Faktas Lietuvoje gyventojų surašymai vyko 1923-iaisiais, 1959-aisiais, 1970-aisiais, 1979-aisiais, 1989-aisiais, 2001-aisiais ir 2011 metais.

Bendra visų gyventojų nuotrauka

Lietuvoje po Naujųjų prasidėjęs gyventojų ir būsto surašymas visiškai kitoks, nei buvome įpratę: niekas nebevaikščios po namus, o dauguma duomenų bus paimta iš įvairių valstybės registrų. Tokia metodika pasirinkta ne dėl dabar siaučiančio koronaviruso – naujovei ruoštasi jau gerą dešimtmetį.

Apie pirmąjį tokį surašymą ir ką juo tikimasi sužinoti, kalbamės su Lietuvos statistikos departamento Gyventojų statistikos skyriaus vedėja Vanda VAITEKŪNIENE.

– Kodėl svarbu periodiškai „suskaičiuoti“ šalies gyventojus?

– Surašymas yra toks savitai unikalus procesas – jis padaro tam tikro momento visos šalies gyventojų nuotrauką. Sakykime, duomenys surenkami apie gyventoją, jo būstą, jo šeimą. Galima duomenis tuomet skelti įvairiais teritoriniais pjūviais. Tai svarbu ir mokslininkams, darant įvairias įžvalgas apie demografinius procesus, studentams, rašant įvairius darbus ir panašiai.

– Nuo paskutinio gyventojų ir būsto surašymo praėjo dešimt metų. Per tą laiką daug kas pasikeitė – pakito ir pats surašymas. Kaip jis vyksta?

– Gyventojų ir būsto surašymas prasidėjo nuo sausio pradžios. Atskaitos taškas, kai apskaitomi visi gyventojai ir daroma vadinamoji visų gyventojų nuotrauka, yra 2021 metų sausio 1-oji.

Šiuo metu mes tam, kad suformuotume reikalingus surašymo rodiklius, pagal sutartis gauname duomenis iš administracinių šaltinių, juos analizuojame, krauname į surašymo duomenų bazę. Šis procesas užsitęs maždaug iki liepos mėnesio. Ir taip yra todėl, kad duomenys administraciniuose šaltiniuose yra atnaujinami nevienodu laiku. O mes norime gauti galutinius duomenis, kad būtų aktualūs, atnaujinti.

– Tad visi duomenys iš esmės bus tik iš įvairių duomenų bazių ir registrų? Surašinėtojai nevaikščios po namus ir neklausinės žmonių visai ne dėl pandemijos, bet dėl kitų priežasčių?

– Tikrai ne dėl pandemijos. Galima sakyti, kad iš dalies mums pasisekė – dabar apklausti žmones turbūt būtų sudėtinga. O pasirengti tokiam procesui kaip dabar ir būti užtikrintam, kad gausi kokybišką statistiką per pusmetį ar metus, nėra įmanoma. Tam ruoštasi gerą dešimtmetį. Tuomet išnagrinėjus valstybės registrus ir informacines sistemas, pamačius, kad visus surašymui reikalingus duomenis galima surinkti iš šių sistemų, ir buvo nuspręsta, kad pas gyventojus nebevaikščiosime.

– Neabejotinai kai kuriems piliečiams kils klausimų, ar registruose tikrai yra visa reikiama informacija ir kiek toks surašymas bus tikslus. Iš gyventojų nebuvo surenkama daugiau duomenų?

– Administracinių duomenų valstybės registrų ir informacinių sistemų kokybė ganėtinai gera. Šią analizę mes pradėjome vos atlikę 2011 metų surašymą. Galiu tikrai atsakingai pasakyti, kad per dešimtmetį jų kokybė gerokai pakito. Pakito duomenų apdorojimo, duomenų atnaujinimo greitis.

Žinoma, problemų yra. Pavyzdžiui, administracinių duomenų išskirstymas. Taip yra dėl to, kad jie skirti valdymui ir nėra pritaikyti grynai statistikai. Skiriasi ir kai kurie apibrėžimai, tačiau mes susiderinome.
2020 metais atlikome bandomąjį surašymą ir įsitikinome, kad gaunami duomenys palyginami su einamąja statistika. Pavyzdžiui, rengiamų gyventojų apklausų ir registrų duomenys. Tad, manome, kad surašymo duomenys bus kokybiški.

Mes ir 2011 metais atlikdami surašymą duomenis dėl kokybės, dėl jų pilnumo vis tiek tikrinome su administracinių šaltinių duomenimis. Žmonių nuomonė kartais juk subjektyvi. Vieni nenori nurodyti, kur dirba, kiti – užimamų pareigų. Todėl duomenis papildėme iš kitų šaltinių. Jau tada buvo pradėta tai bandyti

– Bet registruose vargu ar galima išvysti informaciją apie mokamą kalbą ar išpažįstamą tikėjimą.

– Per 2001-ųjų ir 2011 metų surašymus buvo renkamos vadinamosios gyventojų etnokultūrinės charakteristikos. Tai yra informacija apie tautybę, mokamas kalbas, gimtąją kalbą, kokį išpažįsta tikėjimą. Šių rodiklių administraciniuose šaltiniuose nėra. Siekdami duomenų tęstinumo ir palyginamumo, dabar lygiagrečiai pradėjome vykdyti statistinį tyrimą. Jis prasidėjo nuo sausio 15 dienos. Internete yra parengta statistinė anketa. Kiekvienas gyventojas gali prisijungti prie jos ir atsakyti į šiuos keturis klausimus.

Šie duomenys renkami ir atsižvelgiant į vartotojų poreikius: informacija svarbi tiek mokslui, tiek religijų atstovams.

– Tačiau užpildyti tokią anketą nėra privaloma, o ir ne visi turi galimybę ar moka prisijungti prie interneto. Manote, šioje apklausoje dalyvaus reikiamas skaičius žmonių? Ir kaip gi tikslumas?

– Aš labai tikiuosi gyventojų pilietiškumo. Kad jie norės išlaikyti surašymo tradicijas, turėti šias etnokultūrines charakteriskas ir dalyvaus tyrime.

Taip, tai nėra privaloma. Šie rodikliai – tautybė ir išpažįstamas tikėjimas – yra labai jautrūs. Vykstant popieriniam surašymui žmonės galėjo neatsakyti į šiuos klausimus. Dabar anketoje taip pat leidžiama pasirinkti atitinkamus atsakymus – „neatsakysiu“ arba „nenurodysiu“.

Internetinis tyrimas vyks iki vasario 17 dienos. Kai jis baigsis, iš gyventojų, nedalyvavusių tyrime, atrinksime 40 000 adresų ir klausėjai juos apklaus. Tai vyks balandžio–birželio mėnesiais. Tuomet, pritaikę statistinius metodus, apskaičiuosime šiuos rodiklius – kaip ir kiekviename statistiniame tyrime.

Mes atliekame atrankinius tyrimus – priklausomai nuo tyrimo, atrenkame 6 000 ar 10 000 gyventojų. Tuomet pritaikant statistinius metodus, parengiame statistinę informaciją. Lygiai taip pat ir čia bus skaičiuojama. Tai ganėtinai tikslu, bet raginu gyventojus pildyti anketą savarankiškai. Užtrunka vos kelias minutes.

Kalbant apie tautybę, 80 procentų gyventojų tautybė yra nurodyta gyventojų registre. Tad duomenis paimsime ir iš ten. Šį klausimą įtraukėme todėl, kad pageidavo gyventojai. Kai buvo maži, jų tautybę nurodė tėvai, o dabar save jie save priskiria kitai tautybei. Suteikiame galimybę visiems išreikšti savo norą, valią atsakant į šiuos klausimus.
Duomenų kokybę tikrinsime ir kitais būdais. Tarkime, tikėjimas niekur nefiksuojamas. Tad ir skaičiuosime statistiniais metodais, žiūrėsime pagal 2011 metų surašymą. Žmonės tiek nesikeičia – gal daugiausia 10 procentų gali pakeisti išpažįstamą tikėjimą.

Aš tikiu, kad pateiksime reprezentatyvius ir kokybiškus duomenis.

– Šiais laikais daugelis gyvena ar augina vaikus nesusituokę. Juk tiesiogiai tokie duomenys registruose nefiksuojami. Ar įmanoma tai nustatyti vien iš duomenų bazių nelankant žmonių?

– Yra parengta statistikos metodika. Skaičius bus mažesnis nei tada, kai apklausinėjome žmones, bet „sujungti“ šeimas galima. Viename būste gyvenantys žmonės prilyginami vienam namų ūkiui. Atsižvelgiant į namų ūkių ryšius, suformuojamos šeimos. Jeigu būste gyvena skirtingos lyties suaugę asmenys, darome prielaidą, kad jie – sugyventiniai. Jei turi bendrų vaikų – taip pat.

Ši metodika paskelbta mūsų internetiniame puslapyje ir detaliai aprašyta, kaip koks rodiklis suformuojamas.

– Kada bus apdoroti duomenys?

– Mes planuojame, kad pagrindinius rodiklius turėsime metų pabaigoje. Galbūt duomenis apie būstą, apie šeimas turėsime kiek vėliau, bet pagrindiniai rodikliai apie gyventojus planuojami metams baigiantis.

– Tikriausiai atsiras asmenų, nerimaujančių dėl duomenų apsaugos – kažkas apie juos rinks informaciją. Kaip išspręsti šie klausimai?

– Rinkdami statistiką iš administracinių šaltinių, laikomės to paties konfidencialumo. Visi iš administracinių šaltinių pas mus ateinantys duomenys prieš patekdami į surašymo duomenų bazę yra nuasmeninti – asmens kodas pakeistas į tam tikrą 15 skaičių seką. Mes tikrai iš to nebegalime matyti konkretaus asmens.

Kalbant apie saugumą, kad kas nors nenutekintų duomenų, rengiant statistinę informaciją pagal tam tikrus jautrius rodiklius, ji bus rengiama ir teikiama koreguota. Tikrai nebus teikiama pagal kiekvieną namą ar butą, pagal kažkokį mažą vienetą, pagal kurį būtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti žmogų.

– Per 2011 metų surašymą po kaimus ir miestus pasklido daug surašinėtojų. Ne vienas dirbdamas atsidūrė įvairiausiose situacijose?

– Prieš dešimtmetį vykęs surašymas buvo didelis iššūkis. Buvome pasitelkę iš viso 6 000 darbuotojų, apie 5 000 surašinėtojų vienam mėnesiui, dar buvo tūkstantis instruktorių, duomenis apdorojusių asmenų ir kitų, kurie dirbo tris mėnesius. 2011-aisiais surašymas kainavo 8,5 mln. eurų, iš kurių apie 80 procentų sudarė darbo užmokestis samdomiems darbuotojams, likusią dalį – programinė įranga. Dabar dirba 5 žmonių komanda, kurie renka, analizuos ir paskelbs surašymo duomenis.

Be to, klausėjams lankantis namuose, kilo nepasitenkinimas. Jau tada iš gyventojų girdėjome priekaištų, ko pas beldžiamės į jų duris – nejaugi negalime pasiimti informacijos iš administracinių šaltinių, nes ten viskas yra, o vaikščioti po butus ir namus nesaugu.

Surašyti ir visus pasiekti buvo nelengva ir dėl gyventojų mobilumo.

Kai bendrauji su žmonėmis, būna įvairių problemų. Vieni klausėjai buvo patenkinti, nes gyventojai juos geranoriškai priimdavo ir dar kava pavaišindavo, maloniai pabendraudavo. Kiti neįsileisdavo arba buvo keblumų su šuniukais. Vienos klausėjos, atėjusios į namus surašyti jų gyventojų, nenorėjo išleisti iš buto.

Buvo įvairių situacijų – ir linksmų, ir nelabai. Net gi traumų darbe – pavyzdžiui, jei klausėjai važinėjo dviračiais.
2011 metų surašymas vyko ir elektroniniu būdu. Taip surašyta apie milijoną gyventojų. Buvo parengta elektroninė anketa. Popierinės anketos skenuojamos, duomenys perkeliami į elektronines bazes ir tada taisomos klaidos – neaiškiai parašė, neaiškiai nusiskenavo. Pavyzdžiui, nesuprasi, 6 ar 8 parašyta. Dabar visiškai naujas duomenų rinkimo būdas, tad reikėjo modernizuoti turimą duomenų posistemę. Nebereikia skenavimo. Sistema pritaikyta surinkti duomenis iš 19 skirtingų administracinių šaltinių.

– Per prieš dešimt metų vykusį surašymą Lietuvoje gyveno daugiau nei trys milijonai žmonių, o Panevėžys, kaip paaiškėjo, nebeturėjo šimto tūkstančių gyventojų. Jūsų prognozėmis, ką atskleis dabartinis surašymas?

– Manau, kad kokių nors labai išsiskiriančių dalykų turbūt nepastebėsime. Tendencijos tokios, kad tuokiasi mažiau gyventojų, vaikus gimdo truputį vyresnės moterys, vaikų skaičius galbūt ir bus kitoks. Remiantis pernai atliktu bandomuoju surašymu, palyginus su 2011 metais, gyventojų turbūt vėl sumažės apie 200 000. Nors, kai atlikome bandomąjį tyrimą, rėmėmės 2019-ųjų metų duomenimis. Dabar, kai pandemija, gyventojų skaičius, gali padidėti, galbūt dėl jos daugiau piliečių sugrįžo iš užsienio. Bet kol kas sunku prognozuoti – reikia truputį luktelėti, kol sujungsime skaičius.