-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nors šiandien esame labiau įpratę matyti plytelėmis sveriamą šokoladą, iš tikrųjų jo istorija – kur kas trumpesnė nei karštojo. Centrinės Amerikos gyventojai, pirmieji išmokę gaminti šokoladą, vartojo jį tik skystą. Tai įvyko prieš šiek tiek mažiau nei 4000 metų. Sakoma, kad vien kilmingiems turtuoliams prieinamą gėrimą actekai vartojo ir atlikdami religinius ritualus. O maždaug XIX a. viduryje Europos chemikai ir verslininkai atrado naują šio produkto vartojimo nišą – šokolado plyteles. Beje, šiuo atžvilgiu Lietuva neliko užnugaryje: jau 1886 m. Vilniuje buvo atidarytas pirmasis šokolado ir saldainių fabrikas.
Persisotinimo ir beribio pasirinkimo eroje, jei taip galėtume vadinti XXI amžių, karšto šokolado gėrimas gali atrodyti kiek banalus pasirinkimas. Be to, niekaip neįsispraudžiantis į madingai sveikos ir liesos mitybos rėmus. Tam galėtų paprieštarauti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) kavinės darbuotojai. Čia karštas šokoladas mažyčiuose puodeliuose labai sėkmingai parduodamas apie 40 metų. Sovietmečiu šią tendenciją buvo galima paaiškinti menkomis pasirinkimo galimybėmis. Tačiau kaip ją paaiškinti šiais laikais, kai to paties teatro bufetas lūžta nuo pyragaičių, trintų vaisių kokteilių ir kitų skanumynų? Įvairūs mamų, draugių, kepėjų ir virėjų forumai pilni klausimų, kaip pasigaminti būtent tokio karšto šokolado, koks parduodamas LNOBT.
Atsakymą į jų paieškas tikėjausi pateikti šiame tekste, tačiau veltui. Teatras recepto neatskleidžia ir turbūt teisingai elgiasi. Tam, kad gimtų legenda, reikia bent menkiausio paslapties šešėlio. Norisi tik viltis, kad keičiantis kavinės darbuotojų kartoms kruopščiai saugomas receptas neiškeliaus į užmarštį, kaip kad kartais nutinka legendinių patiekalų ar gėrimų ruošimo instrukcijoms. Juk tirštas šaukšteliu kabinamas gėrimas yra tapęs neatsiejama teatro dalimi – kaip ir prisiminimų iš pirmojo gyvenime matyto baleto.
Gal būtent tą LNOBT gaminamą gėrimą galima kaltinti dėl to, kad karšto šokolado kelyje taip išsiskiria mūsų ir vakariečių skonis. Teko skaityti, kad Lietuvoje karštas šokoladas suvokiamas vien kaip tirštas šaukšteliu kabinamas desertas. Galbūt taip tiesiog pripratome nuo sovietinių laikų, mosuodami šaukšteliu aplink mažytį puodelį Operos teatre. O belgams, danams, vokiečiams po karšto šokolado pavadinimu turi slėptis tiesiog šokoladinis gėrimas.
Romas Mželskis, šokolado restorano Pilies šokoladinės barmenas, patvirtina šį pastebėjimą. Mažiausiai kartą per savaitę restorane kartojasi tokia situacija: užsukę užsieniečiai, ypač vokiečiai, paprašo karšto šokolado, tačiau jį atnešus reakcija būna vienoda. „Pamatę tirštą šokoladą žmonės stebisi ir klausia, kas tai. Dabar jau užsisakančius įspėjame, kad karštas šokoladas Lietuvoje yra tirštas ir kabinamas šaukšteliu, o jie tikriausiai nori šokoladinio gėrimo“, – pasakoja barmenas.
Restoranas tiek karštą šokoladą, tiek šokoladinį gėrimą ruošia iš specialios masės. Norintiems jo pasigaminti namie R. Mželskis rekomenduoja arba įsigyti tokios pat medžiagos, arba bandyti verstis su šokolado plytelėmis. Pasirenku pastarąjį variantą. Ką darysiu toliau, dar nenusprendžiu, nes nuo įvairių receptų internete ima suktis galva. Rinktis juodąjį ar pienišką, pilti pieno ar grietinėlės, dėti sviesto ar apsieiti be jo, gardinti prieskoniais ar gerti gryną? Nutariu elgtis taip, kaip man atrodo greičiau ir paprasčiau. Iš pradžių kažkodėl nutariu šokoladą kaitinti virš garų vonelės. Užverdu puodą vandens, jam ėmus kunkuliuoti ant viršaus pastatau kitą puodą su maždaug 80 gramų pieno. Kai pienas vos vos sušyla, suberiu pieniško šokolado kvadratėlius – iš viso 100 gramų. Nuolat maišydama svarstau, kad gal reikėtų liautis žaidus su garais ir pastatyti puodą su šokoladu tiesiog virš ugnies. Visą laiką neapleidžia kvailas jausmas, kad prieš tai pirmą kartą virdama slyvų ir šokolado uogienę jaučiausi kur kas tvirčiau. Šįsyk, tiesą sakant, visai nežinau, ką darau ir ar tai bus panašu į karštą šokoladą. Bent jau tokį, koks, mano nuomone, turi būti šis gėrimas – labai tirštas, intensyvaus skonio, sunkiais lašais drimbantis nuo šaukštelio.
Virš ugnies pastatytame puode pieną ir šokoladą pakaitinu dar kelias minutes. Sutirštėjus masei, indą nukeliu nuo ugnies ir svarstau, į ką supilti šį gėrimą. Kadaise turėti mažyčiai, kone antpirščio dydžio, puodeliai per vieną generalinį namų tvarkymą iškeliavo lauk taip ir nepanaudoti: dėl tokios talpos jie atrodė tiesiog neįtikimai nepraktiški. Dabar bent vieną funkciją jiems būčiau radusi, bet šaukštai po pietų. Galiausiai gėrimą paskirstau į mėgstamą puodelį, iš kurio rytais geriu kavą, ir į iš kelionės parsivežtą porto vyno taurę.
Iš pradžių skonis, tiesą sakant, nei užburia, nei atbaido. Maždaug po trečio šaukštelio norisi pasirausti po virtuvės spinteles ir paieškoti kokių nors pagardų. Vieną gėrimo dalį apibarstau aitriąja paprika, prisiminusi fantastišką anksčiau ragauto šokolado su pipirais skonį, į kitą priberiu migdolų. Reikalai pasitaiso. Pasitaiso taip, kad netrukus jau skobiu šaukšteliu taurės dugną. Vis dėlto tai nėra tas legendinis skonis, kuriuo didžiuojasi Operos ir baleto teatras. Yra ir dar vienas skirtumas: išgėręs karšto šokolado teatre po pertraukos eini toliau klausyti operos. O iki paskutinio lašo iškabinus puodelį namų balkone tenka grįžti į virtuvę, kur laukia įnirtingą gamybos procesą primenantys neplauti puodai.
Pilies šokoladinės karštas šokoladas ir šokoladinis gėrimas
Šokoladiniams gėrimams gaminti restoranas naudoja ir pieniško, ir juodojo šokolado masę. Barmenas R. Mželskis įspėja, kad ruošiant gėrimą pieną bei šokoladą būtina šildyti kartu ir nuolat maišyti, kitaip šokoladas nusės ant dugno ir abi masės nesusimaišys.
KARŠTO ŠOKOLADO SUDEDAMOSIOS DALYS:
80 g specialios šokolado masės,
vanduo.
PARUOŠIMAS: šokoladinę medžiagą pakaitiname iki 60 laipsnių temperatūros. Supilame į puodelį, patiekiame su stikline vandens.
ŠOKOLADINIO GĖRIMO SUDEDAMOSIOS DALYS:
60 proc. pieno,
40 proc. šokolado masės,
plakta grietinėlė,
cinamonas.
PARUOŠIMAS: šaltą pieną sumaišome su pašildyta šokolado mase ir statome ant ugnies. Kol gėrimas šyla, nuolat maišome. Patiekiame su plakta grietinėle, galima užbarstyti cinamono.
