-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Piketą prie Seimo organizavo Lietuvos pienininkų asociacija, tačiau palaikyti pieno gamintojų vakar sostinėje susirinko ir kitų žemės ūkio šakų atstovai. Tarp jų – kelios dešimtys Panevėžio rajono žemdirbių.
Žemės ūkio rūmų koordinatorė Panevėžio rajone, Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė sako, kad protesto tikslas buvo parodyti nepritarimą valdžios vykdomai žemės ūkio politikai.
Esą vien pienininkystės sektoriuje krizė tęsiasi jau kelis mėnesius, ir iki šiol neaišku, kuo tai baigsis.
„Valdžia nesukontroliuoja gamintojų ir prekiautojų, kurie pasiima liūto dalį, o žemdirbiai, gaminantys produkciją, gauna tik grašius, – ūkininkų nepasitenkinimo priežastį priminė D. Kuzmienė. – Todėl prašoma paremti juos, nes kitaip neišgyvens. Mažesni ūkiai jau nebesuduria galo su galu.“
Žemės ūkio ministerija yra pasiūliusi suteikti 8 mln. eurų paramą už laikomas karves, tačiau tokios sumos, D. Kuzmienės manymu, pakaks tik labai trumpam.
Be to, netikrumo debesys jau telkiasi ir virš turinčiųjų augalininkystės ūkius.
Todėl vakar Vilniuje vykusio mitingo organizatoriai, be žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo ir 40 mln. eurų skyrimo pieno ūkių patirtiems nuostoliams kompensuoti, reikalavo gelbėti visą žemės ūkį.
Pikete sostinėje dalyvavęs Karsakiškio seniūnijoje ūkininkaujantis Vaidas Varnas sakė netikintis, kad protestas ką nors pakeis.
Nors visai nieko nedarant gali būti dar blogiau, tad ūkininkas vylėsi, jog bent pavyko atkreipti valdžios dėmesį – ir ne vien į savo ir kitų pienininkų problemas.
„Po mūsų ateis jų eilė – žemės ūkyje viskas susiję“, – karsakiškiečio teigimu, Vyriausybės reakcijos tikisi visų žemės ūkio šakų atstovai.
Aštuonias dešimtis karvių auginantis V. Varnas jau metų pradžioje planavo nuo 2024-ųjų atsisakyti pieno ūkio.
„Niekas nepasikeitė, – neslepia su baime laukiantis, kas bus toliau. – Nors už pieną dabar gauname dviem centais daugiau nei praėjusį mėnesį, tai negelbsti.“
Dabar ūkininkas verčiasi pridėdamas santaupų, o ir darbų kol kas mažiau. Tačiau prasidėjusi sėja, vėliau – šienapjūtė, neabejoja, pasijus itin skaudžiai.
Toks pat rūpestis dėl ateities slegia ir Ėriškių ūkininką Gerimantą Voišką.
„Perpus žemyn nuvažiavo pieno supirkimo kainos, – piktinasi 64 karvių ūkio savininkas. – Per mėnesį kainą numušė 21 centu.“
„Ekonominės krizės akivaizdoje ūkininkams keliami neįgyvendinami uždaviniai – kaip Eglei žalčių karalienei sunešioti geležines klumpes. Susidaro įspūdis, lyg būtume tyčia verčiami trauktis iš gamybos.“
A. Macijauskas
Dabar vos per 20 centų už kilogramą pieno gaunantis, jis teigia nebepajėgiantis iš tų pinigų išlaikyti ūkį – tenka pridėti iš santaupų, o jos tirpsta.
„Jau galo su galu nebesuduriame, – atvirauja G. Voiška. – Jeigu vieną, kitą mėnesį pridėsi iš santaupų, paskui nebebus ką dėti. Pinigų nespausdiname.“
Ūkininko teigimu, jam įsipareigojimai išlaikyti pieno ūkį galioja iki rugpjūčio 1 dienos. Po to, svarsto, jau bus metas atsisakyti šios veiklos.
Tiesa, kaip išsilaikyti iki vasaros pabaigos, nežinia.
Pats G. Voiška nelabai tikisi, kad valdžia atsižvelgs į ūkininkų reikalavimus, tačiau savo poziciją išreikšti būtina.
„Jei tylėsi, visai užvažiuos ant galvos“, – sako jis.
Kooperatyvo „Panevėžio aruodai“ valdybos narys Simonas Barzda, taip pat ūkininkas, apgailestauja dalyvauti pikete prie Seimo negalėjęs. Tačiau ir taip, sako, aišku, kad problemų naštos prispaustas žemės ūkyje eilinį pavasarį pasitinka nežinioje.
„Tik tiek, kad mus, grūdinininkus, spaudžia bei gąsdina kiti dalykai nei pienininkus“, – S. Barzda pasakoja kaip tik šiomis dienomis sprendžiantis galvosūkį, kaip reikės įgyvendinti visus naujus reikalavimus, užgriūsiančius su pasėlių deklaravimu.
Ūkininko teigimu, apie juos sužinota kone paskutinę minutę, o dalis laukų apsėta dar iš rudens.
„Ir vėl neaišku, kurį laiką tie reikalavimai galios, kada vėl kažkas ką nors tokio sugalvos. Nebeaišku, kiek mes galime planuoti į priekį“, – gūžčioja pašnekovas.
Dar viena žemdirbių laukianti naujovė – plečiamos vandens apsaugos juostos, kuriose ūkininkai nebegalės vykdyti veiklos.
„Manau, kad šis klausimas aktualus ne tik ūkininkams, bet ir žemės savininkams, nes keičiasi visa turto vertė“, – sako S. Barzda.
Kiek jam pačiam dėl to sumažės dirbamos žemės plotas, dar nežino, tačiau visoje šalyje – keliais tūkstančiais hektarų. Tuo labiau kad Aplinkos ministerija apsaugos juostas esą skaičiuoja vienaip, o Žemės ūkio ministerija – kitaip.
„Dvi ministerijos mato skirtingai ir net dydžius skaičiuoja skirtingai, o mums, ūkininkams, dviguba painiava“, – priduria S. Barzda.
Problemų naštos prispausti ūkininkai susirinko į mitingą prie Seimo. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas teigia, kad pagrindinė grūdininkų problema šiuo metu susijusi su žaliuoju kursu.
Pasak jo, nors Lietuva yra viena žaliausių valstybių Europos Sąjungoje, tačiau reikalavimai lietuvių ūkininkams – griežčiausi Europoje.
„Nei Vokietijoje, nei Olandijoje tokių griežtų nėra, nors ten žemės ūkio tarša yra didesnė nei Lietuvoje. Mes esame mažiausiai pesticidų, mažiausiai trąšų naudojanti valstybė Europoje“, – pabrėžia asociacijos vadovas.
Pasak A. Macijausko, reikalavimai dažniausiai net peržengia reglamentuojamus ES ir taikomi maksimaliai aukšti. Tai, jo aiškinimu, smarkiai riboja Lietuvos žemės ūkio gamybą, pažeidžia konkurencingumą.
Ūkininkams nerimą kelia ir ką tik paskelbti planai reformuoti mokesčių sistemą, skaudžiai paliesiantys ir juos.
„Jau šiandien vidutinis ūkininkas moka gerokai daugiau mokesčių negu dirbantis žmogus arba akcinės bendrovės savininkas“, – primena A. Macijauskas.
Pasėlių deklaravimo taisyklės irgi griežčiausios Europoje, o jų naujovės šiemet, pirmininko spėjimu, daugeliui ūkininkų neleis gauti tiesioginių išmokų arba šios bus gerokai mažesnės nei pernai.
Galiausiai Aplinkos ministerijos užmojis plėsti apsaugos juostas šalia melioracijos griovių šalies ūkininkams neleis naudotis 8 000 hektarų žemės.
„Klausimas, kas kompensuos už tą žemę, kuri realiai paimama iš ūkininkų nuosavybės, nes nebebus galima vykdyti jokios veiklos. Atsakymas – niekas nekompensuos. Pinigų nėra. Tiesiog jūs turite prisidėti prie švaresnės aplinkos, nors mes jau prisidedam labiausiai Europoje“, – sako A. Macijauskas.
„Šiandieninis protestas ne pirmas ir esu įsitikinęs, kad ne paskutinis. Stovime ant išgyvenimo slenksčio“, – kalbėjo vakar Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.
Pasak A. Macijausko, kai prieš keletą metų ES paskelbė savo žaliąjį kursą, nepriklausomų institucijų atliktos studijos parodė, jog Europos žemės ūkio pajamos dėl tokios politikos kris 25 procentais.
Tuo metu Lietuvoje, kuri taiko dar griežtesnius reikalavimus, jos kris 30 arba 40 procentų. O tai – didžiulis smūgis ir taip sunkius laikus išgyvenančiam žemės ūkiui. Juk padėtis kritinė ne tik pieno sektoriuje, bet mažėja ir kitų maisto žaliavų kaina. Nors vartotojai už patį maistą moka brangiai.
„Matyt, jau ženklas, kad Europoje artėja ekonominė recesija. Ekonominės krizės akivaizdoje ūkininkams keliami neįgyvendinami uždaviniai – kaip Eglei žalčių karalienei sunešioti geležines klumpes. Susidaro įspūdis, lyg būtume tyčia verčiami trauktis iš gamybos“, – svarsto A. Macijauskas.
