Vandens kaina – pagal būstą

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2019.04.12 09:33

Audra, prieš trejetą metų prasiautusi Panevėžyje dėl daugiabučių gyventojams didesnių šalto vandens kainų nei įsikūrusiems individualiuose namuose, dabar gali pakilti iš abiejų pusių.

Šiandien miesto Savivaldybės taryba tvirtins naujus įmonės „Aukštaitijos vandenys“ įkainius. Butų gyventojams vanduo pinga, gyvenantiesiems individualiuose namuose – brangsta. Visgi vandens kainų pasiutpolkėje galutinį akordą groja abonentinis mokestis. O šis ir vieniems, ir kitiems kyla kone trečdaliu. Rezultatas – gyvenantieji daugiabučiuose ir toliau už „Aukštaitijos vandenų“ paslaugas klos brangiau nei jų kaimynai, įsikūrę individualiuose namuose.

Pagal vartotojų gyvenamąją vietą kainas diferencijavę Savivaldybei pavaldūs „Aukštaitijos vandenys“ bando įtikinti neturintys kitos išeities. Mat daugiabučių ir individualių namų vartotojams skirtingi įkainiai apskaičiuoti remiantis kompromisų nepripažįstančios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKT) patvirtinta metodika.

Diferencijavo pagal būstus

Į paskutinį posėdį susirinkusi šios kadencijos miesto Taryba spręs vieną esminių panevėžiečiams klausimų – kiek jiems kainuos vanduo ir nuotekos.

Pagal įmonės „Aukštaitijos vandenys“ parengtus, o VKEKT patvirtintus skaičiavimus, butuose gyvenantiems panevėžiečiams, iki šiol už kubinį metrą išleisto vandens mokėjusiems 1,32 Eur (be PVM), siūloma patvirtinti 2,3 proc. mažesnį įkainį – 1,29 Eur (PVM).

Tuo metu individualių namų gyventojams vanduo ir nuotekos brangsta 4,1 proc. Visgi jie vis tiek ir toliau mokės mažiau nei įsikūrusieji butuose – 1,26 Eur už išleistą kubinį metrą.

Tačiau labiausiai keičiasi ne vandens ir netgi ne nuleidžiamų nuotekų kaina, o tai, kas gyventojams neapčiuopiama – vadinamasis abonentinis mokestis. Butuose turintieji vandens skaitiklius už jų priežiūrą ir vartotojų aptarnavimo paslaugą „Aukštaitijos vandenims“ mokės nebe 83 centus, kaip iki šiol, o 1,09 Eur, tai yra net 31,3 proc. daugiau. Individualių namų gyventojams abonentinis mokestis nuo esamo 72 centų pakils iki 92 centų – 27,8 proc.

Taigi bute gyvenantis panevėžietis, per mėnesį išleidęs vieną kubinį metrą šalto vandens, už tokį patogumą, įskaičiavus ir abonentinį mokestį, atseikės 2,38 Eur (be PVM) vietoje dabar 2,15 Eur (be PVM).

Individualių namų gyventojams už tą patį per mėnesį teks mokėti 2,18 Eur vietoje esamų 1,93 Eur (be PVM). O tai reiškia, kad pastariesiems įmonės „Aukštaitijos vandenys“ paslaugos tampa pigesnės 22 centais.

Pasak S. Venckaus, nors yra buvę atvejų, kai savivaldybių tarybos nepatvirtino teikiamų vandens įkainių, tačiau tuomet Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jas patvirtino vienašališkai.

Sąlygas sušvelnino

Tokį gyventojų skirstymą pagal gyvenamąją vietą vandentiekininkai ir valdininkai aiškina iš viršaus nuleista kainų skaičiavimo metodika – pagal ją „Aukštaitijos vandenų“ apskaičiuotas savo paslaugų kainas aprobavo VKEKK.

Šioje metodikoje numatyta, kad kainos nustatomos atsižvelgiant į daugiabučių namų tinkluose susidarančius geriamojo vandens nuostolius. Taip nutinka, kai įvadinio daugiabučio namo vandens apskaitos prietaiso rodmenys nesutampa su gyventojų pagal jų butuose įrengtus skaitiklius deklaruotais išleisto vandens kiekiais.

VKEKK nustatytoje metodikoje anksčiau buvo numatyta, kad į paslaugų kainą gali būti įskaičiuojama iki 10 proc. tokiems nuostoliams dengti. Visgi atlikusi analizę komisija nustatė, kad į vandens ir nuotekų tvarkymo kainą gali būti įskaičiuota nebe 10 proc. daugiabučių namų tinkluose susidariusių nuostolių, o tik 2 proc. VKEKK motyvuoja, jog šio procento pasikeitimą lėmė apskaitos prietaisų tikslumas.

Kontroliuojami tik daugiabučiai

Įmonės „Aukštaitijos vandenys“ generalinis direktorius Saulius Venckus teigia, jog Panevėžio daugiabučiuose esančių įvadinių prietaisų rodmenys ir deklaruoti gyventojų duomenys skiriasi vidutiniškai 8,7 proc.

Vis dėlto S. Venckus teigia nesuprantantis, kodėl komisija nusprendė, kad į paslaugų kainą reikia įskaičiuoti bent 2 proc. daugiabučių tinkluose susidarančių nuostolių.

„Jei aš būčiau komisijos narys, būčiau iš viso tą skirtumą panaikinęs, nes jis yra keistas. Namo įvade esančio prietaiso ir butuose įrengtų skaitiklių rodmenys paprastai skiriasi dėl to, kad name yra nesąžiningų vartotojų. Pagal metodiką tą skirtumą turi padengti visi daugiabučių gyventojai. Kodėl žmogus turi mokėti už kaimyną, jei pats sąžiningai atsiskaito už išleistą vandenį?“ – sako direktorius.

Pagal dabartinę vandens ir nuotekų tvarkymo kainų metodiką nesąžiningumo šešėlis krenta tik ant daugiabučių gyventojų. Visgi S. Venckus pripažįsta, kad galimybės piktnaudžiauti tokios pačios ir individualių namų šeimininkams. Tik šie savotiško „solidarumo“ mokesčio, kaip kad moka daugiabutininkai, išvengė. Ir dėl labai elementarios priežasties – prie jų namų nėra įrengtų kontrolinių skaitiklių, kokie privalomi visiems daugiabučiams.

S. Venckus sutinka, kad vartotojų diferencijavimas pagal gyvenamąją vietą nėra teisingas, visgi, jo nuomone, įrengti ir individualių namų kvartaluose kontrolinius vandens skaitiklius yra utopija.

„Mes kainas apskaičiuojame pagal komisijos patvirtintą metodiką, jas pateikiame komisijai, ji pati kainas perskaičiuoja, būna, kad jas padidina ar sumažina. Tik suderintas kainas teikiama tvirtinti Savivaldybės tarybai“, – teigė S. Venckus.

Nors teoriškai Taryba gali tarti savo žodį, direktorius pripažįsta, jog turbūt sunku įsivaizduoti, kad ji atmestų ir nepatvirtintų su VKEKK suderintų kainų.

„Yra buvę Lietuvoje atvejų, kai savivaldybių tarybos nepatvirtino teikiamų įkainių, bet tada komisija vienašališkai pati juos patvirtino“, – sako S. Venckus.

Trys išskirtinės

VKEKK Veiklos valdymo skyriaus patarėjos Aistės Griškonytės teigimu, Taryba gali nepatvirtinti vandens tiekėjo pateiktų kainų arba patvirtinti kitokias, nurodydama priežastis.

„Jei Taryba nenustatys naujų kainų per 30 kalendorinių dienų, Komisija turi teisę jas nustatyti vienašališkai. Jei Taryba nustatys kitokias kainas, nei suderino Komisija, ji nagrinės priežastis ir konstatuos, ar kainos nustatytos be pažeidimų“, – teigė A. Griškonytė.

Visgi komisija deklaruoja, jog savivaldybės turi teisę suvienodinti kainas daugiabučių ir individualių namų gyventojams. Tokią praktiką taiko Alytus, Tauragė, Palanga. A. Griškonytės teigimu, šios savivaldybės suvienodino kainas vartotojams, atsisakydamos dalies savo įmonių pelno. Nustačius vartotojams bute mažesnę kainą, „Aukštaitijos vandenys“ nesusirinktų pajamų, reikalingų padengti būtinąsias sąnaudas, todėl šios sąnaudos, pasak A. Griškonytės, turėtų būti dengiamos įmonės pelno sąskaita.

„Tokiu atveju, jei kainos bute sumažinamos pelno sąskaita, komisija konstatuoja, kad kainos nustatytos be pažeidimų“, – teigė komisijos atstovė.

Pelno neaukotų

„Aukštaitijos vandenys“ 2018 m. baigė uždirbę 646 tūkst. Eur pelno. Kiek įmonė sumokės Savivaldybei dividendų, bus sprendžiama akcininkų susirinkime. Pernai įmonė miesto biudžetą papildė maždaug 300 tūkst. Eur dividendų.

Savivaldybės administracijos direktoriaus Rimanto Paužos nuomone, bendrovės pelno sąskaita suvienodinti kainas daugiabučių ir individualių namų gyventojams būtų populistinis ir neteisingas sprendimas. Tai reikštų, kad miestas negautų lėšų iš vandens tiekėjos ir turėtų atsisakyti kažkokių poreikių.

Kad įmonės pelno sąskaita panevėžiečiams būtų suvienodintos vandens kainos, nesutinka ir S. Venckus.

„Kartais atsiranda gudruolių, po straipsniais apie vandens kainas pakomentuojančių, kad kokioje Airijoje vanduo iš viso nemokamas. Kai kur ir transportas nemokamas. Bet tokiu atveju Savivaldybė turi kažkieno kito sąskaita padengti tas išlaidas – iš niekur pinigai neatsiranda“, – pabrėžė „Aukštaitijos vandenų“ vadovas.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #Aukštaitijos vandenys
• #kaina
• #Panevėžys
• #Vanduo