-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžys gali didžiuotis turintis senas teatro tradicijas – miestas po savo skliautu priglaudęs net keturis teatrus.
Todėl ir Tarptautinė teatro diena Aukštaitijos sostinėje paminėta skambiai bei ryškiai.
Pirmą kartą organizuota Panevėžio teatralų eisena nusidriekė nuo kunigaikščio Aleksandro paminklo Laisvės aikštėje iki Muzikinio teatro.
Dar tebelaukdami šventinės dienos, žiūrovai siuntė sveikinimus ir linkėjimus savo mylimiausiems Panevėžio teatrams. Ant paruoštų atvirukų rašė linkėjimą teatrams ir metė į jiems skirtas dėžutes. Minint Teatro dieną šie linkėjimai papuošė teatralų šventinę fotosienelę Muzikiniame teatre.
„Teatras – ir drama, ir galvos skausmas. Man tai – antras gyvenimas, paraleliai egzistuojanti realybė.“
A. Jucius
„Labai gražūs palinkėjimai, labai daug sveikinimų ir minčių, kurios, mano manymu, itin aktualios bet kuriam teatro žmogui“, – žiūrovų įsitraukimu džiaugėsi Panevėžio muzikinio teatro vadovė Kotryna Nekrošiūtė.
Teatrams linkėta ir kūrybinės laisvės, ir laisvės būti, ir tiesiog padėkota.
Šiek tiek daugiau nei porą metų Muzikiniam teatrui vadovaujanti K. Nekrošiūtė svarsto, jog šis darbas kupinas plačiausio spektro patirčių bei emocijų.
„Teatras savo dvasia, savo aura, savo kuriamu turiniu yra unikalus reiškinys. Vadovauti jam – ir didžiulė, išskirtinė dovana, ir atsakomybė. Kiekvienam Muzikinio teatro kolegai bei žiūrovams nuoširdžiai dėkoju ir Teatro dienos proga linkiu kūrybos džiaugsmo ir neblėstančio tikėjimo meno galia ir teatro stebuklu“, – teigė direktorė.
Pirmą kartą organizuota Panevėžio teatralų eisena nusidriekė nuo kunigaikščio Aleksandro paminklo Laisvės aikštėje iki Muzikinio teatro. G. Kartano nuotr.
Šiuo metu po sunkios ligos Druskininkuose sveikatą atgaunantis, jau beveik keturis dešimtmečius prie Lėlių vežimo teatro vairo stovintis Antanas Markuckis svarsto, jog teatras jam tapęs ir gyvenimo būdu, ir pačiu gyvenimu.
„Teatras – tai ir šventė, ir magija, ir stebuklas. Tai yra hobis, suderintas su darbu. Į teatrą negali ateiti kaip į kokią gamyklą štampuoti detalių. Kiekviena diena jame – iššūkis. Tai ir bendravimas su žmonėmis, su vaikais, su pasaka“, – kalbėjo A. Markuckis.
Unikalaus, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje vienintelio Lėlių vežimo teatro įkūrėjas ir vadovas prisipažįsta, jog per šiuos metus būta visko, taip pat ir momentų, kai sviro rankos, ir skambių pakilimų.
„Natūralu, buvo įtampų, sėkmių ir nesėkmių, kritimų ir stojimų, bet teatras galiausiai nugalėjo. Buvome jauni, lengvai išprotėję, bet mus visada mokė, kad reikia kalbėti apie turinį – apie tai, kas yra viduje, kodėl ir kam. Kurti tai, kas turės išliekamąją vertę. Tai ir yra teatro esmė“, – mano A. Markuckis.
Panevėžio „Meno“ teatro vadovo Anupro Juciaus teigimu, klausimas, kas jam yra teatras, ir šiandien, po trylikos metų buvimo scenoje, be galo sunkus. Tai – ir darbas, ir svajonė, ir aistra.
„Teatras – ir drama, ir galvos skausmas. Man tai – antras gyvenimas, paraleliai egzistuojanti realybė“, – kalbėjo A. Jucius.
Dilema, ar būti teatre ir juo gyventi, A. Juciui iškilo dar mokyklos suole, kai rinkos iš informacinių technologijų studijų ir teatro. Nugalėjo pastarasis.
„Pasukau teatriniu keliu, nes čia atradau tuos žmones, su kuriais gera, kur jaučiausi saugus. Atradau bendraminčius“, – kalbėjo „Meno“ vadovas.
Juozo Miltinio dramos teatro aktorei Ievai Brikei jau ne vienerius metus kovo 27-oji yra didžiulė šventė.
„Kai manęs kolega Dainius Jankauskas paklausė, ar teatras pasirenka mus, ar mes jį pasirenkame, savaitėmis vaikščiojau su šiuo vis išnyrančiu klausimu. Ir dabar negaliu atsakyti. Bet tikrai džiaugiuosi savo pasirinkimu kurti Juozo Miltinio dramos teatro kolektyve“, – sako aktorė.
Anot I. Brikės, teatras savaime nėra – jis atsitinka, įvyksta arba ne. Jai džiugu, kad dabartiniame kūrybos etape šalia yra žmonės, kurie siekia to atsitikimo vienodai atsidavę.
„Panevėžio bei visos Lietuvos žiūrovai, kurie atrado ir pamilo mūsų teatrą, – mums jūs labai svarbūs! Dėkoju už jūsų tikėjimą, kuris kuria spektaklį ne mažiau nei visi šokantys aplink scenos laikrodį“, – kalbėjo I. Brikė.
