-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Išmokti užsienio kalbos, pradėti sportuoti, numesti keletą kilogramų, išvykti į kelionę – naujamečiai pažadai ateinantiems metais liejasi kaip iš gausybės rago.
Tačiau turbūt dažnas iš patirties žino, kad juos įgyvendinti neretai tampa sunkiau, nei atrodo.
Panevėžiečių klausiame, ką metų sandūroje jie pasižadėjo?
Ne, sau pažadų nedalinu. Turiu daug draugų, kurie nuo sausio žada pradėti sportuoti, bet pažadų netesi. Gal seniau ir aš buvau naivesnis, tikėdavau, kad kitais metais kas nors bus kitaip. Nebus. Tas metų virsmas labiau psichologinis dalykas, o iš tikro mes liekame tokie patys.
Todėl ir pažadų sau nebedalinu, tiesiog stengiuosi būti geresnis nei praėjusiais metais ir taip augti, mokytis iš savo klaidų.
„Iš prigimties esu optimistas, todėl tikiu, kad šie metai bus gražūs.“
Esu toks, kuris nieko nežada, bet iš naujų metų tikisi ko nors geresnio ir gražesnio. Visuomet į naujus metus žvelgiu optimistiškai, gal šiemet jie bus dar geresni. Bent jau metų pradžia nuteikia pozityviai – mokytojams atlyginimus pakėlė (juokiasi). Šių metų planuose – ir šeimos kūrimas, tik visko dar nenoriu išduoti.
Dabar jau sunkiau rinkti paramą Ukrainai, bet mes nesustojame. Ir šiuo metu tvarkau džipą, kurį planuojame netrukus perduoti į frontą. Džiugu, kad bent jau į mūsų bendruomenę įsitraukė naujų žmonių, kurie padeda kariaujančiai Ukrainai.
Iš prigimties esu optimistas, todėl tikiu, kad šie metai bus gražūs.
Labai mėgstu realius pažadus. Galbūt tai šiek tiek lemia ir nugyventi metai, kai sau duodami kuo realistiškesni pažadai. Kai kurie užsibrėžia pradėti sportuoti ar panašiai, bet ryžtas baigiasi po savaitės, mėnesio ar kito. Aš sau duodu realius pažadus tiek asmeninius, tiek darbinius. Darbiniai pažadai visada remiasi praktika, patirtimi, ko tikimasi pasiekti. Paprastai jie realizuojami. Praėjusiais metais buvome iškėlę pažadą, kad mieste pradėtų veikti elektroninis bilietas. Tai jau buvo ne tik strateginis pažadas, bet ir misijos pažadas, nes labai ilgai dėl to kovojome ir – pavyko.
Šiemet darbiniai pažadai – šią sistemą tobulinti. Tai labai elementarūs, realūs norai, bet jiems išpildyti reikia laiko, pastangų, įdirbio, visos komandos susitelkimo.
„Vieniems geriau visą gyvenimą sekasi ugdyti vidinę motyvaciją, valią, kitiems prasčiau. Save priskirčiau prie vidutiniokų.“
O mano asmeniniai pažadai susiję su šeima. Auga jaunoji karta, siekia mokslo užsienyje. Mano pažadas – maksimaliai padėti, patarti, nukreipti, kad patys priimtų teisingus sprendimus. Dabartiniame amžiuje pasaulis ir griūna, ir keičiasi, atsiranda nestabilumo. Svarbu, kad jauni žmonės turėtų užnugarį, stiprybę, kad nepasiklystų sudėtinguose, dabar vykstančiuose, dalykuose. Šie metai ypatingi, nes nestabilus laikotarpis užsitęsė. Tad pažadas – studijų laikotarpiu vaikams padėti ir savo patarimais, ir perduoti gyvenimišką, darbinę, karjeros siekimo patirtį.
Ar yra nepavykę išpildyti, ką prisižadėjau? Manyčiau, visiems, kurie užsibrėžiame tikslą, susijusį su vidine motyvacija, drausme, valia, galioja tie patys dalykai. Turbūt visi be išimties esame tą pajutę. Norėčiau daugiau fizinio aktyvumo. Ne susijusio su sportu, o daugiau laiko praleisti su dviračiu, o ne automobilyje, bet ne visada pasiseka. Vieniems geriau visą gyvenimą sekasi ugdyti vidinę motyvaciją, valią, kitiems prasčiau. Save priskirčiau prie vidutiniokų.
Metų sandūroje ar besikeičiant gimtadienio skaičiams norom nenorom pabūni su savimi ir pagalvoji, kokie buvo metai, kas keitėsi, kuo nors pasidžiaugi, kažką įvertini, pervertini. O konkrečiai naujamečių pažadų nedalinu. Kažkur giliai, aišku, pagalvoju, kad to ar ano norėtųsi. Bet duoti sau pažadą – tikrai ne.
Stengiuosi save motyvuoti dažniau nei keičiantis metams.
„Kiekviena diena tinkama pradėti kažką naujo, užbaigti tai, kas pradėta.“
Motyvuoti save siekti, daryti, būti geresniam, ko nors išmokti turėtų būti nuolatinė būsena. Siekis kažko kitokio yra viso gyvenimo varikliukas, verčiantis judėti pirmyn. Ir tam nereikia laukti metų sandūros.
Kiekvieną rytą reikėtų pasveikinti su šypsena, pasidžiaugti, kad keliesi, kad turi artimuosius, turi kur eiti, skubėti, su kuo susitikti, kam pasakyti „labas“. Kiekviena diena tinkama pradėti kažką naujo, užbaigti tai, kas pradėta.
Mes apskritai per mažai šypsomės, o kiekvieną dieną reikėtų pasitikti naują aušrą.
Neturiu tradicijos duoti sau proginių pažadų. Mano nuostata: jei nori kažką daryti, daryk šiandien, neatidėliok rytdienai, savaitei ar mėnesiui. Visiems planams įgyvendinti tinkamiausias laikas yra dabar. Juk rytojaus tai nėra – atsikeli ryte ir vėl yra šiandien. Tai kam laukti ir delsti?
„Mano planai apgalvoti, o jiems pradėti pildyti man nereikia progų.“
Nesu spontaniškas žmogus, labiau linkęs apmąstyti, suplanuoti. Bet mano planai apgalvoti, o jiems pradėti pildyti man nereikia progų.
Nebūna taip, kad sau pažadėčiau ką nors pradėti nuo tos ar anos dienos.
