Svyla pirmas sveikatos tyrėjų blynas

Ministerijos iniciatyvos sveikatinti Lietuvą vis sunkiau prasibrauna pro tautos užkardą.

Išgirdę, kad balandį ir gegužę juos lankys Suaugusiųjų sveikatos tyrimą atliekantys specialistai, daugelis gyventojų iš karto nusprendė užtrenkti duris nelaukiamiems svečiams.

„Prieš“ dar nė neprasidėjus

Ketvirtadienį Panevėžio mieste savo darbą pradėjo suaugusiųjų gyvensenos tyrimą atliekantys specialistai. Ši Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota pareiga gulė ant visų Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojų. Panevėžyje į tyrimą įsijungė apie 16 tokios įstaigos atstovų.

Jų pirmoji apklausų diena buvo ne itin produktyvi – apklausti 8 panevėžiečiai. Dar keli respondentai atsisakė pildyti anketą dėl laiko stokos, kai kurie net ir neįsileido svečių.

„Dar iki anketavimo pradžios būgštavome dėl šio darbo. Internete ėmė plisti negatyvūs komentarai, kad niekas mūsų nepriims. 95 procentai visų atsiliepimų apie tyrimą buvo skeptiški šio sumanymo atžvilgiu“, – pasakojo minėtą apklausą Panevėžio mieste koordinuojanti Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Indrė Čaikinienė.

Klausimai kelia žiovulį

Ne ką smagiau biuro darbuotojams buvo ir patekus į gyventojų butus. Tyrimą organizuojantis Higienos institutas sukūrė trisdešimt trijų klausimų anketą, kuri nuvargina vos įpusėta. Siųstieji specialistai apklausti vieną respondentą įpareigoti per 15–30 minučių, bet dirbant su vyresnio amžiaus žmogumi atsakymų tenka laukti gerokai ilgiau.

Higienos instituto sukurtos anketos klausimai apima itin daug žmogaus gyvensenos pusių: domimasi jo fizine ir psichine sveikata, fiziniu aktyvumu ir taip toliau. „Panevėžio balso“ kalbinta specialistė anketoje pasigenda nuoseklumo – jos nuomone, tai labiau klausimų kratinys.

„Klausimynas gana sudėtingas ir platus, jam užpildyti reikia laiko, nes kai kurių klausimų žmonės nė nesupranta, – pripažįsta I. Čaikinienė. – Anketą mes ir patys prieš apklausą turėjome gerai išsiaiškinti. Be to, ties dvidešimtu klausimu respondentai pavargsta ir ima atsakinėti nebesigilindami.“

Retas buvo laimingas

Panevėžio miesto visuomenės sveikatos biurui per balandį ir gegužę reikės apklausti 420 gyventojų nuo 18 metų. Šis darbas vykdomas pačių įstaigų sąskaita. Didžiausios išlaidos, pasak I. Čaikinienės, atliekant tyrimą tenka popieriui – jo reikės daug.

Kaip spės įvykdyti ministerijos skirtą užduotį, panevėžiečiai dar nežino. Jei žmonės bus abejingi jų beldimui, biuro darbuotojai apklausti žada ir patys save.

Tačiau I. Čaikinienė nėra prieš pačią tyrimo idėją, ji esą leis susidaryti bendrą visų savivaldybių sveikatos vaizdą. Tai ateityje leis planuoti darbo kryptį.

Kol kas po pirmosios apklausos dienos panevėžiečių sveikatos rezultatai gana niūrūs. Žmonės dažniausiai savo būklę vertino patenkinamai, vidutiniškai, retas jautėsi visiškai laimingas.

Pensininkai ir bedarbiai

Ar pavyks objektyviai nušviesti žmonių sveikatos situaciją, dar tvirtai negali pasakyti Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuro direktorius Andrius Busila. Jis pats su keturių specialistų komanda į apklausą pirmą kartą leidosi praėjusį trečiadienį. Anketuotojai lankėsi Ramygaloje, kur buvo suplanuota apklausti 17 gyventojų. Iš viso rajonas Higienos institutui turi pateikti 417 anketų su atsakymais į klausimus.

Neįsileidusių į namus biuro atstovų nebuvo, vienas atsisakė bendradarbiauti, nes nebuvo laiko. Tačiau ir svetingieji pasitaikė daugiausia pensinio amžiaus arba bedarbiai. Bet tyrėjams reikia įvairaus amžiaus, lyties respondentų.

„Apklausas vykdome dieną – dirbančiųjų namuose tada nebūna, tad randame daugiausia pensininkus arba bedarbius. Beveik visur sutikome moteris. Tenka stengtis ir ieškoti kuo įvairesnių žmonių, kad darbas galėtų reprezentuoti visus gyventojų sluoksnius“, – teigė Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuro direktorius.

Bet pensininkai mielai skyrė daug laiko anketoms. Šie žmonės, pasak pašnekovo, džiaugiasi, kad juos kas nors aplanko kaime ir mielai gilinasi į kiekvieną klausimą.

Direktorius tikisi, jog ir su maža komanda spės iki vasaros pradžios apklausti visų 12 rajono seniūnijų centrų žmones. Jiems pateikti klausimai, pasak A. Busilos, nėra labai sunkūs – jei reikia, specialistai kiekvienam respondentui viską paaiškina.

Tikėjosi neigiamos reakcijos

Visoje Lietuvoje apie sveikatą žadama apklausti 25 000 gyventojų. Birželį jų pateikti atsakymai bus keliami į tam skirtą programą. Higienos institutas gautą medžiagą analizuos ir galutinius rezultatus turės pateikti iki gruodžio 31 dienos.

Panašūs tyrimai ateityje vyks kas ketverius metus.

„Šio tyrimo tikslas nėra įvertinti kiekvieno žmogaus gyvenseną. Bus vertinama bendra savivaldybių ir Lietuvos gyventojų gyvensena. Tikimasi, kad 2018 metais tyrimo rezultatai atskleis esamą situaciją, pateiks įrodymus sveikatą stiprinančios veiklos planavimui, o periodiškai vykdoma stebėsena ateityje leis matyti gyvensenos pokyčius kiekvienoje savivaldybėje bei vertinti sveikatinimo veiklos efektyvumą“, – aiškino Higienos instituto Informacijos, ryšių ir kvalifikacijos tobulinimo skyriaus vadovė Lina Muleronkaitė.

Sveikatos apklausos, anot jos, vykdomos visame pasaulyje siekiant surinkti informaciją apie žmonių sveikatą. Tuo tikslu atliekami tyrimai arba vykdoma nuolatinė sveikatos stebėsena.

Higienos institutas jau buvo numatęs, kad vykdyti anketavimą Lietuvoje nebus taip paprasta. Atliekant tokį darbą, pasak L. Muleronkaitės, neretai susiduriama su žmonių nenoru pildyti klausimynus bei nepasitikėjimu apklausas vykdančiais asmenimis. Todėl labai svarbus supratingumas ir geranoriškumas.

„Šiame tyrime garantuojamas visiškas respondentų anonimiškumas – jokių asmeninių duomenų klausimyne žymėti nereikės, – patikino L. Muleronkaitė. – Atlikus galutinę tyrimo analizę, bus matomi tik 60 savivaldybių ir bendri Lietuvos gyventojų gyvensenos rodikliai.“

Apklausas vykdantys specialistai, anot jos, atvykę pas žmones į namus save identifikuos (savivaldybės visuomenės sveikatos biurų skiriamieji ženklai, darbuotojų pažymėjimai), nurodys, kokiu tikslu kreipiasi į žmones. Informacija apie vykdomą gyvensenos tyrimą platinama įvairiuose informavimo kanaluose: televizijoje, radijuje, spaudoje, Sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos instituto, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų interneto tinklalapiuose.