Stoteles pagyvino panevėžietės piešiniai

Stoteles pagyvino panevėžietės piešiniai

Ne vienas užmiesčio keliais skubantis vairuotojas pastebėjo iš toli akį traukiančius, ryškiaspalvius piešinius ant autobusų stotelių paviljonų. Taip apie saugų eismą kelyje jau trejus metus iš eilės primena be galo kūrybiška panevėžiečių Šmakotinų šeima su dukra Marija priešakyje.

Automobilių kelių direkcijos inicijuoto piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojų autoriniai darbai jau baigti perpiešti ant šešių autobusų stotelių paviljonų skirtinguose Lietuvos rajonuose.

Saugaus eismo tematikos kūriniai spalvingumu ir turiniu skatina keliuose ir gatvėse elgtis atsakingai.

Iki šio rudens niekuo neišsiskyrusį Paliūniškio autobusų stotelės paviljoną pakeitė panevėžietės Juozo Balčikonio gimnazistės Marijos Šmakotinaitės piešinys.

Iki šio rudens niekuo neišsiskyrusį Paliūniškio autobusų stotelės paviljoną pakeitė panevėžietės Juozo Balčikonio gimnazijos auklėtinės Marijos Šmakotinaitės piešinys. G. Kartano nuotr.

Pagalbininkės – mokytoja ir mama

M. Šmakotinaitė prisipažįsta, kad paskelbus konkursą neturėjo didelio noro dalyvauti, bet paraginta mamos Inos, ryžosi išbandyti jėgas.

Piešinys turėjo perteikti konkrečią mintį, orientuotą į saugumą kelyje.

„Pasidarius kelis eskizus ir pradėjus piešti ant popieriaus atrodė nelengva. Bet pabaigus man pačiai patiko piešinys, jo idėja“, – sako autorė.

Iš tūkstančio šįmet konkursui atsiųstų darbų panevėžietės piešinys pripažintas vienu geriausiu.

Tačiau jo perkėlimas ant paviljono sienos M. Šmakotinaitei pasirodė kur kas sudėtingesnė užduotis nei idėjos išgryninimas popieriaus lape.

Pirmiausia reikėjo tinkamai išdidinti piešinį, pieštuku kontūrus persikelti ant sienos, o ir pavyko viskas ne iš pirmo karto.

Piešti Marijai padėjo Panevėžio ,,Šaltinio“ progimnazijos, kurioje anksčiau mokėsi, dailės mokytoja Gintarė Krikščiūnienė bei mama.

„Žiūrėdama į piešinį galėjau iš karto matyti darbo eigą, planuoti. Tai pasirodė tikrai lengva, nes piešinyje vyrauja tik kelios pagrindinės spalvos. Didžiąją darbo dalį atlikau pati, bet mama taip pat nemažai padėjo“, – pasakoja Marija.

Piniavos stotelės paviljoną iki šiol puošia M. Šmakotinaitės kartu su mama, sese bei broliu pieštas bėgantis gepardas, įspėjantis vairuotojus neskubėti kelyje. G. Kartano nuotr.

Į darbą su termosais

Pirmiausia M. Šmakotinaitė didesnius plotus padengė tam tikromis spalvomis, tuomet reikėjo atskirti piešinio detales, vėliau liko viską tik padailinti.

Iš tūkstančio šįmet Automobilių kelių direkcijos konkursui atsiųstų darbų M. Šmakotinaitės piešinys pripažintas vienu geriausiu. Asmeninio archyvo nuotr.

Tapymas užtruko daugiau nei dvi savaites. Paprastai M. Šmakotinaitė neturi daug laisvalaikio, todėl teko aukoti savaitgalius.

Kiekvieną laisvadienį pasiruošusios šiltos kavos termosus, gelbėjusius nuo rudens darganų, jiedvi su mama skubėdavo į stotelę piešti.

„Paskutinį spalio vakarą labai norėjome pabaigti darbą, piešėme iki pat vėlumos, tiesiog pasišviesdamos automobilio žibintais. Mums pavyko pabaigti, bet grįžome namo tikrai vėlai“, – pasakoja Marija.

