(BNS nuotr.)

R.Šimašiui trūko kantrybė: savivaldybė sieks perimti Gedimino kalną

R.Šimašiui trūko kantrybė: savivaldybė sieks perimti Gedimino kalną

Šeštadienį nuo Gedimino kalno nuslinkus velėnai, bei specialistams baiminantis didesnės nuošliaužos, Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigia sieksiantis perimti kalną savivaldybės žinion.

„Manau, kad akivaizdu, kad įvairių šašų kaip Pilių rezervatas reikia atsisakyti ir savivaldybei perimti tą kalną ir tvarkyti. Aš noriu prisiimti visą atsakomybę į rankas, kad pagaliau baigtųsi visos tos nesąmonės, kurios čia vyko“,– BNS sakė R.Šimašius.

Pasak jo, bet kuriuo atveju, kai ištinka bėda, savivaldybė tvarko kalną: „Situacija yra tokia, kai visos nesąmonės vyko ant kalno, sprendimus priiminėjo neaišku kokios institucijos, o atsitikus ekstrinei situacijai, savivaldybė imasi gelbėti, tad savivaldybės įmonė „Grinda“ tvarko“.

R.Šimašius teigė, kad liūtis yra tik pretekstas, o nuošliaužas lėmė anksčiau padarytos klaidos, kai buvo netinkamai tvarkomas kalnas.

„Čia ne lietus kaltas, kad įvyko ta nuošliauža, arba lietus yra pretekstas, o visos klaidos, kurios padarytos iš anksčiau“,– teigė jis.

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius teigė, kad nušliaužė velėna, o geologai įspėja, kad gresia ir didesnė nuošliauža.

„Šįryt pietrytiniam šlaite buvo fiksuotos kelios paviršinės nuošliaužos. (…) Apžiūros metu konstatuota, kad nuslinko tik velėna. Lietuvos geologijos tarnybos atstovai daro prielaidą, kad yra grėsmė susiformuoti gilesnei pietrytinio šlaito nuošliaužai“,– žurnalistams sakė viceministras, vadovaujantis šią savaitę paskelbtos ekstremaliosios situacijos operacijoms.

Gedimino bokštui grėsmė nekyla, jis atviras lankytojams.

Šiuo metu kalnas yra avarinės būklės, juo ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių nuošliaužų.

Vilniaus savivaldybė dėl Gedimino kalno būklės ketvirtadienį paskelbė ekstremalią padėtį. Tai leidžia kalno tvarkymui naudoti lėšas iš valstybės rezervo.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Komentarai

  • Seniai metas liautis tūnojus melagingose ambicijose tiems, kas liepė pašalinti visus medžius ir krūmus Gedimino kalno šlaituose. Ši nelaimės priežastis yra akivaizdi, chrestomatinė, elementari. Japonai išlaiko itin didelį miškingumą (> 60%), nes jų kalnuotoje šalyje plynai kirsti miškus būtų beprotybė. Deja, ją padarė kai kurie mūsiškiai veikėjai, nurodę svarbiausio Lietuvos kalno šlaitus paversti plyne. Žolės šaknų neužtenka atlaikyti slinktį tokio statumo šlaituose. Vertėtų mėginti atsodinti bent dekoratyvinių krūmų kompozicijas kuo didesniu tankumu, pasitarus su želdinimo ir kitais specialistais. Antai, Ladakalnyje Aukštaitijos nacionaliniame parke padaryta tik landšaftinių (kraštovaizdžio) kirtimų ežerams ir apskritai apylinkėms patogiau apžvelgti, bet toji kalva nepaversta Plikąja, kaip voliuntaristiškai pasielgta Gedimino kalne. Visiškai pritariu Vilniaus merui Remigijui Šimašiui, kad krituliai nėra svarbiausia priežastis. Derėtų BE UŽUOLANKŲ ĮVARDYTI ESMINĘ KLAIDĄ – sumedėjusios augalijos (medžių bei krūmų) visišką išnaikinimą. Tai neleistinas veiksmas štačiuose šlaituose. Šalinti galima buvo tik kai kuriuos medžius, pavyzdžiui, tuos, kurie virsdami galėjo apgadinti šlaitus, išsirovus šaknims.

  • yra 5 pliki Kernavės piliakalniai,bet ar ten buna nuošliaužos kažkaip neteko girdėti,gal Gedimino kalne kalta dirvožemio struktūra

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų