-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Spalio 2-oji – Lietuvos policijos profesijos diena. Panevėžio apskrities vyriausiasis komisariatas šią šventę paminėjo su kolegomis iš Kupiškio, Rokiškio, Biržų ir Pasvalio rajonų.
„Buvo laikas, kai policijos dieną švęsdavome kavinėse, paskui susidomėjome edukacinėmis programomis ir per profesinę šventę mokydavomės kokį šakotį kepti ar kito amato. Šiemet norime tiesiog susirinkti ir pabendrauti tarpusavyje“, – sako panevėžietis 52-ejų Einis Kudžma, ilgametis Panevėžio kelių policijos pareigūnas, o nuo pavasario stojęs prie Pasvalio rajono policijos komisariato vairo.
Per karantiną daugelis pareigūnų, anot jo, dirbo kabinetuose po vieną, kai kurie iš namų – tad vieniems kitus vėl pamatyti jau bus šventė.
E. Kudžma tris dešimtmečius buvo Panevėžio kelių policijos veidas. Ketveri pirmi metai, kaip pats sako, buvo gyvo patruliavimo Aukštaitijos sostinės gatvėse, o paskui daugiau kabinetinis darbas tiriant eismo įvykius.
Jų nebeįmanoma suskaičiuoti, o paprašytas prisiminti ką nors įdomaus iš to darbinio stažo, pareigūnas susimąsto.
„Jei ne velnio lašai, pusės pareigūnų policijoje nebereikėtų.“
E. Kudžma
„Pirma mintis, kuri šauna į galvą gavus tokį klausimą, tai karjeros pradžia 1994–1995-ieji, kai Panevėžyje siautėjo nusikalstamas pasaulis“, – į ekstremalius prisiminimus leidžiasi E. Kudžma.
Policininkas pasakoja apie gaujų karus Aukštaitijos sostinėje, reketą, susišaudymus gatvėse, po kurių šviežiai keptiems patruliams tekdavo dešimčiai dienų imtis specialios priemonės „Tinklas“.
„Tai buvo panašu, kas vyko per karantiną, – dabar juokauja E. Kudžma. – Uždarydavome visus įvažiavimus į Panevėžį ir 12 valandų, nepaisant oro sąlygų bei nuovargio, tikrindavome visus iš eilės įvažiuojančius automobilius.“
Uniformos, pasak E. Kudžmos, tais laikais nė iš tolo neprilygo šiuolaikinėms: patogioms, šiltoms ir neperšlampančioms. Anuomet pareigūnų apranga tebuvo skudurai, kiaurai permirkdavę per lietų. Taip vilkintiems policininkams tekdavo gatvėje stovėti iki pamainos pabaigos. Po jos –12 valandų poilsis ir vėl į „tinklą“.
E. Kudžma – tikras kelionių asas. Su šeima jau išmaišyta visa Europa. Asmeninio archyvo nuotr.
Per tokius neplanuotus budėjimus patruliai ieškodavo nusikaltimais įtariamų asmenų, vogtų mašinų, vykdydavo kratas. Ne kartą, pasak viršininko, tarnybos gatvėje metu tekdavo akis į akį susidurti su tuomet didžiausiais nusikalstamo pasaulio autoritetais.
Grįždavę iš vakarėlių miesto restoranuose, jie policijos atstovams, žinia, ir piktesnio žodžio nepagailėdavo. Tačiau rimtesnių incidentų su tokiais nepatenkintais pakeleiviais E. Kudžma nepamena.
Namuose likusi patrulio žmona suprasdavo, koks pavojingas vyro darbas. O ir pats žinojo, kokie laikai buvo ir kokias pareigas ėjo.
Beje, vidaus reikalų sistemoje E. Kudžma atsidūrė gana nestandartiškai. Vaikystėje jis visai nesvajojo apie policininko, tiksliau, anais laikais milicininko, profesiją. Ir jo pirmoji specialybė – elektrikas.
„Esu kilęs nuo Suvalkijos, bet Panevėžyje gyvenu nuo 1972-ųjų. Užaugau Beržų gatvėje, čia lankiau vidurinę mokyklą, kurioje paskutinėse klasėse buvo privaloma įgyti specialybę“, – pasakoja pareigūnas.
Dvejus metus su bendraklasiais E. Kudžma kiekvieną ketvirtadienį kulniuodavo į specialybės pamokas S. Daukanto gatvėje buvusiame gamybiniame kombinate. Kas mokėsi staliaus amato, o kas elektriko.
„Viskas, ką išmokstame, gyvenime praverčia“, – teigia žinių apie elektrą neužmetęs pareigūnas.
Grįžęs iš armijos, dar kurį laiką pagal tokią profesiją spėjo padirbėti Panevėžio autobusų parke.
Žmona ir dvi studentės dukros – tai, kas E. Kudžmai buvo, yra ir bus svarbiausia. Kad ir koks būtų užimtas, pareigūnas visada randa laiko savo trims gyvenimo moterims.
Asmeninio archyvo nuotr.
O paskui panevėžietis susidomėjo besikuriančia nauja institucija – nepriklausomos Lietuvos policija. Tiesa, ši dvidešimtmečiui tada nelabai skyrėsi nuo krašto apsaugos.
„Viskas dar tik kūrėsi. Niekas nežinojome, kokia bus ta policija ar krašto apsauga. Abi man atrodė tas pats – juk abi kažką turėjo saugoti“, – šypteli E. Kudžma.
Jis užaugo milicijos laikais ir, laimei, su ja neturėjo reikalų.
„Gal net tų „Tulpių 60“ iš arti vaikystėje nebuvau matęs. Nei man, nei mano draugams neteko būti įskaitoje ir bendrauti su milicininkais. Kažkam saugumas kirpo ilgus plakus, bet didelė dalis jaunimo tais laikais Panevėžyje gyveno ramiai“, – patikina pašnekovas.
Kai Lietuva, Latvija ir Estija stojo į Baltijos kelią, E. Kudžma tarnavo Ukrainoje.
„Grįžtu, o čia viskas keičiasi, verčiasi. Nebuvo lengva pradžia – blokada, skurdas, nepriteklius“, –pamena panevėžietis.
Po armijos trumpai padirbėjęs elektriku, įstojo į Policijos akademiją ir jau būdamas pirmame kurse pradėjo dirbti Panevėžio policijos komisariate. Tokia buvo tvarka, kad studentai iš karto gaudavo ir praktikos.
„Niekas neklausė, kur norime dirbti. Laisvų vietų buvo kelių policijoje, čia ir paskyrė. Atėjome keturi patruliai ir tiesiai į gatvę“, – pasakoja E. Kudžma.
Dabartinė tarnyba, pasak E. Kudžmos, kaip diena ir naktis skiriasi nuo buvusios jo karjeros pradžioje.
„Tais laikais mes nė nenumanėme, kad kada nors bus tokie alkoholio matuokliai. Pajutę alkoholio kvapą nuo vairuotojo, jį savo mašina veždavome tirti medikams. Kartu tekdavo patiems varytis ir išlaipinto žmogaus automobilį – nebūdavo, kaip dabar, nutempimo paslaugas teikiančių automobilvežių“, – pasakoja pareigūnas ir priduria, kad pačiam tais laikais teko vairuoti, ko gero, visų markių transporto priemones.
Policijos senbuvis matė ir ne vieną itin žiaurią, mirtimis pasibaigusią avariją. Pirmas, antras toks įvykis šiurpindavo, o paskui psichika apsiprato su kraupiais vaizdais.
Negana to, policininkai prieš porą dešimtmečių imdavosi ir dabar laidojimo paslaugų įmonėms perduotą misiją. Pareigūnams neretai savo rankomis tekdavo išgabenti kelyje mirusius žmones.
„Už kojų, už rankų – ir neši į mašiną. O ką daryti, juk seniau nebuvo lavono paėmimo paslaugų“, – priduria pašnekovas.
Tačiau E. Kudžma tvirtina niekada nesigailėjęs pasirinkęs tokį gyvenimo kelią. Jei darbo nepakeiti tris dešimtmečius, anot jo, tai reiškia, kad profesija tinka ir patinka.
Vis dėlto šiam pareigūnui neužteko vien policijos. Du dešimtmečius E. Kudžma dėstė teisę studentams Panevėžio kolegijoje.
Dėstytojo karjera, anot jo, prasidėjo labai netikėtai. Pareigūnas vienu metu vedė prevencines pamokas pradinukams mokykloje ir jį pastebėjo besikuriančios kolegijos atstovai.
„Turiu teisės bakalauro ir magistro diplomus. Tad man užteko žinių dėstyti administracinę, administracinio proceso, šeimos, Europos Sąjungos teisę“, – vardija E. Kudžma.
Jam patiko pedagoginis darbas, bendrauti su jaunimu. Jauno žmogaus požiūris į gyvenimą, supantį pasaulį, pasak pareigūno, davė daugiau nei papildomas dėstytojo atlygis.
„Mokiau juos ir pats iš jų mokiausi. Tai man leido tobulėti“, – tikina pašnekovas.
Pavasarį palikęs pareigas kolegijoje, nemažai jaunimo E. Kudžma rado ir Pasvalio komisariate. Jam vadovauti stojęs viršininkas itin džiaugiasi į tokią tarnybą ateinančiais jaunaisiais kolegomis. Šiuolaikiniai policininkai, jo nuomone, geresni, nei buvo prieš dešimt ir daugiau metų.
„Jau nebegirdime, kad kuris pareigūnas būtų paėmęs kyšį. Aišku, negaliu garantuoti, kad tokių atvejų visai nebėra, bet mūsų tokios žinios nepasiekia. Džiugu, kad žurnalistams nebetenka gauti naujienų apie neblaivius kolegas prie vairo ir jų padarytus eismo įvykius“, – sako viršininkas.
Policija nuo baudėjos tapo tikra parama visuomenei.
Jau penkerius metus E. Kudžma galėtų džiaugtis pensija, tačiau apie tokį poilsį net negalvoja. Jei JAV vadovauja 78-erių
prezidentas, tai ir penkiasdešimtmetis, pasak pareigūno, dar tikrai gali praversti policijoje. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
O ir pati visuomenė, pasak E. Kudžmos, smarkiai pasikeitė nuo Nepriklausomybės atgavimo metų. Žmonės, pareigūno pastebėjimu, tapo tolerantiškesni, kultūringesni ir policijos atžvilgiu rodo daugiau pagarbos nei anksčiau.
Visgi didžiausiu skauduliu išlieka alkoholis.
„Jei ne velnio lašai, pusės pareigūnų policijoje nebereikėtų“, – mano E. Kudžma.
Tiek smurtas šeimose, tiek pažeidimai viešojoje vietoje, anot jo, beveik neapsieina be išgertuvių.
Tad kol kas einant naujas pareigas Pasvalyje pagrindinis panevėžiečio darbas vis dar gausinti policijos pajėgas. Komisariato vadovas laukia naujų kolegų ir ragina nebijoti atsinaujinusios institucijos.
„Į policiją ateina mažiau pareigūnų, bet jei jie pasiryžta tokiai misijai, visada būna motyvuoti. Tai yra variklis mūsų tarnyboje“, – patikina ilgametis pareigūnas.
Jis pats neskaičiuoja laiko darbe. Tačiau darboholiku savęs vadinti neleidžia. Tiesiog, anot jo, reikia mokėti teisingai išnaudoti tiksiančias minutes.
„Buvo laikas, kai dėstytojavau, dirbau kelių policijoje, konsultuodavau Panevėžio miesto savivaldybėje, duodavau interviu žurnalistams, rašydavau pranešimus – ir viską spėdavau, nes moku paskirstyti laiką, žinau savo prioritetus“, – pabrėžia E. Kudžma.
Žmona ir dvi studentės dukros – tai, kas E. Kudžmai buvo, yra ir bus svarbiausia. Kad ir koks būtų užimtas, pareigūnas tvirtina visada randantis laiko savo trims gyvenimo moterims.
„Mano žmona psichologė Panevėžio pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje, 24-erių dukra Martyna baigia ekonomikos magistrantūros studijas Vilniaus universitete. Trejais metais jaunesnė Eglė ten pat mokosi teisę“, – su meile ir pasididžiavimu vardija E. Kudžma.
Šis darnus ketvertukas jau daug metų – dideli kelionių aistruoliai. Kai Kudžmų jaunylei tebuvo penkeri, šeima automobiliu leidosi į pirmąją kelionę užsienyje ir nuo tada kasmet aplanko vieną ar dvi naujas šalis. Jų išmaišyta jau visa Europa. Viskas prasidėjo nuo Latvijos, Estijos, o paskui kelionių maršrutas jau tęsėsi vis į tolimesnius kraštus.
Pats šeimos galva E. Kudžma kas kartą suplanuoja naują maršrutą, kuris leidžia išvėdinti mintis nuo darbo, nusikaltimų, eismo įvykių.
„Tik šiemet į Rodo salą keliavome jau dviese su žmona, mūsų dukros – suaugusios, turi savo planų“, – sako pašnekovas.
Bėgantį laiką jam primena ir pareigos policijoje. Jau penkerius metus jis galėtų džiaugtis pensija, į ją išeiti tokioje tarnyboje teisė suteikiama turint 25 m. darbo stažą.
Tačiau E. Kudžma apie tokį poilsį net negalvoja. Jei Jungtinėms Amerikos Valstijoms vadovauja 78-erių prezidentas, tai ir penkiasdešimtmetis, pasak pareigūno, dar tikrai gali praversti policijoje.
