-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Idėja Panevėžio biudžetinių įstaigų buhalteriją atiduoti į vienas rankas įgauna kūną. Projektas steigti naują Apskaitos centrą jau ant politikų stalo.
Planuojama vis mažiau mokinių beturinčios Beržų progimnazijos patalpose įkurdinti naują įstaigą – Panevėžio apskaitos centrą. Jis atliktų buhalterinę apskaitą ir auditą, rengtų finansines ataskaitas, aptarnautų kitas įstaigas, kurios iki šiol turėjo savo atskirus buhalterius ir apskaitininkus.
Savivaldybės administracija jau paruošė projektą naujajam centrui steigti ir parengė jo nuostatas. Šis dokumentas dabar keliauja per miesto Tarybos komitetus ir galiausiai bus teikiamas svarstyti artimiausiame jos posėdyje.
Politikams pritarus, įstaiga turės būti įregistruota Registrų centre ir galės pradėti veikti.
Starto data numatyta rugsėjo 1-ąją.
Permaina motyvuojama tuo, kad nauja įstaiga padėtų sutaupyti lėšų miesto biudžete. Mat vien 57-ių švietimo įstaigų buhalterių darbo užmokesčiui Savivaldybė skaičiuoja per metus išleidžianti apie milijoną eurų. Negana to, jai pavaldžios įstaigos nuolat susiduria su kompetentingų buhalterių stoka šiuolaikinėje darbo rinkoje.
„Kasmet vykdant auditus įstaigų buhalterijose, nuolat susiduriama su buhalterių kompetencijos trūkumu, jų darbo klaidomis. Ne visi specialistai yra gerai pasiruošę tokiam darbui. Kai kurie jų jau ir vyresnio amžiaus, juos teks kažkada išleisti į pensiją“, – argumentus sujungti miesto įstaigų buhalterijas į vieną „Sekundei“ yra vardijęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius.
Parengtame projekte numatyta naujo centro veiklą pradėti nuo trijų pareigybių: vadovo, buhalterio (finansininko), duomenų bei informacinių sistemų specialisto. Šioms darbo vietoms užimti, Savivaldybės aiškinimu, bus skelbiamas konkursas.
„Tos vadovų baimės, sakyčiau, perteklinės.“
K. Armonavičius
Iki kovo 31-osios sudarius priemonių planą centralizuotai buhalterijai įvesti, numačius perėjimo prie jos etapus ir suderinus struktūrą, pareigybių skaičių ateityje numatyta didinti.
Anksčiau kalbėta, kad centre turėtų darbuotis apie 55–60 specialistų. Dabar projekto autoriai teigia, kad kolektyvo dydį lems patvirtintas įstaigos veiklos planas.
Ateityje darbuotojai būtų suskirstyti pagal atskiras funkcijas: vieni skaičiuotų Savivaldybei pavaldžių biudžetinių įstaigų darbo užmokestį, kiti vykdytų turto apskaitą ir kt.
Į tokias pareigas galės kandidatuoti visi dabartiniai tų pačių įstaigų buhalteriai.
Po Beržų progimnazijos stogu įsikursiantis Panevėžio apskaitos centras startuos nuo rugsėjo 1-osios. P. Židonio nuotr.
Pirmosios pokyčius turėtų pajusti 29-ios Panevėžio ikimokyklinės įstaigos. Jų vadovai, savo pašonėje nebeturėsiantys buhalterių, neslepia tuo nesantys labai patenkinti.
„Nekokiomis nuotaikomis pasitinkame tokias naujienas. Centras pasiims mūsų svarbius darbuotojus. Jų netekus, vis tiek liks rūpesčių, darbų, susijusių su pinigais. Tada didžiausia našta guls ant mūsų, tai yra direktorių, pečių“, – teigia vaikų lopšelio-darželio „Puriena“ direktorė Zita Kuncienė.
Jos vadovaujamame darželyje šiuo metu buhalterinius reikalus tvarko dvi darbuotojos – apskaitininkė ir buhalterė. Pastaroji, pasak direktorės, jauna, gera specialistė ir greičiausiai bandys įsidarbinti centralizuotame Apskaitos centre.
„Kalbame, kad bent papildomas specialistas turėtų įstaigoje likti, kad padėtų finasiniuose reikaluose“, – svarsto Z. Kuncienė.
Anot jos, buhalteriniuose reikaluose daug gelbstinčios naujosios technologijos šiais laikais atstoja daug rankų, bet reikia ir žmogiško paaiškinimo, patarimo.
Reforma nėra patenkinta ir vaikų lopšelio-darželio „Papartis“ direktorė Vaiva Balčėtienė. Ji sako pasigendanti aiškumo, kaip planuojama po reorganizacijos tvarkyti buhalteriją.
„Bijau, kad visa atsakomybė už finansinius reikalus guls ant vadovo. O mes nesame buhalteriai“, – grėsmę mato V. Balčėtienė.
Pasak direktorės, labai patogu pašonėje turėti buhalterijos žinovą. Šis pasakydavo, ar įstaiga taupiai dirba, ar turi pinigų naujiems projektams.
Švietimo sritį kuruojantis Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius teigia suprantantis, jog pokyčiai visada sukelia nerimą, tačiau mano, kad vadovų baimė dėl reformos yra perteklinė.
Anot jo, ir šiuo metu kiekvienai įstaigai savo buhalteriją tvarkant savarankiškai, randama apstu klaidų.
„Virtinę metų per patikrinimus švietimo įstaigose nustatomatiek turto apskaitos, tiek buhalterinės apskaitos pažeidimų. Ne visos buhalterės geba pereiti prie IT naujovių, programinių dalykų, kai kurios tą sunkiau įsisavina, reikia suteikti pagalbą“, – sako K. Armonavičius.
Anot jo, Panevėžys reformos nedaro aklai. Savivaldybės atstovai važiavo į centralizuotai biudžetinių įstaigų buhalteriją tvarkančius Šiaulius, Jonavą semtis patirties ir bandydami užbėgti galimoms klaidoms už akių.
„Mes ir nepuolame iš karto, vienu žingsniu visų miesto biudžetinių įstaigų buhalterijos perduoti naujam centrui. Pradedame nuo ikimokyklinių įstaigų. Jų direktoriams bus suteikta galimybė prisijungus matyti savo įstaigos finansinius rodiklius, o visa buhalterinė apskaita, tiek turto, tiek piniginiai reikalai, bus tvarkomi centralizuotai. Esame suplanavę ir mokymus. Taigi, tos vadovų baimės, sakyčiau, perteklinės“, – mano Savivaldybės atstovas.
Biudžetinių įstaigų buhalterija centralizuotai tvarkoma Šiauliuose, Alytuje, Kaune bei kai kuriuose kituose miestuose.
