-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Senųjų ir Naujųjų sandūra – proga prisiminti svarbiausius prabėgusių metų įvykius, keliančius daugiausia emocijų, žadinančius gražiausius prisiminimus.
Panevėžiečių klausiame, o kaip jie prisimena jau paskutines akimirkas skaičiuojančius 2022-uosius, ko palinkėtų sau ir kitiems Naujųjų proga?
2022-uosius pralėkiau lygiu keliu – be didelių pakilimų ir nuokalnių. Tačiau didžioji dalis mane sudarančių detalių buvo pamaitintos įvairiomis patirtimis. Taip sakau todėl, kad vis dar „neapsisprendžiu“, kas esu, – man įdomios skirtingos veiklos vienu metu.
Nors buvo ir meninio stiklo, kurio gildijai priklausau pagal išsilavinimą, renginių, bet šįkart norėčiau išskirti fotografiją, kuri mano širdyje irgi užima nemažą dalį. Buvau pakviesta dalyvauti fotografijos plenere „Sartų fotovasara“.
Nors jau esu eksponavusi savo nuotraukas parodose, bet tai buvo tokia pirmoji dar ir riboto laiko ir vietos veikiama patirtis.
„Toks būtų ir mano palinkėjimas – nepraraskite, o jei netyčia ir pametėte, tai atraskite savyje tą vis augantį ir tobulėjantį vaiką.“
Šiais metais nemažai džiaugsmo padovanojo vienuolikmetė dukrytė Rugilė, vasarą surengusi pirmąją savo viešą tapybos kūrinių parodą Čekijoje.
Taip pat džiaugsmo ašarą spaudžiu girdėdama jos fortepijonu bei būgnais atliekamus kūrinėlius.
Ne tik dėl to, kad muzika – dar viena mano širdies dalių, bet ir todėl, kad patiriu, kaip auga ir tobulėja mano vaikas. Kartu augu ir aš.
Toks būtų ir mano palinkėjimas – nepraraskite, o jei netyčia ir pametėte, tai atraskite savyje tą vis augantį ir tobulėjantį vaiką.
Tą smalsų ir įdėmų žvilgsnį, norą pažinti, išbandyti, išmokti, patirti…
2022-ieji metai tapo gilios savirefleksijos metais. Siaubingo karo akivaizdoje teko ne sykį nuodugniai peranalizuoti savo vertybes, siekius, asmeninį ryšį su mirtimi ir gyvenimu, puoselėjamus santykius su aplinkiniais žmonėmis ir kitomis gyvomis būtybėmis.
Karas man tapo žiauria gyvenimo mokykla, kurią, nepaisant visų gaunamų pamokų, aš noriu kuo greičiau pabaigti.
Būtent karą ir jo padarinius įvardyčiau kaip pagrindinį šių metų įvykį, kuris visus metus darė įtaką man ir kaip asmenybei, ir kaip menininkui.
Todėl šiais metais kurdamas spektaklius tyrinėjau žmogaus neišvengiamą susidūrimą su mirtimi, jo siekį išsivaduoti iš nelaisvės pančių, žmogaus diktatorišką elgesį, fanatišką atsidavimą savo idėjoms, kurios verčia jį traiškyti visus ir viską, kas trukdo jam siekti savo idėjų išsipildymo.
„Karas man tapo žiauria gyvenimo mokykla, kurią, nepaisant visų gaunamų pamokų, aš noriu kuo greičiau pabaigti.“
Linkiu, kad 2023-iaisiais metais mes įgytume daugiau sąmoningumo, kūrybiškumo ir meilės pačiai Gyvybei.
Kai iš tikrųjų myli, negali gyventi nekūrybiškai, vangiai ar atsainiai.
Kai iš tikrųjų myli, negali būti abejingas savo miestui, šaliai, aplinkai ir žmonėms, kurie mus supa, negali būti abejingas gamtai, nuo kurios priklauso mūsų ateitis, negali būti abejingas pačiai Gyvybei, kuri mums pasireiškia įvairiausiomis (kartais neregimomis) formomis.
Kai iš tikrųjų myli, negali žudyti, naikinti ir okupuoti.
Kai iš tikrųjų myli, Gyvybė švenčia ir teka.
Besibaigiantys metai buvo išties darbingi ir aktyvūs. Tikiu, kad ir ateinantys nebus blogesni.
Aktyviai dalyvavau miesto renginiuose ir vis sutikdavau „prieš šimtą metų“ matytus bičiulius. Tai leido suprasti, kad dažnai neberandame laiko net kavos puodeliui su senais draugais, vis prasilenkiame tik pasilabinę. O gaila, kad taip skubame.
Įsimintiniausias metų įvykis? Daug jų nutikę.
Dalyvavau tarptautiniuose projektuose, o ten reikėjo anglų kalbos, kurios aš niekada nesimokiau. Tai buvo didžiulis iššūkis. Bet viskas pavyko puikiai. Ir į kitas šalis nuvykau, ir aktyviai sudalyvavau. Mane gelbėjo jau mokėtos kitos kalbos. Nors mano kalbėjimas buvo labiau panašus į įvairių kalbų „mišrainę“, bet susikalbėti pavyko. Taigi, bus paskata mokytis anglų (šypsosi).
„Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad sveikata yra vienintelis svarbus dalykas. Jeigu turi sveikatos – gali ir kalnus nuversti. Tad visiems palinkėčiau tiesiog sveikatos.“
Jau ne pirmi metai Naujuosius sutinkame namuose, ramiai. Tai – geriausias laikas, kai susirenkame visi kartu.
Dovanėlėmis nebesikeičiame. Renkamės dovanas sau – susidarome metinį svajonių planą ir per ateinančius metus turime laiko jas pasidovanoti.
Jau žinau, kad bosinė gitara dukters sąraše tikrai bus, o manajame – nauji mokslai.
Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad sveikata yra vienintelis svarbus dalykas. Jeigu turi sveikatos – gali ir kalnus nuversti. Tad visiems palinkėčiau tiesiog sveikatos.
Visame šiame šventiniame šurmulyje linkiu sustoti ir pagalvoti, kas iš tikrųjų mums yra brangu. Pamatykime tuos, kurie visai šalia, bet stokoja mūsų dėmesio, gražaus žodžio. Palaikyme vieni kitus, paskatinkime, motyvuokime. Žinoma, nepamirškite ir savęs.
Naujiesiems pasižadu perskaityti penkias knygas, kurios manęs jau gerus trejus metus kantriai laukia lentynoje (šypsosi).
Sudėtinga būtų ką kita įvardyti kaip svarbiausią 2022 metų įvykį nei Rusijos įvykdytą Ukrainos užpuolimą, joje pradėtą karą.
Neabejoju, kad šį karą prisimins ne tik mūsų karta, bet ir dar kelios, gyvensiančios po mūsų.
Labai trokštu, kad karas kuo greičiau pasibaigtų ir pasaulis švęstų tikrųjų vertybių pergalę.
Dėl Rusijos pradėto karo besibaigiantys metai buvo sunkūs mūsų įmonei. Pajutome žaliavų kainų šokinėjimus, sukrėtimus energetikoje, tačiau išgyvenome. Tai nuteikia optimistiškai.
2022-ųjų pradžią prisiminsiu ir kaip besitęsiantį kovido viruso siautėjimą.
Tačiau prasidėjus karui virusui pradėjome teikti vis mažiau reikšmės ir tai paliudijo tiesą: kad ir kaip blogai, gali būti ir dar blogiau.
„Naujais 2023-iais metais linkiu sau bei visiems džiaugtis mažais dalykais, kurie tik atrodo maži, o iš tiesų yra labai svarbūs – tai namų šiluma, taika, sotus stalas, patinkantis darbas ir, žinoma, sveikata.“
Kadangi virusas sutramdytas, įsibėgėjantys metai leido pakeliauti.
Su šeima apvažiavome JAV Floridos valstiją, apsilankėme tikrai fantastiškoje šalyje Armėnijoje, visiems rekomenduoju į ją nuvykti. Dar teko viešėti Ispanijoje ir Graikijoje, o kaip pačią egzotiškiausią įvardyčiau kelionę į Mongoliją.
Su draugais į Mongoliją vykome medžioti, pabrėžiu – ne gaudyti, žvejoti, o medžioti tenykštėse upėse gyvenančių žuvų taimenių.
Tos žuvys sveria iki 40–50 kilogramų ir jos medžiojamos.
Tokių didelių mes nesumedžiojome, o kurias sumedžiojome – pasigrožėję paleidome.
Ir šias žuvis, ir Mongolijos platybes, jos gamtą prisiminsiu ilgai.
O naujais 2023-iais metais linkiu sau bei visiems džiaugtis mažais dalykais, kurie tik atrodo maži, o iš tiesų yra labai svarbūs – tai namų šiluma, taika, sotus stalas, patinkantis darbas ir, žinoma, sveikata.
