nuotr. (alfa.lt)

Vieniems duos, o kitiems ir neliks

Vieniems duos, o kitiems ir neliks

Seime pradedamas svarstyti kitų metų biudžetas kelia nemažai aistrų.

Seimas dėlioja kitų metų pinigus. Valstybės biudžetas numatomas deficitinis, o socialinio draudimo ir savivaldos biudžetai – pertekliniai, tačiau dėl tam tikrų sričių prireiks sutarimo.

2018 metų biudžeto projekte numatomos lėšos vadinamiesiems vaiko pinigams, tačiau atsisakoma neapmokestinamųjų pajamų dydžio. Taip pat numatomos lėšos biudžetininkų ir valstybės tarnautojų algų bei senatvės ir šalpos pensijų, taip pat minimalios algos kėlimui 20 eurų, paliekama pridėtinės vertės mokesčio lengvata šildymui. Siūloma įvesti progresinį tarifą nekilnojamajam turtui, didinti dyzelinių degalų akcizą.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas teigia, kad šių metų viduryje pristačius pirmąsias gaires dėl galimos mokesčių pertvarkos lūkesčiai buvo dideli, tačiau, kai biudžeto svarstymas persikėlė į Seimą, galimi pokyčiai nyksta.

„Toks biudžetas savo ambicingumu, sakyčiau, nelabai kuo skiriasi nuo praėjusių metų, nebent tuo, kad biudžetas labiau orientuotas į mažiausiai uždirbančių asmenų pajamų didinimą ir skurdo mažinimą“, – „Panevėžio balsui“ sakė ekonomistas.

Pasak T. Povilausko, toliau didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis, keičiasi pinigų už auginamus vaikus mokėjimo tvarka – nuo papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio pereinama prie tiesioginių išmokų. Gaunantieji vidutinį darbo užmokestį to gal ir nepajus, bet gaunantieji mažas pajamas iš samdomo darbo pajus smarkiai.

Be to, nuo kitų metų sparčiau bus didinamos pensijos. T. Povilauskas sako, kad tai susiję su indeksavimu, tačiau kartu yra ir tarsi pliusas valdžiai.

„Iš esmės tai šiek tiek labiau socialiai orientuotas biudžetas, bet ar tai sprendžia kažkokias rimtas problemas, tai, kad mūsų ekonominė struktūra lieka žemos pridėtinės vertės, ir ar užtikrins tą ilgalaikį augimą? Turbūt nelabai. Tiesiog tame pačiame vandenyje gyvename, tai nieko kažko naujo“, – sako jis.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas mano, kad šis biudžetas yra labiau socialiai orientuotas, tačiau kažin ar išspręs rimtas problemas.

Dėl biudžetininkų neaišku

T. Povilausko manymu, tai galėjo būti ambicingesnių tikslų pertvarkant mokesčių reformą įgyvendinimas.

„Gal drąsiau imkimės ir sujunkime darbdavio bei darbuotojo socialinio draudimo įmokas? Nebijokime rizikuoti ir pažiūrėti, kas čia išeis. Gal pavyks kiek sumažinti šešėlines darbo pajamas?“ – svarsto finansų analitikas.

Anot finansų analitiko, pritraukiant investicijas taip pat norėtųsi didesnio proveržio, kad būtų skatinamas pačių žmonių įtraukimas. Nors į procesą įtraukiamos aukštosios mokyklos, tačiau kyla klausimas, ar tai garantuoja, kad į Lietuvą dėstyti atvažiuos aukštos kvalifikacijos dėstytojai, kad patys studentai mažiau norės mokytis užsienyje, ar jų tėvai mažiau norės išsiųsti savo atžalas į užsienį, ar tai padidins mūsų aukštųjų mokyklų prestižą. T. Povilauskas spėja, kad greičiausiai – ne.

Be to, ekonomisto manymu, biudžete nesimato aiškių kriterijų, kaip pats valdžios sektorius taps efektyvesnis.

„Ekonomika auga ir džiaugiamasi, kad planuojamas biudžeto perteklius, kad ekonomikos padėtis gana nebloga. Tokiu metu nereikia pernelyg išlaidauti į visas puses, bet vis tiek kitais metais biudžeto išlaidos auga – bijau sumeluoti – ar ne daugiau kaip 5 procentais. Tad nėra aiškių signalų, kad valdžios sektorius traukiasi. Ar mažėja darbuotojų skaičius? Matome, kad darbuotojų, kurie dirba viešajame sektoriuje, užmokesčio fondas kitais metais pagal dabartinį siūlomą biudžetą didės 5,3 procento“, – sako jis.

Tačiau daugelis dirbančiųjų viešajame sektoriuje norėtų uždirbti daug daugiau – medikai, pareigūnai ir kiti valstybės tarnautojai, juk privačiame sektoriuje algos kyla greičiau. Analitiko manymu, valdžios sektoriuje sumažinus darbuotojų skaičių, veiklą padarius efektyvesnę, būtų galima didinti ir atlyginimus.

„Bet ar tuo keliu eis kitais metais viešasis sektorius ir ypač valstybės tarnyba – klausimas. Norisi, kad valdžios institucijos būtų vėliavnešys ir aiškiai rodytų, kad mes dirbame efektyviau, mes galime daugiau mokėti savo darbuotojams“, – sako T. Povilauskas.

Kitais metais turėtų didėti ir savivaldybių pajamos.

„Turbūt pagrindinis klausimas, kaip tos pajamos bus panaudotos. Suprantama, kad savivaldybių lygiu visi nori didesnių asignavimų kitiems metams: ar tai būtų švietimo įstaigos, ar infrastruktūros priežiūros, kitos paslaugų teikimo įmonės, ar tie patys savivaldybių darbuotojai, norintys didesnių algų. Suprantama, norai yra dideli, bet turbūt centrinės valdžios noras yra toks: būkite mieli, žiūrėkite, kurios funkcijos reikalingiausios, ir pinigų nepravalgykite. Pagalvokite, kaip viską efektyviau darysite“, – mano ekspertas.

Reikėtų atstatyti

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad vertinant iš darbuotojų pozicijos seniai jaudina pareiginės algos bazinis dydis. 2008–2009 metais valstybės tarnautojams buvo nurėžtos algos ir iki šiol neatkurtos, o visiems kitiems atlyginimai auga.

„Valstybės sektoriaus išlaidos didėja, nors pagal viską turėtų mažėti. Būtent baziniam dydžiui, tam koeficientui lėšų taip ir neranda. Manome, kad yra labai blogai, nes pastebime tendenciją, jog didžioji dalis geresnių specialistų nuteka į ūkio sektorių. Ten darbo užmokestis didėja labiau negu biudžetininkams. O tokios dvi didžiausios galimybės valstybei daryti intervenciją į darbo užmokestį būtent ir yra minimali alga ir biudžetinio sektoriaus darbo užmokesčio didinimas. Valstybė šituo nesinaudoja“, – aiškina profesinių sąjungų vadovas.

Pirmininko teigimu, ateityje kils didesnių problemų, nes jau dabar regionuose susiduriama su situacijomis, kai viešajame sektoriuje neužimti etatai ir niekas nedalyvauja konkursuose.

Dar vienas biudžete pastebimas dalykas, kad kalbėta apie mokesčių sistemos keitimą, socialinės atskirties mažinimą. A. Černiausko manymu, į tai formuojant naująjį biudžetą atsižvelgta nepakankamai.

„Socialinei atskirčiai mažinti per įvairias eilutes lėšos skirtos, bet jos yra nepakankamos. Pirma, ką reikėjo daryti, tai pakeisti ydingą socialinių išmokų sistemą, neskatinančią žmogaus dirbti, ir tada numatyti lėšas. Net Šveicarija nusprendė, kad reikia padėti ES, ir skyrė per1 mlrd. eurų socialinės atskirties mažinimui. Tad mūsų biudžetas turėtų daug labiau reaguoti – būtent skatinti mažas pajamas gaunančiuosius, didinti tas pajamas, kad 25 procentai gyventojų nebūtų žemiau skurdo ribos“, – tvirtino jis.

Pažvelgus į biudžetinės srities išlaikymo eilutę, pasak A. Černiausko, atrodytų, kad kalbama apie pertvarkas, reformas, ministerijų sujungimus, bet skaičiai kalba kiek kitaip.

„Jei pažiūrėtume pagal ministerijas, skaičiai arba tokie patys kaip pernai, arba kai kur net didesni. Ar tai realu? Jei bus reformos, turi būti arba taupoma, arba aiškiai išdėstoma, bet biudžete to nesimato“,– pastebi pirmininkas.

Be to, yra nemažai Seimo narių pasiūlymų, kurių dalis atmesta ir dalis yra labiau populistiniai nei realūs.

Išbalansavo sistemą?

Pasak A. Černiausko, per pareiginės algos bazinį dydį anksčiau buvo sukurta normaliai veikusi sistema – didinant bazinį dydį, didėjo atlyginimas.

„Biudžete darbo apmokėjimo sistema buvo daugmaž visiškai normali, bet kuo toliau, tuo labiau ji išbalansuojama. Dabar, ištraukiant iš konteksto, keičiant kategorijas, ilginant darbo laiką, prirašant budėjimus didinamas darbo užmokestis, bet tai nėra reali alga. Tai yra papildomas darbas. Bet kuris sektorius, kuris daugiau paspaudžia – ir švietimas, ir medikai, išbalansuoja visą darbo apmokėjimo sistemą. Būtent dėl to išbalansavimo po kiek laiko mes visai nesuprasime, kiek kokia sritis biudžete gauna ir kiek realiai gauna“, – nuogąstauja jis.

Pasak A. Černiausko, per pareiginės algos bazinį dydį anksčiau buvo sukurta normaliai veikusi sistema – didinant bazinį dydį, didėjo atlyginimas.

Profesinių sąjungų lyderio teigimu, reikėtų grįžti prie to paties bazinio dydžio, nuosekliai jį didinant, ir nekreipti dėmesio į kalbas, kad dėl to didėtų teisėjų ar politikų atlyginimai.

„Jeigu jie verti to, atlyginimai tegul didėja, bet nereikia išbalansuoti sistemos, nes tada bus dar neskaidresnis mokėjimas ir kas norės, galės įvairiai sužaisti“, – pabrėžė A. Černiauskas.

Jis įžvelgia ir teigiamų dalykų. Pavyzdžiui, kitų metų „Sodros“ biudžetas yra daugmaž realus. Pasak A. Černiausko, jis visą laiką buvo rodomas kaip deficitinis, bet deficitas susidarydavo dėl skolos tvarkymo. Pastaroji kelių milijardų eurų skola susidarė, kai buvo padidintos motinystės išmokos.

„Būtent pats skolos tvarkymas biudžetą visą laiką darydavo neigiamą, nors jis būdavo teigiamas – išleidžiamos lėšos skolos tvarkymui padarydavo neigiamą. Dabar Vyriausybė prisiėmė šios skolos tvarkymą ir grąžina tuos pinigus biudžetui. Čia galime pasigirti, kad galų gale mes teisingiau viską parodome“, – sako A. Černiauskas.

Faktai

Kol kas planuojama, kad biudžeto pajamos sieks 16,082 mlrd. eurų – 37 procentus BVP (2017 metais – 35,8 procento), išlaidos – 15,839 mlrd. eurų, arba 36,4 procento BVP (2017 metais – 35,7 procento).

Kitų metų biudžeto priėmimą Seimas numatęs gruodžio 12–ąją.

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite