Algirdo gatvė. P. Židonio nuotr.

Šimtametėje gatvėje – amžiaus susitikimai

Algirdo gatvė dar tik minės savo šimtmetį, bet jai egzistuojant būta visko – ir ramaus, ir judresnio laiko. O ypatingas gyventojas – režisierius Juozas Miltinis atnešė gatvei žinomumą.

Gedimino, Kęstučio, Vytauto, Algirdo vardais pavadintos gatvės neabejotinai sietinos su didžiaisiais Lietuvos kunigaikščiais.
Tokie pavadinimai nė vieniems okupantams neužkliuvo, niekam nebuvo kilusi mintis juos pakeisti, tad tokie ir liko iki šiol.
Algirdo – Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Gedimino sūnaus, valdžiusio 1345–1377 metais, vardu pavadinta gatvė Panevėžio istorijoje palyginti jauna.
Nuo tada, kai ji pirmą kartą 1924-aisiais paminėta miesto gatvių sąraše, praėjo vos šimtas metų.
„Cariniais laikais Algirdo gatvės nebuvo. Ir nelabai aišku, kada ji atsirado. Pirmuosiuose nepriklausomos Lietuvos Panevėžio gatvių sąrašuose 1919 metais Algirdo gatvė dar neminima. Atsiranda kiek vėliau – dar po penkerių metų“, – pasakoja Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkas Donatas Pilkauskas.
Žinoma, kad tarpukariu šioje gatvėje nebuvo nei stambesnių įmonių ar kokių įstaigų – stovėjo tik gyvenamieji namai.
Tik 35 numeriu pažymėtame glaudėsi Panevėžio miesto savivaldybės sandėlis, o gatvės pradžioje, 9-ajame name veikė garsi Kazio Tručionio svarstyklių dirbtuvė. Ji nacionalizuota 1940 metais ir jos pagrindu vėliau įkurta artelė „Svarstis“, kaip ir nacionalizuotose dirbtuvėse, gamindavusi svarstykles.

Šiais laikais Algirdo gatvės karūna, jos svarbiausias objektas ir pasididžiavimas – memorialinis režisieriaus Juozo Miltinio butas.

Visą straipsnį skaitykite lapkričio 10-os dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje.