-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Daugelio panevėžiečių mėgstama laisvalaikio praleidimo vieta buvęs Skaistakalnio parkas ne vieną atbaidė dėl nesutvarkytos infrastruktūros ir nesaugumo. Planuojant sutvarkyti šią, vieną gražiausių Panevėžio vietų, paklausta ir gyventojų nuomonės.
Apklausa rodo, kad žmonės Skaistakalnio parke nori elementarių dalykų – gerų takų, patogių suoliukų, šiukšlių dėžių, žalumos, kur būtų galima ramiai praleisti laiką, ir svarbiausia – saugumo.
Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė sako, kad idėjų konkursas Skaistakalnio parkui ir Senvagei sutvarkyti paskelbtas dar lapkritį, tačiau jam vykstant sulaukta labai daug pasiūlymų terminą pratęsti. Kadangi projektas didelis, bus tvarkomos svarbiausios miesto vietos, savivaldybė sutiko tai padaryti.
Vokai su idėjomis bus atplėšti paskutinę vasario dieną, o jau kovą bus sudaroma sutartis, rengiamas techninis projektas.
Architektės teigimu, Panevėžiui pasisekė, nes pernai susitikta su jaunųjų profesionalų programos (JPP) „Kurk Lietuvai“ dalyviais. Tai profesinio tobulinimo ir gerosios užsienio praktikos pritaikymo programa, suteikianti galimybę jauniems profesionalams savo žiniomis ir idėjomis prisidėti prie modernios Lietuvos ateities kūrimo.
Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja D. Gasiūnienė sako, kad Senvagės bei Skaistakalnio parko tvarkymo idėjos turėtų paaiškėti jau netrukus.
Dalyviai rotacijos principu metus įvairiais klausimais – verslumo skatinimo, konkurencingumo didinimo, įvaizdžio gerinimo – konsultuoja nacionalines ir regionines viešojo sektoriaus institucijas.
Pasak vedėjos, praėjusį finansavimo laikotarpį Lietuvoje vykdyta įvairiausių kūrybinių projektų – kurta rezidencijų, menų inkubatorių ir panašiai.
Panevėžio planuose – platūs užmojai ir apie tai išgirsta sostinėje. Idėjos, kaip būtų galima pertvarkyti Skaistakalnio parką, siūlytos ir vykstant architektų miestui dovanotoms kūrybinėms dirbtuvėms, taip pat vasarą viešėjus „Migruojantiems paukščiams“ – projektui, suburiančiam menininkus. Pavyzdžiui, per šį projektą išryškėjo botanikos sodo idėja.
„Nekalba apie fantastines idėjas. Žmonės nori elementarių patobulinimų – suolelių, takų, šiukšliadėžių, apšvietimo“.
JPP „Kurk Lietuvai“ dalyviai
Kadangi būtinas ir visuomenės dalyvavimas, atlikta apklausa. Tikimasi, kad gyventojų pastabos pasitarnaus architektų idėjoms kuriant visiems patogų ir patrauklų parką. Aptariant apklausos rezultatus, visos šalies architektams išsiuntinėti kvietimai atvykti ir kartu pavaikščioti po planuojamas tvarkyti vietas.
JPP „Kurk Lietuvai“ dalyviai Eugenijus Kaminskis ir Ieva Nagytė nagrinėja kūrybinės vietokūros pritaikomumo temą. Tai būdas kurti kūrybinius produktus ir paslaugas, įtraukiant vietos verslą, savivaldą, bendruomenę.
Jų teigimu, Panevėžio idėja atitiko labai daug kūrybinės vietokūros kūrimo žingsnių. Kadangi parku besinaudojantys žmonės – geriausi ekspertai, atlikta ir jų apklausa.
Paaiškėjo, kad panevėžiečiams Skaistakalnio parkas labai rūpi. Per dvi savaites daugiau nei pusė tūkstančio gyventojų išreiškė savo nuomonę. Kituose didmiesčiuose tokio aktyvumo paprastai nesulaukiama. Didžioji dalis apklausoje dalyvavo internetu.
„Moterys valdo Panevėžį“, – konstatavo I. Nagytė, nes didžioji dalis apklausoje dalyvavusių žmonių – moterys.
Aktyviausi buvo jauni žmonės iki 30 metų. Didžioji dauguma gyveno mieste, bet ne šalia parko. Pastebėta, kad pavyko pritraukti ir buvusius panevėžiečius dabar gyvenančius kituose miestuose arba užsienyje. Jų savo nuomonę išreiškė daugiau nei Panevėžio rajono gyventojų.
Be to, jie atvykę į Panevėžį, parke lankosi dažniau nei rajono gyventojai. Spėjama, kad tai susiję ir su vaikystės prisiminimais.
Paaiškėjo, kad 72 procentai apklaustųjų laisvalaikį leido Skaistakalnio parke. Pagrindinė nesilankymo parke priežastis – nesaugumas. Tam įtakos turėjo ir ankstesni rezonansiniai įvykiai, ir pati aplinka. Nors žmonės mini, kad tai daugiau stereotipas, tačiau jis vis dar turi nemažos įtakos.
Gyventojai parke pasigenda ir tvarkos bei geresnės infrastruktūros.
Pasak E. Kaminskio, įdomu tai, jog daugiau nei penktadalis nurodė, jog miesto centre esantis parkas
yra toli nuo jo, nepatogus susisiekimas. Kitaip tariant, įsivaizduojama, kad jis nuošalus.
Pusė dalyvavusiųjų apklausoje į parką atvyksta pėsčiomis, 22 procentai – dviračiu, penktadalis – automobiliu ir tik du procentai – viešuoju transportu.
64 procentai apklaustųjų parke ilsisi pasyviai. Kas antram iš jų tiesiog patinka čia pasivaikščioti, pasėdėti.
E. Kaminskio teigimu, nustebino, kad trečioje vietoje pagal veiklas atsidūrė fotografavimas – tiek žmonių, tiek gamtos. Dar vienas išskirtinis Panevėžio bruožas – kaip veiklą parke žmonės minėjo ančių lesinimą.
Aktyvios veiklos, kuriomis dažniausiai panevėžiečiai užsiima parke, yra važinėjimas dviračiais, bėgiojimas, kitoks sportas – mankšta, važinėjimas riedučiais ir pan.
Pasak I. Nagytės, pastebėta, kad išsiskyrė 40–50 metų amžiaus grupės žmonės. Didesnė jų dalis parke dažniau renkasi aktyvų nei pasyvų poilsį, kitose grupėse pasyvus poilsis aktyvų viršija praktiškai dvigubai.
Dar vienas pastebėjimas, kad gyventojams parke svarbu vaikai – žaidimas su jais, pasivaikščiojimas , taip pat vanduo, gamta, augintiniai. Dėl pastarųjų panevėžiečių nuomonės buvo skirtingos. Vieni nepatenkinti parke lakstančiais šunimis, kiti norėtų vietos ir keturkojams.
Žmonės siūlo parke tobulinti takus, atkreipti dėmesį į suolus – pageidaujama patogių su atlošais. Taip pat norima šiukšlių dėžių, gero apšvietimo, aikštelių vaikams, sportui, sutvarkytų žaliųjų erdvių ir vandens telkinių.
Panevėžiečiai nori ir daugiau renginių parke, vietos, kur būtų galima įsigyti kavos ir maisto. Akcentuojamas ir saugumas – pageidaujama vaizdo stebėjimo kamerų, dažnesnių pareigūnų vizitų. Gyventojai pasigenda informacinių stendų, nurodančių, kur kas yra. Minėta, kad nuo pėsčiųjų tilto nėra nuvažiavimo neįgaliųjų vežimėliams, dviračiams, tad nepatogu – norint patekti į parką, daliai žmonių tenka daryti nemažą lanką.
„Nekalba apie fantastines idėjas. Žmonės nori elementarių patobulinimų – suolelių, takų, šiukšliadėžių, apšvietimo“, – sako JPP „Kurk Lietuvai“ dalyviai.
Gyventojų taip pat klausta, ar J. Čerkeso-Besparnio sodyboje norėtų matyti menininkų rezidenciją, o pačiame parke – botanikos sodą. Trys ketvirtadaliai pritarė abiem idėjoms.
Tie, kurie nepritartų, manė, kad menininkų rezidencija būtų per siaura kryptis – pritrauktų per mažai žmonių, tarnautų siauram ratui, nesudomintų jaunimo. Be to, tam reikia nemažai lėšų, o yra ir svarbesnių prioritetų.
Kad yra ir didesnių prioritetų, manė nemažai nepritariančiųjų botanikos sodui. Be to, miestelėnai baiminosi, kad toks sodas neužimtų per daug vietos – nori laisvai jaustis parke, nesibaiminti numinti kokio nors augalo.
