Nuo balandžio mėnesio, kiek labiau atšilus orams, žmonės pasiraitojo rankoves ir ėmė gražinti aplinką. Iš parduotuvių lentynų buvo nušluoti dažai, skirti metaliniams ir mediniams tvorų paviršiams (pastarieji jau kuris laikas dominuoja tvorų rinkoje). Taigi, pats metas pasvarstyti, kokie dažai tinkamiausi siekiant ilgalaikio rezultato.
Pasidomėjus, kokie medinėms tvoroms skirti dažai perkamiausi šį sezoną, prekybos centro ekspertas M. Darmeitis mini skandinavų gamybos vandeninius pilkų ir rudų atspalvių dažus. Pasak jo, šie dažai elastingi, nepriekaištingai išlaiko spalvą ir neblunka. Jie neturi nemalonaus kvapo, ir, kol neišdžiūsta, juos lengva nuplauti nuo įrankių, drabužių, odos bei kitų paviršių.
Vandeniniai dažai – bene tinkamiausi lietuviškam klimatui, nes jie atsparūs dideliems temperatūros svyravimams. Taigi, jei dar tik ruošiatės dažyti tvorą, patariama palūkėti palankių orų: reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, mat atokaitoje dažai džiūva per greitai ir gali nespėti tinkamai įsigerti į medieną. Geriausia tuo užsiimti anksti ryte ar vakare, o jei tvoros paviršių visą dieną kaitino saulė, būtina leisti jam kiek atvėsti.
Pašnekovo teigimu, medinės tvoros ilgaamžiškumą lemia ne tik dažų kokybė, bet ir pasirinktos apsaugos priemonės. Pavyzdžiui, pramoniniu būdu gaminamos tvoros mediena specialiai apsaugoma mirkant ją cheminiuose tirpaluose arba giliai impregnuojant vakuuminiu būdu, o medinės tvoros dalys apdorojamos atskirai, dar nepritvirtinus jų prie laikančių medinių ar metalinių konstrukcijų. Todėl jas būtina dažyti keliskart: taip medis geriau apsaugomas, tolygiai padengiamas dažas. Jei tvora apdorojama jau pastatyta, ne visos vietos prieinamos dengiant apsaugos priemonėmis.
Prieš perkant dažus specialistas visuomet siūlo pasigilinti į jų charakteristikas, taip pat – ir į medžio, ant kurio bus tepamas dažas, specifiką, nes taip galima pasiekti kur kas ilgaamžiškesnių ir praktiškesnių sprendimų.
„Jei dažus tepsite ant natūralios medienos, dėmesio teks skirti daugiau, t. y. po kurio laiko tvorą teks perdažyti“, – sako M. Darmeitis.
Kaip pavyzdį „Ermitažo“ atstovas mini obliuotą ir neobliuotą medį. Pastarajam nudažyti prireiks kur kas daugiau dažų, todėl renkantis juos verta apsvarstyti kelias alternatyvas.
Norintiems praktiškos ir ilgaamžės tvoros specialistas siūlo rinktis impregnuotą spygliuočių medieną (pušies ar eglės): jos paviršius gerai sugeria dažus ir yra atsparus saulės spinduliams. Taip pat itin geras pasirinkimas – ąžuolo ar maumedžio tvoros, tiesa, jos žymiai brangesnės.
Maumedis nuo seno vertinamas kaip labai sakingas medis, todėl jo nė impregnuoti nereikia, mediena natūraliai prisodrinta sakų. Tokios tvoros nereikia ir ypatingai prižiūrėti, ji nepūva, taigi ją galima nudažyti ir pamiršti. Kiti medžiai, specialisto vertinimu, mažiau tinka tvoroms, pavyzdžiui, beržas ar uosis minėtomis savybėmis nepasižymi.
Ekspertas pataria medines tvoras dažyti dviem sluoksniais, taip pat visuomet atsižvelgti į gamintojo rekomendacijas.
Jo teigimu, norint pagerinti dažų ilgaamžiškumą dažnai pasitelkiamas vienu sluoksniu tepamas bespalvis gruntas. Jis apsaugo medieną nuo pelėsio, grybelių, pajuodavimo. Tačiau idealiu atveju tvoros medieną reikėtų impregnuoti, o dažyti praėjus maždaug metams (per tą laiką mediena prisitaiko prie aplinkos poveikio), tačiau ne visi tokie kantrūs, tad įprastai ieškoma greitesnių sprendimų.
Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į dažų spalvos ryškumą – kuo ji tamsesnė ir ryškesnė, tuo daugiau fasadas sugeria saulės spindulių ir tuo labiau įkaista. Nudažius pietinėje, saulės spindulių labiausiai veikiamoje pusėje, esančią tvorą tamsiais ir ryškiais atspalviais, ji daug greičiau išbluks ir pakeis spalvą, nei stovinti mažiau apšviestoje vietoje. Todėl nuolat saulės spindulių veikiamus paviršius patariama dažyti švelnesnėmis, pastelinėmis spalvomis.
M. Darmeitis pabrėžia, jog pasirinkus tinkamas medžiagas tvoros dažymo darbai neišvargina. Prieš dažant tvoros paviršius turi būti idealiai švarus, ant jo negali likti dulkių ar žiedadulkių, juolab – pjuvenų. Ypatingo atidumo prireiks dažant seną tvorą, nes per daug metų prisikaupia nešvarumų, samanų ir pan. Jiems pašalinti kartais pakanka ir švitrinio popieriaus, o kartais prireikia papildomų priemonių.
Kai kada pirkėjai pageidauja, kad dažų sluoksnis neužgožtų medinės tvoros faktūros (įprastai tvorą dengiant 2 sluoksniais, faktūra išnyksta). Tokiais atvejais patariama rinktis dažyves. Jos – tarsi tarpinis variantas tarp lako ir dažų, apsaugantis paviršius nuo nepageidaujamo poveikio ir išlaikantis faktūrą. Tiesa, perdažyti skaidriomis dažyvėmis dengtus paviršius tenka maždaug kas penkerius metus, bet kalbant apie glotnius, obliuotus paviršius jos tikrai sunkiai pamainomos.
Dažyvės ne tik nepadengia medienos plėvele, bet ir apsaugo ją nuo aplinkos poveikio, suteikia atspalvį ir neužgožia medienos tekstūros. Vis tik aukštos kokybės dažai ant medinio paviršiaus išsilaikys ilgiau nei dažyvės. Kokybiškų dažų sluoksnis išsilaiko maždaug 10–13 metų, priklausomai nuo medienos atsparumo ir paruošiamųjų darbų kokybės.
O ant šiurkštaus pjautinės medienos paviršiaus dažai išsilaiko dar ilgiau, deja, jį sunkiau apsaugoti ir nuo purvo. Tokiu atveju patariama tvorą dažyti aukštos kokybės dažais, padengiančiais paviršių storesniu sluoksniu ir užtikrinančiais reikiamą apsaugą nuo aplinkos poveikio („Villa Akva“, „Domus Aqva“ ir pan.).
Nors atrodo, kad nudažyti metalo tvorą nėra sudėtinga, labai svarbu tinkamai pasiruošti šiam procesui. Visų pirma reikėtų apžiūrėti, ar tvoros paviršius lygus – nuo to priklausys, ar dažai gerai jį padengs. Antrasis žingsnis – tvoros gruntavimas.
Jei paviršius dulkėtas ar aprūdijęs, dažai sunkiai kimba. Kalbant apie metalą, vienas svarbiausių klausimų – kaip išvengti rūdžių. Net ir maža dėmelė šiuo atveju yra rimtas įspėjimas.
Rūdis galima pašalinti gerai nušlifavus paviršių. Kai paviršius švarus, dažomą sritį reikia pašiaušti, o dar geriau – pašlifuoti. Tuomet jau galima dėti pirmąjį dažų sluoksnį. Nors dar prieš tai nepamaišytų gruntas, nes ne visi dažai yra skirti tepti tiesiai ant pliko metalo.
Grunto dažai džiūdami traukiasi ir sudaro tokį paviršių, prie kurio puikiai prilimpa tikrieji dažai. Žinoma, visada galima rinktis dažus, kuriuos naudojant nereikia gruntuoti, tačiau paprastai tai daryti verta.
Jei nepagailėsite laiko ir gruntuosite du kartus, sukursite tobulą metalo paviršių – dažai gerai su juo kibs, užtikrinsite apsaugą nuo oksidacijos. Dvigubas grunto sluoksnis ir apsaugos nuo drėgmės, ir užkirs kelią korozijai bei užtikrins ilgaamžiškumą.
Nors metalo paviršių daug kas dažo teptuku, šio sektoriaus ekspertai sutaria, kad geriausia jį dengti purškiant specialiu purkštuvu. Rezultatas – ypač dailus, nelieka nelygumų, kuriuos įprastai palieka voleliai. Tiesa, tuomet reikia pasirūpinti savo ir aplinkos apsauga, nes purškiami dažai taškosi.
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus akcentas: rinkos lyderiai sutaria, jog šiandien atsparumą net ir esant ekstremalioms oro sąlygoms geriausiai užtikrina „Vinha“ ir „Hameerite“ metalo paviršiams skirti dažai.