Šeimos tradicija

Tapyti dažais ant sienos M. Šmakotinaitei nepasirodė per daug sudėtinga. Ji jau turi nemažai tokios patirties.
Praėjusiais metais Lietuvos automobilių kelių direkcijos inicijuotame konkurse M. Šmakotinaitė taip pat tapo viena iš šešių nugalėtojų.

Tąkart ant neišvaizdaus Piniavos stotelės paviljono ji kartu su mama, sese bei broliu nupiešė bėgantį gepardą, įspėjantį vairuotojus neskubėti kelyje.

Ant Piniavos stotelės fasado autorės piešinys puikuojasi ir apie pavojus kelyje primena iki šiol.

O 2020 metais šį konkursą laimėjo Marijos sesutės Sofijos darbas „Zebriukas“, kurį visa Šmakotinų šeima perpiešė ant Molainių autobusų stotelės paviljono.

Augina talentus

M. Šmakotinaitė jau septynerius metu lanko Panevėžio dailės mokyklą.

Nuo pat mažų dienų su mama ar močiute dažnai piešdavo, gamindavo įvairius darbelius iš gamtos gėrybių. Jau antroje klasėje Marija kartu su dvyniu broliu Viliumi pradėjo lankyti keramikos būrelį Panevėžio moksleivių namuose.

Vėliau, trečioje klasėje, mama talentingus dvynukus nuvedė į Dailės mokyklą. Čia M. Šmakotinaitė pradėjo dėlioti rimtesnius žingsnius meno pasaulyje.

 

Visa jos šeima turi menininkų gyslelę.

„Močiutė – tikra dailininkė, ji labai mėgsta gaminti gražius sveikinimus ir kitus darbelius savo malonumui bei kitų džiaugsmui“, – pasakoja Marija.

M. Šmakotinaitės mama – taip pat labai kūrybinga, vaikystėje pati lankė Dailės mokyklą. Ji – didžiausia Marijos patarėja ir skatintoja.

Neatsilieka ir jaunesnioji sesutė Sofija.

Šmakotinų atžalos ne tik puikiai piešia, bet ir labai gerai mokosi, yra įvairių miesto bei respublikinių konkursų ir olimpiadų nugalėtojai.

Prieš porą metų Automobilių kelių direkcijos konkursą laimėjusi Sofija Šmakotinaitė Molainių autobusų stotelės paviljoną pagyvino zebriuku. G. Kartano nuotr.

Užsiėmimas veja užsiėmimą

Daug Marijos popamokinio laiko užima Dailės mokykla. Piešimas – neatskiriama nuo jos kasdienybės.

Jaunoji menininkė idėjų semiasi filmuose, ją įkvepia kelionės ir draugai.

„Laisva tema piešiu retai, dažniau vykdau mokytojų užduotis. Kartais piešiniai vystosi labai sunkiai, kartais maloniai ir greičiau“, – pasakoja panevėžietė.

M. Šmakotinaitė išties labai kukli, bet talentinga ir įvairiapusiška asmenybė.

Dalyvauja, atrodytų, tarpusavyje visiškai nesusijusiose veiklose: lanko Dailės mokyklą, futbolo treniruotes, šokių pamokas J. Balčikonio gimnazijoje, prisideda prie skautų veiklos, savanoriauja krepšinio klubo „7bet-Lietkabelis“ varžybose.

Panevėžietė turi patirties ir „Erasmus+“ programos veikloje, per ją buvo išvykusi į Italiją ir Graikiją.

„Noriu daug pamatyti ir suspėti, tačiau, žinoma, daug laiko reikia skirti vis sudėtingėjantiems mokslams“, – sako Marija.

Baigusi gimnaziją mergina dar nėra tikra, ar pasirinks su menu susijusias studijas.

„Artimiausia mano svajonė būtų dar kartą dalyvauti jaunimo mainų projekte ir ten įgyti naujos patirties“, – sako M. Šmakotinaitė.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų