Panevėžio mieste ir rajone įdarbinti du gyvūnų gaudytojai per metus sučiumpa po kelis šimtus palaidų, ligotų, dažnai – ir piktų, grėsmę keliančių keturkojų. P. ŽIDONIO nuotr.

Šungaudžiai pusvelčiui nedirba

Šungaudžiai pusvelčiui nedirba

Visame Panevėžio mieste ir rajone įdarbinti vos du šungaudžiai, kurių vieno oficialios pareigos – beglobių gyvūnų gaudytojas, antrojo – gyvūnų priežiūros specialistas.

Per metus jie sučiumpa po kelis šimtus palaidų, dažnai ir piktų, grėsmę keliančių arba ligotų šunų bei kačių. Bėda, kad šiuos specialistus prisišaukti įmanoma tik darbo dienomis, o gyvūnų gaudymas paprastai apsiriboja juos atrišus nuo grandinių ar surinkus uždarytus tvartuose.

Savaitgaliai – šventi

Kad agresyvus palaidas šuo ne darbo dienomis paliekamas laisvėje netgi jei kelia rimtą grėsmę, parodė plačiai nuskambėjęs skandalas, kai mišrūnui sudraskius Bistrampolio dvaro danielių bandą ir puolus darbuotoją, nebuvo kam atvažiuoti jo sugauti.

Panevėžio mieste ir rajone gyvūnų gaudymo paslaugą teikiančios bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ Miesto tvarkymo skyriaus vadovo Sigito Vainausko teigimu, tokia paslauga teigiama už savivaldybių sumokamus pinigus. Tačiau šios sumos esą nepakanka beglobių gyvūnų gaudytojams apmokėti už darbą savaitgaliais, naktimis ar per šventes.

„Gautume daugiau lėšų, tuomet, žinoma, galėtume dirbti ir savaitgaliais, ir naktimis, ir per šventes. Žinau, kad šiuo metu beglobių gyvūnų gaudytojai sulaukia priekaištų, kad savaitgalį nedirbo, nenuvyko į dvarą gaudyti šuns. Bet reikia suprasti, kad jei jau iškviesti policininkai nepagavo didžiulėje teritorijoje lakstančio šuns, nebūtų jo sugavę nė šungaudžiai. Lakstyk nelakstęs, šuo greitesnis, jokiomis kilpomis jo nepagausi“, – tikina S. Vainauskas.

Močiutės kaimynė neprisišauktų

Pasak S. Vainausko, sulaukus pranešimo, kad gatvėmis laksto palaidas, agresyviai besielgiantis ar taip atrodantis šuo, nebūtinai puolama iškart važiuoti.

„Šuo nestovės ir nelauks, kol jį pagausime. Tad toks nuvykimas dažniausiai tėra beprasmis važinėjimas gatvėmis. Dažnesni atvejai, kai vykstame paimti gyvūnų iš tų namų, kurių gyventojai, paprastai seni, patenka į gydymo įstaigas, miršta ir nebėra kam pasirūpinti augintiniais“, – aiškino įmonės atstovas.

Anot jo, pagal sutartį, sudarytą su Panevėžio rajono savivaldybe, rajone paimti mirusių ar susirgusių šeimininkų gyvūnų vykstama tik tada, kai faktą, kad reikia pagalbos, patvirtina seniūnijos darbuotojas.

„Tikrai nevažiuojame dėl be globos likusio šuniuko, paskambinus į ligoninę išvežtos močiutės kaimynei, nors tokių skambučių irgi apstu. Prašome, kad apie susidariusią situaciją būtų pranešta seniūnijos vadovams, o šie mums rašytų oficialų, parašais patvirtintą raštą“, – pabrėžė S. Vainauskas.

„Prasta vadinu įmonę, kuri geba tvarkytis taip, kai visuomenei būtina paslauga teikiama tik darbo dienomis ir darbo valandomis.“

A. Lūža

Vykti kaip į karą

S. Vainausko žodžiai apie ribotas šungaudžių darbo valandas nustebino Panevėžio rajone garsų veterinarijos gydytoją krekenaviškį Algimantą Lūžą.

„Prasta vadinu įmonę, kuri geba tvarkytis taip, kai visuomenei būtina paslauga teikiama tik darbo dienomis ir darbo valandomis. Mano įsitikinimu, tokia įmonė apskritai kratosi atsakomybės padėti žmonėms. Pastebiu, kad su palaidais ar agresyviai atrodančiais šunimis, kurių išsigąstama, žmonės dažniausiai ir susiduria kaip tik per savaitgalius, šventes, vakarais, tai yra tuomet, kai nedirba, turi laisvo laiko, išeina iš namų“, – kalbėjo gyvūnų gydytojas.

A. Lūža pridūrė, kad jis, veterinarijos gydytojas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos yra įpareigotas gyvūnams pagalbą teikti bet kuriuo metu ir vykti visur.

„Turėčiau vykti ir į karo zoną“, – sakė veterinaras.

Anot jo, taip dirbti turėtų ir šungaudžiai.

Atakuoja savanorius

Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovei Rūtai Liberienei ne kartą teko teisintis žmonėms, kodėl savanoriai neturi teisės atlikti šungaudžių darbo. Anot jos, išties didelė problema, kad tokių specialistų Panevėžyje neįmanoma prisišaukti savaitgaliais, per šventes, po oficialių darbų valandų.

„Nei šunų, nei kačių mes nesivaikome ir negaudome. Neturime nei tam išmokytų žmonių, nei įrangos. Nuvažiavę galime tik paimti globoti šunį, kuris, tarkim, kelias valandas būna paliktas pririštas kur prie prekybos centro ar šiaip likęs be savininko“, – aiškino R. Liberienė.

Jos nuomone, šungaudžiams nebūtina ištisomis paromis budėti įmonės patalpose.

„Žinau, kaip dirba gydytojai. Dažnas jų naktimis, savaitgaliais budi namuose, o kai pacientams prisireikia pagalbos, vyksta į įstaigą. Taip dirbti galėtų ir beglobių gyvūnų gaudytojai“, – palygino R. Liberienė.

Sugautųjų nepuls marinti

Gyvūnų globėja atkreipė dėmesį, kad nuklydusių sveikų šunų pastaruoju metu mažėja, tačiau daugėja išmestų senų ligotų keturkojų. Tokie, sugaudyti šungaudžių, dažnai būna užmigdomi.

Visgi „Panevėžio specialus autotransportas“, pasak S. Vainausko, šiuo metu perka veterinarijos gydytojo paslaugą, kad šungaudžių sugautas gyvūnas būtų apžiūrėtas ir jam suteikta būtina pagalba, gautų skiepą nuo pasiutligės bei vaistų nuo kirminų.

Iki šiol keturkojis tokio dėmesio sulaukdavo tik jau patekęs pas gyvūnų globėjus, o bendrovė veterinarijos gydytoją kviesdavo užmigdyti pačius ligočiausius, senatvės iškankintus šunis bei kates.

Komentarai

  • Bet atimti gyvunu pas veisejus vaziuojate net po kelis kartus! Ir budite po langais su savanoriais. Nors ju gyvunai ir nelaksto palaidi, ir niekam nepavojingi. Ir savanoriai vos ne pro langus lipa… O kai realiai reikia, tai jau „nera lesu“.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų