P. ŽIDONIO nuotr.

Stoties statybas pristabdė radiniai

Stoties statybas pristabdė radiniai

Ką tik startavusias Panevėžio autobusų stoties statybas laikinai teko stabdyti atkasus keistų radinių.

Tiesa, visiškai darbai nestoja – jie tęsiami kitoje sklypo pusėje, o išsiaiškinti, ar vertingas statybininkų radinys, turės archeologai.

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Dariaus Linkono teigimu, nukasant viršutinį žemės sluoksnį, atidengtas senas kultūrinis sluoksnis.

Šiuo metu užsakomi žvalgomieji archeologiniai tyrimai, kad būtų galima nustatyti, ar šis sluoksnis vertingas, ar ten yra kultūros paveldo vertybių. Tikimasi šiuos tyrimus atlikti iki gruodžio vidurio.

Radinys aptiktas vadinamojo alyvų skverelio dalyje, kur iš autobusų stoties išvažiuoja autobusai. Pasak D. Linkono, panašu, kad kadaise čia buvo pilamas gruntas ir sukelta vietovė.

„Tai, kas atkasta, labiau laikyčiau laužu, bet nežinau, kaip jį archeologai įvertins“, – sako Savivaldybės atstovas.

Statant autobusų stotį į pagalbą teks ateiti ir archeologams. Jie turės atsakyti, ką iš tiesų viename sklypo kampe aptiko statybininkai – tiesiog suverstas statybų atliekas ar vertingą istorinę žinutę. P. ŽIDONIO nuotr.

Statant autobusų stotį į pagalbą teks ateiti ir archeologams. Jie turės atsakyti, ką iš tiesų viename sklypo kampe aptiko statybininkai – tiesiog suverstas statybų atliekas ar vertingą istorinę žinutę. P. ŽIDONIO nuotr.

Galerija

Šurmuliavo arklių turgus

Statomos autobusų stoties teritorija nepatenka į kultūros paveldo zoną.

Senieji miesto žemėlapiai rodo, kad čia šurmuliuodavo arklių turgus.

„Pagal senuosius miesto planus jokių pastatų toje vietoje nebūta“, – sako D. Linkonas.

XX amžiaus pirmoje pusėje šioje vietoje buvo aikštė – arklių turgus. Tačiau iki XIX amžiaus čia galėjo būti ir pastatų, nes šalia – centrinė miesto aikštė.

Jei archeologai nustatys, kad statybininkų radinys – ne kadaise supiltos statybų atliekos ir kitokios nuolaužos, teks atlikti detaliuosius tyrimus. Jie būtų daromi greičiausiai jau kitais metais.

„Jei žvalgomieji tyrimai patvirtins, kad yra vertingų kultūros paveldo savybių, stabdysime statybos darbus“, – teigia specialistas.

Dabar kitoje sklypo dalyje, kur tokių radinių neaptikta, ir toliau vyksta statybos.

P. ŽIDONIO nuotr.

P. ŽIDONIO nuotr.

Galerija

Aikštei vežė žemes

Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologas Dovilas Petrulis neatmeta tikimybės, kad šioje miesto dalyje galima aptikti žinučių iš praeities.

Jo teigimu, XX amžiaus pirmoje pusėje šioje vietoje buvo aikštė – arklių turgus. Tačiau iki XIX amžiaus čia galėjo būti ir pastatų, nes šalia – centrinė miesto aikštė.

XX amžiaus pradžioje ši miesto vieta vadinta „Slobodka“ ir apėmė teritoriją tarp Ukmergės ir Ramygalos gatvių. Joje daugiausia gyveno neturtingi žydai.

Ši vieta buvo žemumoje, o pačiame viduryje driekėsi gilus slėnis, į kurį iš visų pusių plaukė nešvarumai.

1915–1921 metais vietovė stovėjo apleista. Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininko Donato Pilkausko teigimu, miesto valdžia 1923-iaisiais patvirtino „Slobodkos“ atstatymo planą.

Aikštei įrengti pasirinkta žemiausia vieta ir čia buvo vežamos žemės. Tikėtina, kad tai ir buvo vieta, kurioje šiuo metu kyla naujoji autobusų stotis.

1934 metais dalis miesto turgaus iš Laisvės aikštės buvo perkelta į Savanorių aikštę, kuri buvo grįsta akmenimis. O dar po kelerių metų čia persikėlė ir visas turgus. Turgus Savanorių aikštėje kurį laiką vyko ir pokariu.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų