-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Los Andžele prie Santa Monikos koledžo vartų jaunuolis su riedlente sukinėjasi prie grupės žmonių, rūkančių marihuaną studentų miestelio policijos pareigūnams matant. Vaikino mintys irgi drumstos, bet ne nuo žolės, o nuo nerimo. Jam baugu dėl studijoms paimtų paskolų, dėl to, kad sunku rasti darbo, net dėl to, kad gali tapti benamiu.
Nenoriu perlenkti lazdos, sako jis, bet robotai atima iš žmonių darbą. Jaunuolis beveik nerūko ir negeria. Šis potraukis, aiškina jis, laikomas gėdingesniu nei jo tėvų jaunystėje.
Dabartinis jaunimas išties elgiasi ir mąsto kitaip nei ankstesnių kartų. Pokyčių matyti beveik visose turtingose šalyse – nuo JAV iki Nyderlandų ir Pietų Korėjos. Kai kurie vyksta jau daug metų, bet pastaruoju metu paspartėjo. Tačiau ne visi pokyčiai teigiami.
Turbūt akivaizdžiausia – kad paaugliai rečiau pasigeria (žr. 1 grafiką). Vartoti svaigalus pradedama vėliau. Antai vidutinis amžius Australijoje, kai jaunimas pirmą kartą paragauja alkoholio, nuo 1998-ųjų išaugo nuo 14,4 iki 16,1 metų. Be to, pradėję gerti jaunuoliai dažniau gurkšnoja, negu maukia. Jungtinėje Karalystėje, kur penktadalis 16–24 metų jaunimo visai negeria, kasmet uždaroma apie tūkstantį barų, o naktiniams klubams sekasi dar prasčiau. Pasak Licencijuotų maitinimo įstaigų asociacijos vadovės Kate Nicholls, anksčiau jauni žmonės traukdavo į miestą išgerti ir kartu užkąsti, o dabar – atvirkščiai.
Ne tokie patrauklūs tapo ir kvaišalai. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėjimo centro apklausos rodo, kad nuo 1999 m. mažėja rūkyti bandžiusių 15–16 metų jaunuolių. Vis daugėja paauglių, niekada nemėginusių svaiginamųjų medžiagų, tarp jų – alkoholio, tabako, kanapių, inhaliantų, raminamųjų. 2003–2015 m. abstinentų dalis Švedijoje išaugo nuo 11 iki 31, o Islandijoje – nuo 23 iki net 61 proc. JAV sumažėjo visų draudžiamų narkotikų, išskyrus marihuaną (kai kur ji legalizuota), populiarumas. Laimė, ypač smuko opioidų vartojimas tarp paauglių.
Taip pat jaunuoliai rečiau vienas kitą žaloja. Europoje sumažėjo muštynių tarp 13–15 metų paauglių, Anglijoje ir Velse – nepilnamečių nusikalstamumas ir asocialus elgesys, mažiau ir nuteistų nepilnamečių. 2007 m. kalėjo beveik 3 tūkst. jaunuolių, 2016 m. – mažiau kaip tūkstantis.
Jaunimas taip pat rečiau užsiima seksu, ypač reprodukciniu. 1991 m. 54 proc. JAV paauglių nuo 9 iki 12 klasės (14–18 metų amžiaus) nurodė turintys lytinių santykių patirties, 19 proc. – su mažiausiai 4 partneriais. Atitinkami 2015 m. duomenys – 41 ir 12 proc. Per tą patį laikotarpį dviem trečdaliais sumažėjo paauglių, susilaukiančių vaikų. Kaip ir vengiant vartoti alkoholį, ankstyvoje jaunystėje, regis, susilaikoma ir nuo lytinių santykių.
Psichologė Jean Twenge iš Kalifornijos San Diego valstijos universiteto pateikė duomenų, kad 20–24 metų amerikiečių, nurodžiusių nuo 18 metų neturintys lytinio partnerio, nuo 6,3 proc. tarp gimusiųjų XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje padaugėjo iki 15,2 proc. tarp gimusiųjų XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje. Japonijoje pastebima dar didesnių kraštutinumų. 2015 m. 47 proc. 20–24 metų viengungių japonų sakė nėra mylėjęsi su moterimi (2002 m. tokių buvo 34 proc.).
Jaunimas rečiau vaikosi hedonizmo ir laužo taisykles. Jie nuobodoki, mano Japonijos paauglių ekspertė Shoko Yoneyama iš Adelaidės universiteto.
Jaunimas rečiau vaikosi hedonizmo ir laužo taisykles. Jie nuobodoki, mano Japonijos paauglių ekspertė Shoko Yoneyama iš Adelaidės universiteto. Kaip paaiškinti tokią situaciją?
Šeimos gyvena kitaip. Mokslininkės Giulia Dotti Sani ir Judith Treas atliko tyrimus 11-oje šalių ir nustatė, kad tėvai vaikų priežiūrai skiria daug daugiau laiko. 2012 m. JAV gimdytojai savo atžaloms beveik visą dėmesį skyrė vidutiniškai 88 min. per dieną (1965 m. – 41 min.). Vertinant procentine išraiška, vaikų priežiūrai skiriamas tėčių laikas išaugo daugiausia, nors pagal bendrus duomenis jie vis dar atsilieka nuo mamų. Sumažėjus šeimoms, teikiamo dėmesio laikas paskirstomas mažesniam atžalų skaičiui.
Prižiūrėti ir mylėti vaikai, regis, užaugo sukalbamais paaugliais. Penkiolikmečių vaikinų, nurodžiusių, kad jiems lengva rasti bendrą kalbą su tėčiu, nuo 2001–2002 m. iki 2013–2014 m. padaugėjo 28-iose iš 34 turtingų šalių, dalyvavusių Pasaulio sveikatos organizacijos tyrime.
Mergaičių, kurioms lengviau kalbėtis su tėčiu, buvo 29-iose iš 34 šalių. Panaši ir bendravimo (tik kiek silpnesnio) su mama tendencija. Net jei paaugliai su tėvais nesikalba, bent juos išklauso. Olandų apklausos rodo, kad jaunuoliai jaučia didesnį tėvų spaudimą nevartoti svaigalų. Turbūt tai pagrindinė priežastis, kodėl nuo 2003 m. mažėja ūžaujančio jaunimo.
Taip pat galbūt paaugliai ir jaunimas daugiau dėmesio skiria mokyklai bei studijoms. Visose EBPO šalyse aukštąjį mokslą baigusių 25–34 metų asmenų nuo 2000 iki 2016 m. padaugėjo nuo 26 iki 43 proc. Didesnė dalis paauglių tikisi studijuoti universitete.
Dėl šios priežasties jie gali daugiau laiko leisti namuose. Jaunimo klubui Braitone, Anglijos pietuose, vadovaujantis Mike’as Roe sako, kad prieš 10–15 metų tokio tipo klubai po pamokų dažnai veikdavo iki 23 val. Dabar tai laikoma per daug vėlyvu laiku. Keista, bet paaugliai nebūtinai vakarais užsiima naudinga veikla. Visose EBPO šalyse nuo 2003 iki 2012 m. nuo namų darbams skiriamo penkiolikmečių laiko nusibraukė valanda per savaitę, ir tam liko mažiau kaip 5 val.
Kartu mažėja ir einančio padirbėti už pinigus jaunimo. 2016 m. liepą, vasaros atostogų metu, dirbo tik 43 proc. 16–19 metų amerikiečių (prieš du dešimtmečius – 65 proc.). Kai kuriems JAV gyventojams neramu, kad nesirenkama dirbti gelbėtojais ar mėsainių kepėjais. Senatorius iš Nebraskos Benas Sasse’as tvirtina, kad nuobodus mokamas darbas ugdo charakterį ir kantrybę. Bet paaugliai – ne kvailiai. 16–19 metų dirbantis amerikietis 2016 m. vidutiniškai uždirbo 9,2 dolerio per valandą. Nors daugiau nei ankstesniais metais, bet tai skatikai, palyginti su studijų kaina ar dideliu ir augančiu atotrūkiu tarp atlyginimų, mokamų už specialisto ar kitokį darbą. Nors vasarą dirbama vis rečiau, mokomasi dažniau.
Paauglių psichologė britė Ann Hagell pateikia kitokį paaiškinimą. Vakarų šalyse auga etninė jaunimo įvairovė. Antai į Jungtinę Karalystę suplaukė daug imigrantų iš Afrikos, Pietų Azijos ir Rytų Europos. Daugelis jų auklėti pagal griežtus tabu, susijusius su svaigalais, nesantuokiniais lytiniais santykiais, rūkymu (bent tarp mergaičių). Tokie žmonės mano, kad tik vargetos siunčia vaikus dirbti. A. Hagell teigia, kad paaugliai rečiausiai girtauja Londone, kur telkiasi imigrantai.
Pagaliau žmonių elgesį pakeitė ir technologijos. Paaugliai intensyviai naudojasi internetu, ypač kai įsigyja išmaniuosius. Apklausos duomenimis, 2015 m. penkiolikmečiai iš EBPO šalių šiokiadienių vakarais internete praleido po 146 min. per dieną (2012 m. – 105 min.). Turtingajame pasaulyje pirmavo čiliečiai – jie vidutiniškai tam skyrė po 195 min. šiokiadieniais ir 230 min. savaitgaliais.
Socialinė medija leidžia suderinti paauglių norą bendrauti su bendraamžiais ir tėvų troškimą apsaugoti atžalas nuo žalingų medžiagų. JAV ateities stebėjimu vadinamose apklausose užfiksuota, kad jaunuoliai mažiau laiko leidžia neprižiūrimi ir jis ypač intensyviai trumpėja nuo 2012 m. Daugiausia internetu bendraujantys paaugliai gali dalytis gandais, įžeidimais, nuogų kūnų nuotraukomis, bet ne kūno skysčiais, smūgiais ar degtinės buteliais.
Šis skaitmeninis kompromisas turi savo kainą. Psichologė Sophie Wasson iš privačios Los Andželo „Harvard-Westlake“ vidurinės mokyklos sako, kad kai kuriems paaugliams socialiniai tinklai, ko gero, tampa fizinio bendravimo alternatyva. Dėl to jie kartais neužmezga tikro emocinio ryšio su draugais, nes tam reikia ne tik verbalinių, bet ir neverbalinių pastangų. S. Wasson manymu, socialinė medija didina atotrūkį tarp to, ką paaugliai apie save galvoja, ir to, kokius, jų manymu, juos nori matyti draugai. Internete kiti visada laimingi, gražūs ir linksminasi vakarėlyje.
Technologijos leidžia lengviau stebėti. Tėvai seka vaikų telefonus ir dažnai žinutėmis klausia, kur jie yra.
Technologijos leidžia lengviau stebėti. Tėvai seka vaikų telefonus ir dažnai žinutėmis klausia, kur jie yra. Pensilvanijos universiteto studentas Benjaminas Pollackas prisimena, kad, kai mokyklos laikais buvo išvykęs į stovyklą Izraelyje, kasdien kalbėdavosi su mama feisbuko „Messengeryje“ ar kitais būdais. Jo mama paauglystėje irgi stovyklavo ten pat. Su savo motina ji buvo susisiekusi 2 kartus per 8 savaites.
Nerimą, kad paaugliai per daug rašo žinučių ir žaidžia kompiuterinius žaidimus (ankstesnė karta žiūrėdavo televizorių), iš esmės pakeitė būgštavimas dėl per didelio išmaniųjų telefonų ir socialinės medijos naudojimo. Pernai lapkritį buvęs feisbuko vadovų komandos narys Chamathas Palihapitiya sakė savo vaikams neleidžiantis naudotis šiuo šlamštu. Bet kol kas nėra tvirtų įrodymų, kad dėl technologijų įvyksta pokyčių paauglių smegenyse. Amerikiečių ir britų duomenimis, nors intensyvus interneto naudojimas susijęs su gyvenimo džiaugsmo nebuvimu, tokia koreliacija silpna. Andrew Przybylskio ir Nettos Weinstein tyrimas apie Jungtinę Karalystę rodo, kad praleisti pusryčiai ar miego trūkumas paauglių nuotaiką neigiamai veikia labiau nei intensyvus kompiuterių ir išmaniųjų telefonų naudojimas.
Vis dėlto priežastis turėtų būti. Gal kalti telefonai, gal įkyrus tėvų auklėjimas, gal ramybės neduodančios mintys apie perspektyvas susirasti darbą, o gal dar kas nors, bet paaugliai jaučiasi vienišesni nei anksčiau. EBPO rengiamos PISA apklausos rodo, kad beveik visose šalyse sumažėjo penkiolikmečių, sakančių, kad mokykloje lengvai susiranda draugų (žr. 2 grafiką). Kai kurios Vakarų valstybės primena Japoniją ir Pietų Korėją, kurioms būdinga ekstremalesnė socialinės izoliacijos forma, kai jauni žmonės tampa kone atsiskyrėliais.
Gal ilgainiui jie susiras artimų draugų. Ankstesnis ir dabartinis jaunimas skiriasi ir tuo, kad šiandien jauni žmonės neskuba. Neskuba vartoti svaigalų, užsiimti seksu, užsidirbti pinigų. Veikiausiai neskubės ir palikti namus, tuoktis ar susilaukti vaikų. Gali būti, kad tai, ką vyresnės kartos retsykiais laiko tingumu ir nenoru subręsti, yra reakcija į medicinos pasiekimus – bent iš dalies. Šiais laikais turtingoje šalyje gimę vaikai gali tikėtis sulaukti bent aštuoniasdešimties. Tiesa, nežinia, kokio amžiaus jie gaus valstybinę pensiją. Šiandienis jaunimas turi marias laiko.
