, ar Panevėžio autobusų parko patiriamas nuostolis pagrįstas, nėra. Mat Savivaldybė negali patikrinti, ar visi autobusai laiku išvažiavo savo maršrutu – jų stebėsena yra vežėjo rankose. O gyventojų skundų, kad neatvyko vienas ar kitas autobusas, sulaukiama gana dažnai.
„Kontrolės mechanizmo nėra, nors tai ir Savivaldybės įmonė. Kai gauname gyventojų skundų dėl neatvykusių autobusų, visuomet kreipiamės į Autobusų parką, bet ar informacija yra tiksli, neturime galimybės patikrinti. O įsteigę atskirą įstaigą galėsime stebėti autobusų srautus ir kontroliuoti laikus“, – kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Be to, „Panevėžio keleivinis transportas“ turės teisę tikrinti ir kontroliuoti, ar autobusai švarūs, tvarkingi, be nepageidaujamų kvapų. Ši įmonė taip pat bus įpareigota kontroliuoti, ar visi keleiviai turi įsigiję bilietus.
Pirmais metais įstaigoje „Panevėžio keleivinis transportas“ bus įdarbinti penki specialistai, kitais jau dirbs 16. Anot T. Juknos, tai nėra daug, mat didžiuosiuose miestuose tokiose pat įstaigose dirba ne mažiau kaip pusšimtis žmonių.
Iki šiol Panevėžio autobusų parke šioms funkcijoms atlikti buvo skiriama pusantro etato.
„Tai ne tik iš kabineto lango pasižiūrėti, ar autobusai išvažiavo, tai didžiulis darbas. Pusantro etato dirbantis žmogus tikrai negali suvaldyti, kad nebūtų 300 tūkst. eurų nuostolio per metus. Jeigu pasižiūrėsime kitų miestų praktiką, matysime, kad tokiose įmonėse dirba ne mažiau kaip 50 darbuotojų, tad tas pradinis startas su 5–6 darbuotojais yra minimalus, kad įstaiga pradėtų veikti“, – sakė T. Jukna.
Skaičiuojama, kad įmonės sąnaudos sieks iki trijų procentų visų pajamų, gaunamų iš bilietų pardavimo ir veiklos administravimo. O didžiausia surinktų pinigų suma atiteks vežėjams – bus mokama už nuvažiuotus kilometrus. Didžiųjų miestų patirtis parodė, kad toks veiklų atskyrimas pasiteisino, o kai kada net pranoko lūkesčius – organizuojant vežėjų konkursus privatūs vežėjai gali pasiūlyti daug mažesnę paslaugos kainą, nei iki tol veždavo Savivaldybės įmonė.
Tad jau kitąmet ir Panevėžio savivaldybė skelbs konkursą vežimo paslaugoms – bus mažiausiai du vežėjai. Anot T. Juknos, kai tokias pat paslaugas atliks Savivaldybės įmonė ir privatus vežėjas, atsiras konkurencija, iš kurios išloš tik keleiviai. Konkurencinė aplinka privers gerokai pasitempti, be to, vežėjai už tam tikrus pažeidimus bus baudžiami baudomis, o jeigu paslauga bus suteikta kokybiškai, autobusai nevėluos – numatytos skatinimo priemonės.
„Norime, kad miesto viešasis transportas būtų populiarus, patrauklus, kad turėtume šiuolaikišką ir sutvarkytą infrastruktūrą. Pasiekti tam reikės laiko, bet kai atsiras konkurencija, turėtų nebelikti apšnerkštų autobusų, blogų kvapų ar prieš pat nosį keleiviui nuvažiuojančių autobusų“, – tikisi pavaduotojas.
Tai, kad iki šiol be konkurencijos dirbantis Panevėžio autobusų parkas turės konkuruoti su privačiais vežėjais, T. Jukna nemato bėdų. Atvirkščiai – atsiradus konkurentui, savo sąlygų nebegalės diktuoti ir Panevėžio autobusų parko profesinė sąjunga. Atsiras galimybė, jeigu vyktų darbuotojų streikas, perdėlioti maršrutus ir užtikrinti nepertraukiamą paslaugos teikimą gyventojams. O bankrotas grėstų tik vieninteliu atveju – jeigu įmonė nesuvoktų rinkos. Visiškai nesvarbu, ar tai privati, ar Savivaldybės įmonė, ji rinkai turi pasiūlyti konkurencingą kainą ir gerą paslaugų kokybę.
„Kitų miestų patirtis rodo, kad net nuo nulio pradėjęs veiklą privatus investuotojas gali pasiūlyti konkurencingą kainą. Šiuo atveju Panevėžio autobusų parkas turi visą infrastruktūrą: autobusus, naujai pastatytą bazę, didžiulį kapitalą, tereikia tik šiek tiek vadybinių gebėjimų, kad galėtų laimėti konkursą. Žinoma, reikia ir kiek kitokio požiūrio į darbą. Būti ne gelbėjimosi ratu, o savo srities lydere“, – kalbėjo T. Jukna.
Panevėžio autobusų parko laikinasis vadovas Arnoldas Gražys teigė, kad dar kol kas per anksti kalbėti apie laukiančias permainas ir kiek darbuotojų galbūt teks ieškotis kito darbo. Kai bus aišku, kokias funkcijas perims „Panevėžio keleivinis transportas“, bus galima kalbėti ir apie tikslesnius skaičius.
„Nežinome, ar dalis žmonių bus perkelti, ar teks atleisti. Kol nėra konkretumo, tai kalba apie nieką. Kai bus paskelbtas konkursas vežėjo paslaugoms, aišku, kad dalyvausime. Žiūrint kitų miestų praktiką, sistema veikia puikiai, o kaip bus pas mus, parodys ateitis. Juk dirbama tam, kad patogiau būtų keleiviams“, – sakė A. Gražys.
Komentarai
sakykite ir už ką gi tampo merą Račkauską? Už tai kad visose srityse tvarką įvedinėja ir pagaliau nebeleis apvaginėti iš biudžeto dotacijoms švaistyti lėšas? Neytinka ilgamečiam saviškių raizginiui jo valdymas?