-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Miesto Kraštotyros muziejuje eksponuojamoje parodoje „Maldos namai ekslibrisuose“ – menininko muziejui dovanoti darbai, sukurti per kelis kūrybos dešimtmečius.
Z. Plėštys muziejui prieš maždaug penketą metų dovanojo keturis albumus ekslibrisų, sukurtų įvairiems žmonėms ar reikšmingoms progoms, su Sibiro lageriuose pieštų likimo brolių paveikslais, įspūdingais gimtųjų vietų vaizdais – beveik visus savo darbus.
Parodai „Maldos namai ekslibrisuose“, pasak jos kuratorės Giedrės Baltuškienės, atrinkti Z. Plėščio darbai, apimantys visą jo kūrybinį laikotarpį iš visų keturių albumų.
Eksponuojamuose ekslibrisuose vaizduojamos Panevėžio, Vilniaus, Kauno, kitų Lietuvos miestų, taip pat Lenkijos bažnyčios.
„Muziejui dovanoti Z. Plėščio ekslibrisai yra didelė vertybė ir reikšminga dovana. Tai žmogus ne tik kūrėjas, bet ir išskirtinė asmenybė – politinis kalinys, didžiulis Lietuvos patriotas, labai išsilavinęs, nepaisant visų jam, buvusiam tremtiniui, daromų kliūčių siekiant mokslo“, – sako G. Baltuškienė.
Gyvenimo laužyto menininko kūrybos kelias prasidėjo dar mokykloje.
Mokydamasis Krekenavos gimnazijoje Z. Plėštys buvo vienintelis sienlaikraščio iliustruotojas ir įvairių renginių apipavidalintojas. O atsitiktinė pažintis su senojo Panevėžio teatro dekoratoriumi jaunuoliui tapo lemtinga.
„Teatre vyko visos Panevėžio apskrities sienlaikraščių paroda. Vienas pažįstamas mane nusivedė į dailės dirbtuves. Dar ir dabar man prieš akis stovi pirmą kartą pamatytas aliejinės tapybos paveikslas, užbūręs mane – žiemos miegu snaudžiantis miškas“, – „Sekundei“ yra pasakojęs menininkas.
Zigmas Plėštys. Ekslibrisas. P. Židonio nuotr.
Jaunuolio besiskleidžiančio talento nepajėgė užgniaužti nė atšiauri tremtis.
1951 m. lapkričio mėnesį su grupe moksleivių areštuotas, nuteistas ir ištremtas į Vorkutą.
Devyniolikametis tremtyje susipažino su kaimynystėje apsigyvenusiu žymiu latvių dailininku Stanislovu, lageryje piešdavusiu įvairius užrašus ir dekoracijas.
Tai buvo pirmasis jo mokytojas, išmokęs tapybos technikos subtilybių ir skatinęs piešti.
„Gyvenome vienoje lagerio sekcijoje. Tai jis mane išmokė piešti akis, įvairius šešėlius ir kitus tik dailininkams žinomus dalykus. Jis pats slapčia parsinešdavo dažų ir piešdavo labai blankius peizažus, nes reikėjo itin taupyti dažus. Stebėdamas jį ir aš tapiau. Tačiau vėliau mums kurti buvo griežtai uždrausta, atimti dažai“, – kadaise duodamas interviu „Sekundei“ yra pasakojęs Z. Plėštys.
Retuose tremtinių laiškuose artimiesiems skriedavo jo piešti likimo brolių portretai – atviruko dydžio, kad tilptų į voką.
„Dažnai kitų tautybių tremtiniai, gavę siuntinių iš artimųjų, už portretus mane pavaišindavo arbata ar skanesniu kąsneliu. Teko nemažai nupiešti ir Sergejaus Jesenino, daugelio vadinamo šių laikų dievaičiu, portretų“, – atsiminimais dalijosi Z. Plėštys.
Zigmas Plėštys. Ekslibrisas. P. Židonio nuotr.
Grįžusį iš tremties su šeima Z. Plėštį gimtoji žemė pasitiko nesvetingai: sovietinėje Lietuvoje tremtiniai nebuvo pageidaujami.
Visgi studijos, darbas ir širdžiai miela kūrybinė veikla po truputį viską sudėliojo į savo vietas.
Įstojo į Kauno politechnikos instituto neakivaizdinį skyrių, jį baigęs dirbo Panevėžio stiklo fabrike. Norėdamas patobulinti vokiečių kalbos žinias, 1977 m. įstojo į neakivaizdinius trejų metų kursus „Injaz“ institute Maskvoje. Lankė Panevėžio dailės studiją „Spektras“.
Nuo 1986 m. pradėjo kurti ekslibrisus.
Z. Plėštys yra nupiešęs beveik tris šimtus ekslibrisų, nemažai paveikslų, iliustravo knygas.
Su savo darbais dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje: Italijoje, Belgijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Kazachstane, Amerikoje.
Z. Plėštys yra ne tik talentingas menininkas, jis laikomas ir savotišku diplomatu – daug bendravo su lenkų kultūros veikėjais, ieškodamas abiejų tautų bendrų kultūros sąlyčio taškų.
Tikriausiai niekas Lietuvoje neturi sukaupęs tokios didelės ir įspūdingos polonistikos darbų kolekcijos.
