Kada pavysime Švediją?

Kada pavysime Švediją?

Nepriklausomybės pradžioje žadėta, esą netrukus gyvensime kaip švedai. IQ įvertinus buvusios SSRS šalis matyti, kad su estais esame arčiausiai šio tikslo.

Pavadinkime tai IQ indeksu, kuris parodo, kokią pažangą penkiolika buvusių SSRS valstybių padarė per pastaruosius du dešimtmečius. Skaičiuojame nuo 1995-ųjų (grafike šią ribą žymi šalies vėliava), kai jau galima rasti išsamią statistiką, iki 2013–2015 m., remdamiesi naujausiais prieinamais duomenimis.

Didžiausią pažangą per šį laikotarpį padarė Lietuva – jos indeksas pakilo nuo 5,26 iki 7,13 balo, panašiai spurtavo estai ir latviai. Daugiau nei 1,2 balo augo reformų keliu pasukusi Gruzija ir iš naftos gyvenantys Kazachstanas ir Azerbaidžanas. Kitos Centrinės Azijos valstybės didelio progreso nerodė, o Kirgizija net smuktelėjo žemyn.

Apskaičiuojant šį indeksą, šalys lygintos visų pasaulio valstybių kontekste, o ne tarpusavyje. Maksimali riba siekia 10 balų, tačiau tokio rojaus žemėje nėra, kaip ir nėra šalies, kuri būtų pirma pagal visus kriterijus. Šio grafiko viršūnėje esanti Švedija yra viena lyderių, bet ne pirma – lyginti su ja pasirinkome dėl pažado „gyventi kaip švedai“.

IQ indeksas apskaičiuotas remiantis Pasaulio banko (PB), Tarptautinio valiutos fondo ir Jungtinių Tautų (JT) duomenimis. Atrinkome aštuonis įverčius: BVP ir BNP vienam gyventojui, žemės ūkyje sukuriamą BVP dalį, nedarbo lygį ir keturis tarptautinius indeksus (JT žmogaus socialinės raidos indeksą (HDI), „Freedom House“ laisvės indeksą, PB ir JT skaičiuojamą GINI koeficientą, taip pat „Transparency International“ sudaromą korupcijos suvokimo indeksą).

IQ manymu, šie kriterijai nelygiaverčiai, tad jiems suteikti koeficientai: 2,5 skyrėme HDI rodikliui, kuris parodo vidutinę gyvenimo trukmę, raštingumą, švietimo kokybę ir gyvenimo lygį, 2 – už BVP ir BNP vienam gyventojui, 1,5 – laisvės indeksui, vertinančiam politines ir asmenines laisves, 0,5 – nedarbo lygiui ir turtinę lygybę nurodančiam GINI koeficien­tui, korupcijos suvokimo indeksui ir žemės ūkyje sukuriamai BVP daliai (kuo mažiau ekonomikos sukuriama žemės ūkyje, tuo didesnis įvertinimas. Manome, kad modernios valstybės ekonomiką grindžia gamybos ir ypač paslaugų sektoriais).

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų