Jeigu šiam siūlymui bus pritarta, jau nuo kitų metų ir Lietuvoje vyrai turės mažiausiai keturis mėnesius rūpintis šeimos mažyliu. Likusias vaiko auginimo atostogas tėvai galės dalytis savo nuožiūra. Atsisakiusieji priverstinių atostogų netektų išmokų.
„Sodros“ atstovo spaudai Ryto Stalnionio teigimu, tėvų, einančių vaiko auginimo atostogų, kasmet daugėja. 2009-aisiais vaikus auginti ryžosi 3,3 tūkst. vyrų, o praėjusiais metais tokių buvo 8,9 tūkst.
Manoma, kad šiemet jų bus dar daugiau, nes jau balandžio mėnesį vaiko priežiūros atostogas buvo paėmę 9,6 tūkst. vyrų. Dalis tėvų vaiko auginimo atostogas dalijasi per pusę – pirmaisiais metais atžalą prižiūri mama, antraisiais – tėtis.
Tarp imančiųjų dvejų metų vaiko priežiūros atostogas moterų – absoliuti dauguma (atitinkamai 17,7 tūkst. moterų ir 912 vyrų), tačiau šis santykis gerokai pasikeičia į vyrų pusę antraisiais metais: 2016 m. antriems metams atostogų ėjo 34,8 proc. tėčių (7,3 tūkst.) ir 65,2 proc. mamų (13,7 tūkst.). Tuo tarpu vienerius vaiko priežiūros metus 2016 m. pasirinko mažuma – apie 1,5 tūkst. žmonių, tačiau vyrų ir moterų buvo labai panašus santykis: 834 ir 693. 2017 m. pirmąjį ketvirtį šis santykis dar panašesnis: 398 moterys ir 349 vyrai.
„Vyrų, einančių vaiko priežiūros atostogų santykis per metus išaugo nuo 21,7 iki 26,5 proc. Šiuos pokyčius galima paaiškinti besikeičiančiu tėvystės įvaizdžiu, platesniu vaidmenų šeimoje suvokimu ir pasiskirstymu, tačiau finansinis faktorius taip pat galėtų lemti apsisprendimą. Bent jau statistiką tai rodo: antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais 2016 m. vidutinė mėnesinė moterų išmoka buvo 275 Eur, vyrų – 385 Eur. 2017 m. vidutinės pašalpos išaugo maždaug 3–4 proc., tačiau šiek tiek padidėjo ir skirtumas: šiemet moterų vidutinė mėnesinė išmoka yra 284 Eur, vyrų – 400 Eur“, – „Panevėžio balsui“ teigė R. Stalnionis.
Tik beveik pusė tėvų turi reikiamą stažą gauti motinystės ir tėvystės išmokas iš „Sodros“, kiti sulaukia vien valstybės paramos.
Dar prieš kelerius metus vaiko auginimo atostogų einantys vyrai buvo tarsi baltos varnos. Visuomenėje ilgokai vyravo supratimas, kad vaikus auginti ir stovėti prie puodų – tik moters pareiga.
Tačiau požiūris į vaikų auginimą ir moters bei vyro pareigas po truputį keičiasi. Lietuvos vyrai yra vieni aktyviausių Europoje – net 20 proc. jų ryžtasi imti vaiko auginimo atostogas.
Tiesa, mūsų šalyje ekonominė situacija eiti vaiko auginimo atostogų yra palankesnė būtent stipriosios lyties atstovams. Vyrų gaunamas darbo užmokestis paprastai yra trečdaliu, o kartais net du kartus didesnis nei moterų. Pasirinkus vaiką auginti tik vienerius metus, gaunamos 100 proc. atlyginimo siekiančios išmokos, o jeigu nusprendžiama atžalą prižiūrėti dvejus metus, pirmuosius mokama 70 proc., o antruosius – 40 proc. gaunamo darbo užmokesčio. Tačiau antraisiais metais tėvai gali dirbti ir neprarasti pajamų.
Kaip pasakojo trečiojo vaikelio su vyru besilaukianti Ingrida, pagausėjus šeimai, išlaidų gerokai padaugės, tad abu su vyru nusprendė, kad mažylio auginimo atostogų vienerius metus eis vyras, o ji, pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, grįš į darbą. Antruosius metus, kol vaikas pradės lankyti darželį, jį prižiūrės auklė.
„Finansiškai taip bus naudingiausia, nes vyro atlyginimas gerokai didesnis nei mano. Vėliau sutuoktiniui grįžti į darbą nebus problemų, nes darbdavys labai palaiko ir skatina vaikų auginimo atostogų einančiuosius. Jis nebus toks vienintelis“, – kalbėjo Ingrida.
Pusės metų sūnų sūpuojanti Loreta neslėpė, kad jų šeimoje nebuvo diskusijų, kas turėtų pirmuosius dvejus metus auginti vaiką. Pasak jos, vyras dirba savarankiškai, jo gaunamas atlyginimas gerokai didesnis. Jeigu jis liktų namuose, sugrįžti į darbą būtų sudėtinga, nes vėl tektų pradėti viską nuo pradžių.
„Vyrui auginti vaiką tolygu iškristi iš darbo rinkos. Jis dirba statybų srityje, tad turi daugiau galimybių papildyti biudžetą, nei aš dirbdama administracinį darbą. Pagaliau juk pirmuosius metus kūdikis maitinamas mamos pienu, o kaip tai padaryti, jeigu man tektų grįžti į darbą. Jau nekalbant apie tokio darbo kokybę, juk visos mano mintys suktųsi tik apie namuose paliktą vaiką“, – atvirai kalbėjo Loreta.
Jos teigimu, siūlymas visus vyrus priverstinai eiti vaiko auginimo atostogų yra visiškas nesusipratimas. Apskritai ryšys tarp tėvų ir vaikų užsimezga ne dėl buvimo kartu, o kaip kokybiškai tas laikas leidžiamas.
Pagaliau jeigu dėl to nukentės šeimos finansai ir reikės nuolat skaičiuoti, ar užteks pinigų iki mėnesio pabaigos sauskelnėms ir maistui, apie kokybišką buvimą su vaiku net negalima kalbėti.
„Turtingose Europos valstybėse gal toks siūlymas ir būtų naudingas, bet ne Lietuvoje, kai tokios algos. Koks darbdavys norės išleisti darbuotoją keturiems mėnesiams, jeigu dažnai net kasmečių atostogų ne visada dėl darbo krūvio išleidžia. Privačiame sektoriuje paprastai galioja kitas darbo kodeksas“, – pabrėžė moteris.
Vaikų ir suaugusiųjų psichologas Linas Slušnys teigė, kad toks spaudimas tėvams auginti vaikus iš dalies suprantamas. Mūsų kultūroje moteris yra tarsi atsakinga už vaikų auginimą, senų tėvų slaugymą, šeimos židinio kurstymą, o vyrui tenka dalia į namus partempti mamutą. Tad natūraliai susiklostė tradicija, kad moterys dažniau dirba švietimo, socialinėje, sveikatos srityse, o vyrai renkasi daugiau fizinių jėgų reikalaujančius darbus.
„Mūsų kultūroje vyrauja požiūris, kad moteris augina vaikus, rūpinasi namais, o vyras uždirba duonai. Tačiau ar prievartinis vertimas eiti prižiūrėti vaikus pakeis tokį žmonių mentalitetą, nežinia. Bet tai bus didelis žingsnis į priekį“, – mano psichologas.
Jo teigimu, ryšys tarp tėvų ir vaikų nestiprėja nuo buvimo namuose. Koks bus bendravimas ir santykiai, priklausys nuo to, kokius įgūdžius turi mama ar tėtis. Juk net iki vaikui pradedant eiti į mokyklą su juo namuose būnanti mama ne visada užaugina sėkmingą žmogų. Tam reikia ir žinių, ir įgūdžių, ir kompetencijų.
„Visada sakau, kad būti geru tėčiu reikia tik didelio noro. Jeigu tėčiai bus priversti eiti vaiko auginimo atostogų, jie privalės išmokti reaguoti į mažo žmogučio emocijas, patenkinti jo fiziologinius poreikius. Tačiau geras tėtis nėra tas, kuris vaikui leidžia viską. Turi būti nubrėžtos aiškios ribos, kas galima ir kas ne, ir tų ribų būtina nuosekliai laikytis“, – patarė L. Slušnys.
Neseniai Seimui buvo pristatytos ir alternatyvus vaiko priežiūros atostogų modelis. Šio siūlymo iniciatorė Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė teigė, kad šiuo metu galiojanti tvarka yra ydinga, nes visiškai neskatina jaunų tėvų grįžti į darbo rinką. Tik antruosius vaiko auginimo metus tėvai gali dirbti ir neprarasti iš „Sodros“ gaunamų pajamų – 40 proc. buvusio savo darbo užmokesčio.
Dirbdami pirmuosius metus jie netenka išmokų. Tad pati valstybė stumia tokius žmones į šešėlį ir verčia slėpti pajamas. Dėl to nukenčia abi pusės – valstybė nesurenka mokesčių, o vaikus auginantys tėvai senatvėje gaus mažesnes pensijas.
„Siūlome, kad ir pirmaisiais vaiko auginimo metais tėvai turėtų galimybę papildomai užsidirbti ir dėl to išmokos nebūtų nukarpomos. Dabar nėra jokios finansinės paskatos grįžti į darbą“, – tvirtino A. Skardžiuvienė.
Tačiau bent kol kas šis siūlymas nesulaukė Seimo pritarimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis yra sakęs, kad kol nebus išspręsti vaiko priežiūros prieinamumo klausimai, sukurtas darželių tinklas bei kitos šeimoms reikalingos paslaugos, tol apie vaiko priežiūros atostogų tvarkos keitimą diskutuoti nė neverta.
Komentarai
Tai gal dar ir papus tėvams reiks užsiaugint, kad 4 mėnesius vaiką maitintų? Galvas reik debilams persišviest!