-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio rajonas per pirmuosius keturis šių metų mėnesius jau bus išleidęs beveik 90 proc. lėšų, numatytų visų metų socialinėms išmokoms.
Šildymo sezonui einant į pabaigą, septynias savivaldybes aptarnaujančiai bendrovei „Panevėžio energija“ centralizuotai besišildantieji skolingi 3 mln. 775 tūkst. eurų.
Iš šios sumos vien Panevėžio gyventojų skola sudaro 1,337 mln. eurų, o Aukštaitijos sostinės įmonės šilumininkei prasiskolino 144 tūkst. eurų.
Didžiausia panevėžiečio skola siekia 17 tūkst. eurų, o įmonės – 14 tūkst. eurų.
„Panevėžio energijos“ duomenimis, vien panevėžiečių – gyventojų ir įmonių – skola už šilumą per
šį šildymo sezoną išaugo 372 tūkst. eurų., o tai net 150 tūkst. eurų daugiau nei prieš metus.
Bendrovės atstovės spaudai Daivos Paulauskienės teigimu, su skolininkais stengiamasi bendrauti, siunčiami įspėjimai, sudaromi skolų grąžinimo grafikai, pasirašomi vekseliai. Ir tik tuomet, kai nesusitariama, – teikiama medžiagą teismams.
Tačiau vien šiais, 2023-iaisiais, teismams jau pateiktos 347 bylos dėl skolos priteisimo, o antstoliams perduota 250 skolininkų.
„Priteisus skolą, vartotojui prisideda ir teismo išlaidos, ir nemaži mokesčiai antstoliams už skolų išieškojimą. Todėl raginame kuo greičiau spręsti atsiskaitymo už šilumą klausimą, kad nereikėtų mokėti papildomai. Atsiradus sunkumams atsiskaitant už šilumą, gyventojai turėtų išsiaiškinti, ar turi teisę į kompensaciją už šilumą ir karštą vandenį, bei kreiptis dėl kompensacijos į Savivaldybę“, – komentuoja D. Paulauskienė.
Savivaldybės tokio skaičiaus prašymų skirti kompensacijas už šildymą, kiek jų gavo šį sezoną, seniai nebuvo mačiusios.
Panevėžio savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėjos Zitos Ragėnienės teigimu, vien per tris šių metų mėnesius dėl kompensacijų pateikta beveik 8 200 prašymų. Nuo šildymo sezono pradžios
per spalį, lapkritį, gruodį – dar apie 8 700.
Z. Ragėnienė pamena, kad tokio prašymų antplūdžio būta tik per 2012–2013 metų šildymo sezoną.
Nors greitai ir Panevėžio mieste radiatoriai baigs šilti, kovo pabaigoje dar buvo likę neišnagrinėta apie 200 prašymų.
Toks likutis ne vienai savivaldybei būtų siekiamybė.
Vilnius viešai skelbė išnagrinėjęs vos 77 proc. šį sezoną kompensacijai pateiktų prašymų.
Pasak Z. Ragėnienės, net ir baigus šildyti, laukiantieji kompensacijos jos nepraras. Gyventojams, turintiems teisę į kompensaciją, ji bus pritaikyta už visus paskirtus laikotarpius, netgi nuo šildymo pradžios.
Miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos nuomone, kompensacijų prašytojų gretas gerokai išaugino Vyriausybės panaikintas reikalavimas jas skiriant nevertinti prašytojų turto, o tik pajamas.
Anot direktoriaus, šį sezoną, lyginant su 2021-aisiais, kai toks reikalavimas buvo taikomas, prašymų ir išmokų sumos išaugo kartais.
„Kol kas situacija dėl lėšų socialinėms išmokoms Panevėžyje nėra kritinė, bet galime prognozuoti, kad metų gale jų gali trūkti. Tikimės, jog atsiras dotacijų iš Vyriausybės“, – sako T. Jukna.
„Žmonių be socialinių išmokų nepaliksime. Gal bus galimybė skirti iš Savivaldybės biudžeto lėšų.“
E. Lunskis
Panevėžio rajone prašymų kompensuoti šildymo išlaidas skaičius šį sezoną išaugęs kone aštuoniskart.
Per visą sezoną Savivaldybė sulaukė daugiau nei 8 100 prašymų dėl kompensacijų. Prieš metus kompensuoti šildymo išlaidas prašė apie 1 200 rajono gyventojų.
Nors rajone centralizuotas šildymas išjungtas ketvirtadienį, Socialinės paramos skyriaus vedėjos Virginijos Savickienės teigimu, šios savaitės pradžioje dar buvo likę neišnagrinėti 988 prašymai. „Per savaitę išnagrinėjama vidutiniškai apie 350–400 prašymų, tikimės greitu laiku baigti skaičiuoti šildymo kompensacijas“, – sako V. Savickienė.
Palengvinti finansinę naštą, pasak vedėjos, šį sezoną kreipėsi net ir tie, kurie niekada nėra prašę kompensacijų.
Ypač daug sulaukta prašymų atlyginti išlaidas kietajam kurui – malkoms, briketams ir kitam.
Rekordinį jų skaičių V. Savickienė irgi sieja ne tik su ūgtelėjusiomis kuro kainomis, bet ir Vyriausybės sprendimu šį šildymo sezoną kompensacijas skaičiuoti nevertinant prašytojo turimo turto.
„Kai būdavo vertinama ir turto vertė, kompensacijas gaudavo gerokai mažiau žmonių“, – pažymi vedėja.
Susidūrusi su itin dideliu kompensacijų prašytojų srautu, Panevėžio rajono savivaldybė skaičiuoja per pirmuosius keturis šių metų mėnesius išleidusi jau apie 90 proc. lėšų, numatytų visų šių metų socialinėms išmokoms.
„Socialinėms pašalpoms, šildymo kompensacijoms ir socialinėms paslaugoms pirkti visiems metams suplanuota 2,7 mln. eurų, o balandžio pabaigoje, tikėtina, jau bus išleista apie 2 mln. Likusių pinigų socialinėms išmokoms, žinoma, metams, nepakaks“, – sako Savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis.
Dar prieš mėnesį Panevėžio rajono savivaldybė kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją prašydama papildomo finansavimo socialinėms išmokoms.
Direktoriaus teigimu, gautas standartinis atsakymas: ministerija atrašė, jog situacija bus vertinama pasibaigus pirmajam pusmečiui.
„Kartosime prašymą ministerijai. Pernai rudenį ministrė ne kartą buvo pasakiusi, kad savivaldybėms bus skiriami papildomi asignavimai tokioms reikmėms, tikimės, ta pozicija nepasikeis“, – sako E. Lunskis.
Nors pinigai socialinėms pašalpoms baigiasi, direktorius tikina, jog rajono socialiai remtinieji neliks be finansinės pagalbos.
„Suprantame šito klausimo jautrumą. Žmonių be socialinių išmokų nepaliksime. Gal bus galimybė skirti iš Savivaldybės biudžeto lėšų“, – ramina E. Lunskis.
Tačiau jei situacija nesikeis, anot direktoriaus, būsimąjį šildymo sezoną pinigų kompensacijoms Savivaldybė neturės.
Administracijos vadovas neabejoja, kad rudenį pradėjus šildyti, savivaldybes vėl užgrius prašymų lavinos.
„Jei nesikeis sistema, jei kitam šildymo sezonui vėl nebus vertinamas kompensacijos prašytojų turtas, nebus reikalaujama pateikti malkų įsigijimo dokumentų, sumos, išmokamos kompensacijoms, bus tokios pat“, – prognozuoja E. Lunskis.
