Asmeninio archyvo nuotr.

Su kornetu – į muzikos pasaulio aukštumas

Iš Nyderlandų miesto Kerkradės nugriaudėjusio geriausių pasaulyje pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionato Panevėžio rajono dūdų asai grįžo triumfuodami. Tarp muzikos čempionų ryškiai žiba ir jaunoji solistė kornetininkė Ugnė Tamošietytė.

Vos prieš kelias dienas iš Nyderlandų sugrįžusi Ugnė Tamošietytė juokiasi vis dar negalinti patikėti, kad jų kolektyvas iš Panevėžio rajono – pasaulio čempionai!

Jau 19-ajame pasaulio muzikos čempionate („World Music Contest“) keturiose skirtingose lygose varžėsi trys dešimtys pačių talentingiausių pučiamųjų orkestrų iš visos planetos.

Šiemet jau 70 metų skaičiuojantis „World Music Contest“ festivalis vyksta kas ketveri metai ir tęsiasi net 24 dienas.

Dalyvauti šiame konkurse yra kiekvieno pučiamųjų orkestro visame pasaulyje svajonė ir tikslas. Jame laimėta prizinė vieta prilygsta sportininko parsivežtam olimpiniam medaliui.

Šį kartą Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos varinių pučiamųjų orkestras „Aukštyn“, vadovaujamas Remigijaus Vilio, užlipo ant aukščiausios pakylos.

Su dar trimis Panevėžio rajono kornetininkėmis Ugnė buvo pakviesta tobulintis „London Brass“ ansamblyje, sutraukiančiame geriausius Londono orkestrų muzikantus. Asmeninio archyvo nuotr.

U. Tamošietytė neslepia: iš Nyderlandų muzikantai grįžo ne tik pakylėti, bet ir jusdami didžiulį nuovargį.

„Aukštyn“ savo konkursinę programą pristatė 3-iojoje divizijoje. Divizijos skirstomos pagal kūrinio sudėtingumą ir atlikimo meistriškumą, nepriklausomai nuo muzikantų amžiaus.

Orkestrui dirigavo Piet Visser iš Nyderlandų.

Meistriškai solines partijas kornetu atliko Ugnė Tamošietytė, broliai Bernardas (eufonija) ir Leonardas Butkai (trombonas).

Tarptautinė vertinimo komisija, kurią sudarė kompozitoriai ir dirigentai iš Belgijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, orkestrui „Aukštyn“ už privalomo šiai kategorijai kūrinio – šveicarų kompozitoriaus Etienne Crausaz „Albinus Variations“ atlikimą skyrė net 95 balus iš 100 galimų.

„Aukštyn“ yra pirmasis jauniausias Lietuvos orkestras, pelnęs tokį aukštą apdovanojimą per visą čempionato istoriją. Žinojimas, kad buvau to dalis, nepaprastai džiugina“, – sako orkestre kornetu grojanti Ugnė.

Su pasaulinėmis žvaigždėmis

Šiais metais su dar dviem lietuviais U. Tamošietytė buvo išrinkta atstovauti Lietuvai ir Europos jaunimo rinktiniame orkestre Anglijoje.

Anot jos, tai buvo geriausiai praleistas laikas su daugybe skirtingų ir muzikalių žmonių, su nepakartojamu dirigentu, žinomu muzikantu Florent Didier iš Prancūzijos.

Itin aukštą „Aukštyn“ varinių pučiamųjų orkestro meistriškumo lygį išduoda ir tai, kad kartu su trimis Panevėžio rajono kornetininkėmis Ugnė buvo pakviesta groti „London Brass“ ansamblyje, sutraukiančiame geriausius Londono orkestrų muzikantus.

U. Tamošietytei meistriškumo mokė aukščiausio lygio muzikai.

„Daug gyvenimiškos patirties turintys nuostabūs muzikantai dalijosi įvairiais patarimais, savo istorijomis. Turėjome galimybę paklausyti jų nerealaus koncerto. Tai – neišdildomi įspūdžiai ir patirtis“, – susižavėjusi kornetininkė.

Pasaulio muzikos čempionate Panevėžio rajono pučiamųjų orkestras „Aukštyn“ pelnė čempiono titulą.

Didelis talentas mažame kaime

U. Tamošietytės muzikinis kelias prasidėjo Panevėžio rajono Sujetų kaime, kur ji užaugo.

Mama, sužinojusi, kad vaikus mokys groti net ir tokiame mažame, atokiame kaimelyje, pasiūlė tuomet septynmetei atžalai pabandyti, kad tik ši turėtų kuo užsiimti.

„Nuėjau, patiko, likau“, – šypteli Ugnė.

Pirmasis jos išbandytas instrumentas buvo althornas. Po kelerių metų pažinties su šiuo pučiamuoju, išgirdo nuostabiai kornetu pučiančias vyresnes mergaites.

„Užsimaniau ir aš korneto. Man taip patiko, kad juo groju iki šiol, – pasakoja Ugnė. – Visgi galiu pasakyti, kad dar ir dabar iki galo nesuprantu, kaip juo groti. Valdyti šį instrumentą reikia daug valios ir noro.“

Be instrumento ilgai neišbuvo

U. Tamošietytė pasakoja buvusi itin aktyvus vaikas, tad aplinkinių nestebino, kiek daug ji nori išbandyti, kaip dega smalsumu.

„Mama prasitarė, kad ir pati kažkada bandė mokytis skambinti pianinu. Dar tėvai yra pasakoję, kad kai manęs laukėsi, tėtis norėdavo, kad mama klausytųsi daug muzikos. Matyt, ta muzikinė skrynelė ir atsirakino“, – juokiasi kornetininkė.

Asmeninio archyvo nuotr.

Tačiau sulaukusi paauglystės Ugnė kornetą netikėtai metė. Sako, panoro pabėgti nuo muzikos. Visgi niekas, ką darė, nepatiko.

„Pamačiusi klasės drauges per pertrauką apžiūrinčias savo instrumentus, supratau, kad vis dėlto noriu groti, kad man to reikia“, – pasakoja muzikantė.

Nieko nesakiusi tėvams, sukaupusi visą drąsa, po pamokų sėdo į autobusą ir išdūmė pas vadovę prašyti instrumento ir galimybės vėl groti.

Kelionę tęsia akademijoje

Šis įvykis tapo ankstinu įsupti muzikos karuselę taip, kad ši nusviestų iki pasaulinio lygio scenų.

Po dar kelerių metų grojimo U. Tamošietytė paprašė tėvų išleisti mokytis į Panevėžį.

Septintoje klasėje pravėrė Vytauto Mikalausko menų gimnazijos duris.

„Pradėjusi ten mokytis, sužinojau visai kitokių dalykų apie muziką. Supratau, kad tai tikrai ne pabaiga“, – teigia Ugnė.

Šiuo metu U. Tamošietytė studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas profesorių Adomą Kontautą.

Ugnė svarsto, kad per visą muzikinę kelionę ji sutiko daugybę nuostabių žmonių, mokytojų, autoritetų. Visi davė specifinių žinių, jos padeda ir šiandien.

„Bet labiausiai prie mano kelio yra prisidėję tėvai, artimieji ir, žinoma, orkestro vadovas Remigijus Vilys. Esu jiems dėkinga už geležinę kantrybę ir laiką, skirtą man“, – šypsosi kornetininkė.

Po gražia išore – sunkus darbas

U. Tamošietytė svarsto, kad grojimas jai yra ir gyvenimo būdas, ir darbas. Juk be atkaklaus darbo nebus ir rezultato.

„Grojimo meno mokausi savo malonumui. Aš realizuoju save per muziką, bet man nebūtina scena, kad daryčiau tai, ką darau“, – mano Ugnė.

Būti muzikantu – tai nėra vien tik girdėti griaudėjančius plojimus po pasirodymų. Tai ir darbas su savimi, ir kasdieniai užsiėmimai, varginamos repeticijos, tolimos kelionės.

„Tikrai būna dienų, kai nesinori paimti instrumento. Bet imu, nes žinau, kad reikia. Norisi tobulėti, nesustoti ir judėti į priekį“, – prisipažįsta U. Tamošietytė.

O ir prieš koncertus Ugnei tenka išgyventi daug jaudulio. Vis dėlto džiaugiasi, kad bent jau su metais ir atėjusia patirtimi jo mažėja.

„Orkestre pasitaiko visko: kas nors kažką nuspiria, išverčia. Beje, dūžta instrumentai taip, kad nebegalima net groti“, – pasakoja Ugnė.

Visada su muzika

Ugnė džiaugiasi, jog po studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kelionių, intensyvių repeticijų ir koncertų, pagaliau, sulaukė vasaros. Galės skirti laiko sau, šeimai ir draugams.

U. Tamošietytė negyvena vien muzika. Jai patinka laiką leisti gamtoje, su draugais, šeima.

„Mėgstu įvairius darbus sode, jame kažką kurti. Kartais kokią knygą perskaitau ar į koncertą nueinu“, – pasakoja Ugnė.

Visgi talentinga kornetininkė neabejoja: kad ir kas nutiktų, muzika visada eis greta.

„Gyvenimo vizija yra, bet kaip klostysis, nespėlioju. Gyvenu šia diena, o jei kas nutiks, muzika tikrai liks mano hobis“, – šypteli čempionė.