Kartais pavasarį Velykiai pavirsta ežeru. Asmeninio archyvo nuotr.

Velykių gyventojai Velykas sutinka baidarėse

Velykių gyventojai Velykas sutinka baidarėse

Penkiolika kilometrų nuo Panevėžio, Velžių seniūnijoje, yra mažas Velykių kaimas. Anksčiau jis buvo didesnis, o dabar čia tegyvena viena šeima – žinomas automobilininkas Audrius Sutkus su žmona ir dukra.

Švenčia upėje

2005 metais pagal skelbimą įsigiję sodybą, vieninteliai likę Velykių šeimininkai kiekvienais metais savo kaimo vardo šventę pasitinka ypatingai – plaukdami baidarėmis čia tekančios Alantos upe.

Šiais metais laikytis tradicijų Sutkams sutrukdė prastas oras. Tačiau šeimos galva dabar juokiasi, kad per ankstesnių metų Velykas būdavo ir blogiau. Ši šeima su gausiu draugų būriu nebijodavusi net ir šalčio ir kasmet traukdavo į žygį vandeniu iki pat Nevėžio.

Paprastai plaukiame nuo Alantės iki Velykių arba nuo Velykių iki Velželio. Šiais metais tradicijos atsisakėme, šventėme kaip visi”, pasakojo A. Sutkus.

Velykių kaime stovi 1838 metais iš akmenų statyta Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia su aukštyn į dangų šaunančiu baltu bokštu. Čia, pasak pašnekovo, per Velykas visada susirenka keli šimtai žmonių iš aplinkinių gyvenviečių ir dalyvauja šventinėje procesijoje.

Buvusio šeimininko palikimas

A. Sutkaus žiniomis, XX a. pradžioje šiame kaime gyveno apie 70 žmonių. Pusė jų buvo Velykių dvaro gyventojai.

Pats Velykių kaimas kadaise priklausė buvusiam Vilniaus apygardos teisėjui Vincentui Juozapavičiui. Būtent jis 1837 metais ant savo tėvų kapo nusprendė pastatyti koplyčią, kuri vėliau pailginta ir keletą kartų perstatyta. Jos kunigai gyveno Velykių dvare. Tarpukariu pastatas buvo parduotas, bijant, kad nebūtų išdalintas valstiečiams atėjus socializmui.

Dabar iš dvaro belikę pamatai, ir dalis sienų.

Kaime tebestovi dvaro griuvėsiai, kapinės ir pora sodybų. Tik viena jų, mūsų, gyvenama”, – sakė A.Sutkus, sukaupęs nemažai bažnyčioje saugotos archyvinės medžiagos apie savo kaimelį.

Minimas stebuklas

Dvasininkijos knygose galima rasti ir žmonių užrašytų pasakojimų apie netoli Velykių esančią šventą vietą, kur esą praeitame amžiuje vaikams apsireiškė Mergelė Marija. Maženių kaimo laukuose galima rasti nedidelę sutvarkytą aikštelę su kryžiais ir statulėlėmis, čia žmonės ir dabar atvyksta melsti pagalbos.

Archyvuose pasakojama, kad minėtoje vietoje 1964-ųjų rudenį keturi mokiniai (9 – 11m.) eidami per miškelį išvydo aukštą jauną moterį, kuri laikė ranką prie krūtinės. Kitą dieną su tėvais į tą pačią vietą atėję vaikai esą rado švytinčius medžius, dvi
žvaigždes, spindintį skritulį ir viršuje blizgantį kryžių. Paskui viskas kaip rūke pranyko.

Šis pasakojimas turėjo ir kitokių versijų. Viena jų, kad Marija minėtiems vaikams pasirodė 1961 metais ir net kalbėjo su jais. Po aprašyto apsireiškimo žmonės esą ėmė lankytis šventoje vietoje ir jautė ten vykstančius stebuklus: atsirado tokių, kuriems neva išnyko ligos. Praeityje apsireiškimo vieta ne kartą buvo išniokota.

Žinau tą vietą, bet lankytis nepuolu – netikiu tokiais dalykais. Į visa tai žiūriu, kaip į spektaklį”, – šypsosi A. Sutkus.

Ir į bažnyčią vyras žiūri, kaip į architektūros, istorijos paminklą. Jam labiau patinka, kai ši vieta suvienija žmones bendravimui, pasibuvimui kartu.

Napoleono sandėlis

Per parapijos šventes, pasak pašnekovo, Velykiai ūžia nuo žmonių, o kitomis dienomis tegirdėti retkarčiais pravažiuojančios technikos garsas ir Alantos upė.

Ji pavasario potvynių metu Velykius paverčia ežeru. Anksčiau šią upę vietiniai vadindavo Aluonte. Apie jos ir kaimo grožį prisiminimus savo knygelėje yra užrašiusi buvusi Velykių gyventoja Ksavera Kuncytė-Skrinskienė.

Upelio vidury buvo sala, apsupta skaidraus vandens duburių. Sako, ten Napoleono malūnas ar slaptas ginklų sandėlis buvęs. Upelio dugnas iki salos ir už jos buvo išgrįstas akmenimis. Akmeninis kelias buvo išgrįstas ir per pievos dalį vos ne iki Klepšių kaimo per toliau esančia balą…“, – autorės ištraukomis su žurnalistais dalijosi A. Sutkus.

Knygelėje rašoma, kad visais metų laikais Velykių kaimą puošė nuostabi augalija, nuotaiką skaidrino paukščių ir žvėrelių skleidžiami garsai, į vasarą kiemai pakvipdavo apyniais ir žolelėmis. Moters pasakojimu Alantos upėje iki melioracijos buvo itin daug žuvies.

Galerija

Komentarai

  • Vargas laukia to žmogaus, kuris į Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsireiškimo ir gausių vėlesnių Apreiškimų, stebuklų, vietą žiūri kaip į spektaklį. Dažnai tokių gyvenimas pavirsta neplanuotais spektakliais.
    Prie straipsnyje minimos Šventosios Apsireiškimo ir Apreiškimų vietos, žemę dirbo gydytojas iš Panevėžio. Jam kliuvo trečioji Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo vieta, esanti jo atgautoje žemėje. Trukdė jam dirbti lauko darbus. Jis liepė, kad tikintys iš trečiosios Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo vietos, esančios jo lauke, iškeltų Apsireiškimo vietą žyminčius krikščioniškuosius ženklus.
    Ženklai buvo iškelti. Vėlesnis gydytojo gyvenimas pavirto tikru spektakliu, apie kurį žino ne tik Velykiuose.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų