Urėdijų štabą vilioja į Laisvės aikštę

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2017.07.29 08:07

Žinią apie Aplinkos ministerijos planą Panevėžio rajone, Katinuose, įkurti Valstybinių miškų urėdiją, vietiniai sutiko taip, tarsi būtų laimėję Aukso puodą.

Katinų žmonėms jau dėliojant, kur apgyvendins ir kaip pamaitins gyvybės kaimui įpūsiančią 150 naujokų minią, Panevėžys liko kaip ta pasakos senė prie suskilusios geldos. Vaiduokliais virtusiems pastatams naujų šeimininkų nerandanti miesto Savivaldybė graužiasi netekusi tokios galimybės, bet dar bando įšokti į nuvažiuojantį traukinį.

Panevėžio rajono taryba jau rugpjūtį turėtų priimti sprendimą dėl patalpų skyrimo Valstybinių miškų urėdijai. Aplinkos ministerijai tiek tetrūksta, kad įsivažiuotų įstaigos, koordinuosiančios visos Lietuvos urėdijas, steigimo Katinuose reikalai.

Visgi miesto Savivaldybė viliasi per likusias paskutines savaites urėdiją pervilioti į Panevėžį.

Siūlo tris vietas mieste

Savivaldybė vakar aplinkos viceministrui Martynui Norbutui išsiuntė pasiūlymą būsimąją urėdijų gūžtą kurti viename iš trijų nenaudojamų pastatų mieste: buvusio policijos komisariato pastate Molainių g., uždaryto Valstybės saugumo departamento pastate Smėlynės g. arba jau seniai neveikiančiame vadinamajame centro dangoraižyje – viešbutyje Laisvės a. Dėl galimybės pastarąjį įsiūlyti Aplinkos ministerijai į Panevėžio vadovus kreipėsi viešbučio savininkė bendrovė Panevėžio statybos trestas. Verslininkai mato galimybę viešbutį pritaikyti ne tik naujajai įstaigai, bet dalį jo skirti ir apgyvendinimui.

Dviejų žinomiausių Panevėžio vaiduoklių – prieš keletą metų uždarytos „Verdenės“ ir nebaigtos statyti Pilėnų mokyklų pastatų miesto vadovai ministerijai neišdrįso pasiūlyti.

Vicemero Alekso Varnos nuomone, kad šie objektai nebūtų patrauklūs tokiam projektui, galima nuspėti iš karčios patirties. Nors visi trys teismai Panevėžyje dirba jiems per ankštose patalpose, Teisingumo ministerija jai siūlomos gremėzdiškos nebaigtos statyti mokyklos nesutiko perimti.

„Intuityviai jaučiu, kad urėdijų centrui tokie pastatai irgi netiks – per dideli objektai ir daug reikės investicijų jiems sutvarkyti“, – teigė A. Varna.

Katinų gyventojai iš džiaugsmo trina rankomis: laukia didelės permainos, o pradžia atrodo daug žadanti. Svarbiausia, anot seniūnaitės Zitos Jonaitienės, vietiniams nušvito viltis savo kaime gauti darbo. T. Šiaudinio nuotr.

Nuvylė regioninė politika

Vicemero nuomone, urėdijų centrą logiškiau kurti ne atokiame kaime, o mieste.

„Regionas, žinoma, svarbu, bet sunku žmogų motyvuoti važinėti dirbti į kaimą. Ar nereiks specialistams triskart didesnio atlyginimo mokėti, kad pritrauktų į Katinus?“ – argumentuoja A. Varna.

Dėl Aplinkos ministerijos pasirinkimo pykstantis vicemeras teigia pasigendantis valstybės regioninės politikos. Anot jo, atotrūkį tarp didžiųjų miestų ir regionų turinčios mažinti strategijos gairės tesurašytos kalnuose popierių, bet realiai neveikia.

„Dabartinė regioninė politika vykdoma pagal sugebėjimus – kas kur ką sau pramušė, su kuo susitarė, tą gavo. O turi būti vieninga valstybės vizija. Jei Panevėžys įvardijamas didžiosios pramonės centru, tai ir Vyriausybė turi nukreipti investicijas į pramonę mūsų mieste“, – įsitikinęs A. Varna.

Miestui įves muitą

Panevėžio rajono savivaldybė vietos urėdijų centrui besidairančiai Aplinkos ministerijai buvo pateikusi svarstyti keletą variantų – įkurdinti jį Ėriškiuose, Jotainiuose, Geležiuose, Pamiškės arba Naudvario dvaruose, Katinuose.

Rajono meras, valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Povilas Žagunis tvirtina siūlymus Vyriausybei pradėjęs brukti vos pasklidus kalboms apie tokio centro kūrimą.

„Niekas mūsų neprašė, patys parodėme iniciatyvą suvokę, kad Panevėžio rajonas tam puikiai tinkamas“, – tvirtina P. Žagunis.

Mero nuomone, ministerijos pasirinkimą lėmė strategiškai patogi Katinų vieta: vos valanda kelio nuo Vilniaus ar Kauno, o iš Šiaulių ar Latvijos pasienio kelionė iki šio kaimelio užtruktų dar trumpiau. Maža to, P. Žagunis įrodinėja, kad miškų reikalus tvarkysiančiam centrui ne vieta mieste.

„Tokia įstaiga susijusi ne su dangoraižiais, miestais, ne su apgyvendintais kvartalais. Ji turi būti gamtos apsupty. Katinuose yra žemės sklypas, nuo seno Savivaldybės įkurtas parkas, čia graži aplinka. Teisingas ir protingas ministerijos sprendimas“, – argumentuoja P. Žagunis.

Nors, rajono vadovo nuomone, tikriausiai dauguma iš 150 Valstybinių miškų urėdijos darbuotojų į darbą važinėtų iš Panevėžio ar kitų miestų, jis neatmeta, kad dalis kursis Katinuose.

„O kodėl gi ne? Prie mokyklos pastato – trys hektarai žemės. Pakeisime paskirtį ir tegul tik statosi“, – kaimo viziją kuria meras.

Žinios, kad rajonui iš po nosies Aukso puodą dar bandys nugvelbti miestas, P. Žagunis rimtai nevertino.

„Uždėsime miestui muitą įvažiuoti į rajoną“, – Panevėžio ketinimai prajuokino merą.

Ministerija palaiko kaimą

Rajono vadovas turi pagrindo juoktis. Nors aplinkos viceministras M. Norbutas patvirtino pažadėjęs Panevėžio vicemerui A. Varnai įvertinti miesto pasiūlymus, bet realių vilčių nesuteikia.

„Regioninė politika remiasi tuo, kad daugiau investicijų numatoma į regionus ir jų plėtrą. Vadinasi, esame linkę eiti į rajonus, ne miestus. Jei centrinė būstinė įsikurs Katinuose, laimės ir Panevėžys. Greičiausiai dalis naujos įstaigos darbuotojų persikeltų gyventi į miestą“, – teigė viceministras.

Planuojama, kad naujajame urėdijos centre dirbs apie 150 darbuotojų.

M. Norbuto teigimu, darbo vietos pirmiausia bus siūlomoms esamiems urėdijų darbuotojams. Visgi viceministras sutinka, kad ne visiems specialistams bus patrauklu kraustytis į Katinus arba važinėti nemenką atstumą į darbą.

Tačiau, anot M. Norbuto, specialistų į kaimą ministerija nevilios siūlydama būstus. Esą geriau sumokėti atlyginimą tokį, kad žmogus galėtų pats susitvarkyti buitį.

Tarp Panevėžio siūlomų vietų urėdijų būstinei kurti – uždarytų Valstybės saugumo departamento ir policijos komisariato pastatai-vaiduokliai. T. Šiaudinio nuotr.

Centrinę urėdijų būstinę planuojama suformuoti per ateinančius metus, o veiklą ji pradėtų 2019-ųjų pradžioje.

Valstybinių miškų urėdija veiks teritoriniu pagrindu, įmonė turės ne mažiau kaip 25 regioninius padalinius su girininkijomis.

„Susisiekimas su Katinais idealus. Tiesioginių klientų, kurie važinėtų į būstinę, tebus vienetai. Didžiąją dalį darbų atliks regioniniai padaliniai“, – problemos nemato M. Norbutas.

Tikimasi, kad po reformos kasmet būtų sutaupoma 10 mln. eurų įmonės ir iki 3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Ramybė prieš permainas

Nuo Panevėžio apie 20 km, o nuo magistralės Vilnius–Panevėžys per porą kilometrų nutolęs Katinų kaimas atvykėlius pasitinka tyla. Jaukioje ir tvarkingoje gyvenvietėje vidurdienį pavydėtina ramybė. Svarbiausias objektas kaime – parduotuvė. Dar yra kultūros namai ir biblioteka. Pastarojoje užsiregistravę per 100 skaitytojų. Kaimui, kurio gyventojų skaičius nesiekia nė 400, tiek skaitančiųjų jau nemažai.

Būsimajam Valstybinių miškų urėdijų centrui Aplinkos ministerijos nusižiūrėtoje buvusioje mokykloje jau porą metų negirdėti vaikų klegesio. Mokiniai vežiojami į mokyklas Vadokliuose ir Velžyje. Visgi dviejų aukštų pastatas nepaliktas likimo valiai. Rajono Savivaldybė tuščią mokyklą vis tiek šildo, o įdarbinta aplinkos prižiūrėtoja netgi ravi gėlynus. Ir pačiame pastate žaliuoja nuo mokyklos laikų likusios gėlės vazonuose, tarsi ženklas, kad čia greitai sugrįš žmonės.

Mato Naujuosius Vasiukus

Katinų laukiantis renesansas dabar čia dažniausiai aptarinėjama tema. Ilgą laiką tyliai pratūnojęs ir, atrodo, visų pamirštas kaimas, net dar neįkūrus planuojamo urėdijų centro, jau atsidūrė Lietuvos dėmesio centre. Čia važiuoja Aplinkos ministerijos vadovai su palydomis, vietinius kalbina žiniasklaida.

Katinų gyventojai iš džiaugsmo trina rankomis: kaimo laukia didelės permainos, o pradžia atrodo daug žadanti.

„O gal dar ir ministeriją kada į Katinus perkels? Būsime Naujaisiais Vasiukais, ko ne Lietuvos centras?“ – šmaikštavo seniūnaitė Zita Jonaitienė.

Svarbiausia, anot jos, vietiniams nušvito viltis savo kaime gauti darbo.

Būsimajam Valstybinių miškų urėdijų centrui Aplinkos ministerijos nusižiūrėtoje buvusioje mokykloje jau porą metų negirdėti vaikų klegesio.

„Miškininkų kaime gal ir nėra, bet gyvena išsilavinusių žmonių. Yra buhalterių, vaikai, mokslus baigę, darbo neranda, pas tėvus likę“, – svarsto Z. Jonaitienė.

Tiesa, urėdijų centre darbuotis tinkamos kvalifikacijos žmonių vargu ar Katinuose daug atsirastų. Pasak seniūnaitės, dauguma gyventojų verčiasi iš žemės ūkio, mat darbo vietų čia galima ant pirštų suskaičiuoti: viena biblioteka, viena parduotuvė. Vietiniai važinėja dirbti į pensioną už keturių kilometrų esančiuose Jotainiuose, kiti – į Velžį, bet dauguma – į Panevėžį, kasdien pirmyn ir atgal įveikdami 40 kilometrų.

Dėlioja verslo planą

Vietiniai jau numatė, kad su naująja įstaiga kaime turės atsirasti ir naujų paslaugų, o tai – irgi papildomas pragyvenimo šaltinis.

„Į Katinus dirbti atvažiavę žmonės valgyti gi norės. Išnaudosime šitą galimybę. Ir patalpos tam tinkamos yra. Gyvena pas mus verslininkė, kitur veikiančių kelių kavinių savininkė. Neabejoju, kad ji pasinaudotų šita galimybe“, – mano seniūnaitė.

Ji neabejoja: atsiradus darbo vietų, Katinai suklestėtų.

„Čia gi Panevėžio priemiestis, kas tie 17–20 kilometrų magistrale? Iki jos irgi asfaltuotas kelias – viens du ir mieste. Jei bus Katinuose darbo, žmonės pradės kurtis“, – neabejoja Katinų senbuvė.

Z. Jonaitienė prasitaria, kad čia įkūrus visus šalies miškus valdomai įstaigai kaimas tikisi ir daugiau vietos valdžios dėmesio.

Anot seniūnaitės, dabar prieš svečius tekdavo raudonuoti dėl apleistų viešųjų erdvių.

„Šįmet parkelį pirmą kartą nušienavo tik prieš savaitę. Kai prieš Jonines nenupjovė, juokavome, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera – bent turėjome kur pasiskinti žolynų vainikams“, – kalbėjo Z. Jonaitienė.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #centras
• #Panevėžys
• #urėdijos