-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vienam garsiausių kraštiečių, skulptoriui Juozui Zikarui atminimo ženklą prieš metus suplanavęs pastatyti Panevėžys liko savotiškai skolingas šiam iškiliam menininkui.Idėjos konkurso vertinimo komisija nutarė, kad kūryboje tautiškumą, laisvę įkūnijusiam, vienu iš valstybės kūrėjų įvardijamam J. Zikarui sukurti atminimo ženklai neatskleidė jo didybės. Tad svarstoma skelbti dar vieną konkursą, skirtą Aukštaitijos sostinėje įamžinti šiai asmenybei.
Praėjus 140-iai metų, kai gimė skulptorius J. Zikaras, Seimui paskelbus jo vardo metus, Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo Panevėžio mieste komisija iškėlė iniciatyvą garsiajam skulptoriui pastatyti atminimo ženklą.
J. Zikaro įamžinimui miesto biudžete buvo numatyta iki 20-ies tūkstančių eurų. Jubiliejinių metų pabaigoje buvo paskelbtas konkursas atminimo ženklui sukurti.
Konkurso sąlygos numatė ir atlygį jame dalyvausiantiems J. Zikarui skirto atminimo ženklo kūrėjams. Už pirmąją vietą – tris tūkstančius eurų, už antrąją – du tūkstančius, už trečiąją – tūkstantį eurų. Konkursas įvyko, tačiau ženklo, kurį buvo planuota statyti prie Juozo Balčikonio gimnazijos, nėra.
„Atminimo ženklas nepastatytas, nes jo kūrėjai neišpildė lūkesčių“, – sako Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis.
Jis buvo ir vienas iš šio atminimo ženklo vertinimo komisijos narių. Šią komisiją sudarė pora muziejininkų, dailininkas, dizaineris, du architektai ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
P. ŽIDONIO nuotr.
Skelbtam konkursui buvo pristatyti tik trys darbai. Kadangi jų tiek tebuvo, kiekvieno autorius gavo po numatytą atlygį už pirmąsias tris vietas.
Pirmoji atiteko Mindaugo Jurėno darbui „Zikaro molis“. Jame ant besisukančio stovo pavaizduotas savotiškas molio gabalas su J. Zikaro sukurtų skulptūrų fragmentais.
Antroji vieta skirta Artūro Žilinsko kūriniui „Zikariukas“. Ši skulptūra įamžino patį J. Zikarą.
Trečiąja vieta įvertinta panevėžiečio Vytauto Tallat-Kelpšos skulptūra „Zikaro molbertas“. Šiuo kūriniu menininkas siekė atspindėti J. Zikaro kūrybos ir gyvenimo kelią.
„Vertinimo komisija tikėjosi gauti daugiau pasiūlymų. Be to, buvo aiškiai matyti, kad įgyvendinti kai kurių skulptorių sumanymus būtų kainavę gerokai daugiau, nei tam buvo numatyta, 20 tūkstančių eurų nebūtų užtekę“, – teigė S. Glinskis.
Jis patikino, jog noras Panevėžyje įamžinti J. Zikarą – gyvas.
Pasak S. Glinskio, dabar jau naujai išrinkta miesto Taryba spręs, ar skelbti dar vieną garsiojo skulptoriaus įamžinimo idėjos konkursą.
P. ŽIDONIO nuotr.
Miesto dizaineris Arvydas Narkevičius pridūrė, kad konkursas buvo skelbtas nurodžius konkrečią vietą, kur turi stovėti J. Zikaro atminimo ženklas – šalia J. Balčikonio gimnazijos.
Kitados joje mokytojavo pats J. Zikaras.
Pasak dizainerio, ne visi menininkų pasiūlyti atminimo ženklai tiko būtent tai vietai.
„Svarstėme, kad vieną jų labiau būtų tikę statyti toje vietoje, kur kitados stovėjo Zikarų namai, o dabar ten – Registrų centro pastatas“, – sako A. Narkevičius.
„Atminimo ženklas nepastatytas, nes jo kūrėjai neišpildė lūkesčių.“
S. Glinskis
Savivaldybės tarybos Kultūros ir meno komiteto pirmininkė, taip pat J. Zikarui skirtų atminimo ženklų vertinimo komisijos narė Vitalija Vasiliauskaitė irgi patvirtino, kad iš trijų pasiūlytųjų sunku buvo išrinkti J. Zikaro atminimą įamžinti vertą ženklą.
„Galbūt reikėtų papildyti reikalavimus šiam ženklui sukurti ir tuomet skelbti antrąjį, pakartotinį konkursą“, – svarstė politikė.
Ji pabrėžė, kad daugybę metų visuomenininkų kelta J. Zikaro įamžino idėja anaiptol nepamiršta.
P. ŽIDONIO nuotr.
Anot V. Vasiliauskaitės, visuomenininkai siekia, kad J. Zikarui skirtų atminimo ženklų rastųsi ir ant šiuo metu uždaryto buvusio banko pastato Respublikos gatvėje. Jame stovi paties J. Zikaro sukurtos Atlantų skulptūros.
Ne tik šios gatvės, bet ir Panevėžio įžymybę, 1931 m. specialiai bankui statytą pastatą, aukcione dar 2020-ųjų rudenį įsigijo kabelių bei laidų gamintoja bendrovė „Lietkabelis“. Įmonės generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas tuomet juokavo, jog tokiame istoriniame pastate negamins ir nepardavinės laidų.
S. Gailiūnas tuomet kalbėjo, kad buvusiame banke nauja veikla bus pradėta nuo 2021-ųjų vidurio, tačiau kokia ji bus, „Lietkabelio“ vadovas neįvardijo.
Ką darys su šiuo metu nenaudojama istorine Respublikos gatvės įžymybe, bendrovės vadovas neįvardija dar ir dabar.
Buvusio banko skliautą puošiantys didžiojo skulptoriaus kurti Atlantai jau daugiau nei porą metų užrakinti nuo pašalinių akių. PB nuotr.
Proginiais J. Zikaro metais su šiuo skulptoriumi itin artimai susijęs Paįstrys pasistatė medinių žąsų.
Už trijų kilometrų nuo Paįstrio esančiuose Paliukuose 1881 metais J. Zikaras gimė. Vaikystėje jam, vargingos šeimos vaikui, tekdavo iš savo gimtųjų namų į Paįstryje vykusius turgus varyti žąsis.
Tad medžio drožėjas miežiškėnas Eduardas Titas išdrožė ir Paįstryje, kur J. Zikaro vaikystėje ir būta turgaus, skulptoriui atminti pastatė penkias ąžuolines žąsis.
„Tos Zikarui skirtos žąsys tapo tikra Paįstrio pažiba. Žmonės prie jų fotografuojasi, važiuodami automobiliais, stabdo juos, lipa apžiūrėti. Paįstriečiai būtinai paaiškina, kad tos žąsys susijusios su garsiu Lietuvos skulptoriumi, išaugintu mūsų krašto“, – sakė Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas.
