Daugiau kaip šimtmetį skaičiuojanti Raguvos įžymybė – senas vėjo malūnas, sovietmečiu garsėjęs kaip kavinė su baseinais ir pirtimis, šiuo metu ieško naujų savininkų, kurie prikeltų jį antram gyvenimui. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Šimtamečiams malūnams žada renesansą

Aukštaitija visuomet garsėjo kaip malūnų kraštas, tačiau iki šių dienų jų beliko vos keli. Naujam gyvenimui prikelti tokį neįprastą statinį – didžiulių investicijų reikalaujantis drąsus žingsnis. Tačiau labai tikėtina, kad ir Panevėžys, ir Panevėžio rajonas jau netrukus turės naujas traukos vietas daugiau kaip šimtmetį skaičiuojančiuose malūnuose.

Vos prieš porą savaičių nekilnojamojo turto skelbimų portaluose pasirodė kiek neįprastas pasiūlymas – vos už 8 tūkst. 900 eurų įsigyti 1908 metais statytą kepurinį akmeninį vėjo malūną Raguvoje.

Kadaise Raguvoje veikė trys malūnai, bet iki šių dienų beliko vienintelis. Tiesa, ir jis apleistas, nykstantis. Šis prieš 113 metų iškilęs statinys priklausė vietos žydams. Pagal vieno iš savininkų vardą malūnas ir vadintas Maušiuko malūnu. Pagal savo paskirtį jis veikė neilgai, nes vietinius raguviečius miltais ėmė aprūpinti elektrinis malūnėlis. Istoriniai šaltiniai liudija, kad jau 1935 metais malūnas buvo likęs be sparnų ir buvo naudojamas kaip sandėlis. Vėlesnė malūno istorija siejama su Pranu Tarabilda, žymaus menininko Petro Tarabildos broliu. P. Tarabilda, pradėjęs nuo mašinisto darbo malūne-lentpjūvėje, galiausiai tapo vedėju.

Visa Tarabildų šeima gyveno greta malūno, iki šiol ši sodyba išlikusi. O šalia begriūvančio malūno pastatytas P. Tarabildos sūnaus Aleksandro sukurtas kryžius, skirtas Raguvos 500 metų jubiliejui.

Praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje pasiduota naujai ir sparčiai plitusiai madai: malūnas buvo perdarytas į pobūvių vietą. Senieji raguviškiai dar mena, kad čia veikė kavinė, o ketvirtame aukšte buvo įrengti viešbučio kambarėliai. Pristatytas priestatas, kuriame įrengta pirtis su baseinu. Įstaiga naudojosi sūrio gamyklos ir kolūkio darbuotojai, čia vykdavo šventės, būdavo priimami svečiai. Tačiau įvairios šventės malūne netruko ilgai. Prasidėjus privatizacijai, jame buvęs turtas dingo. Galiausiai audros nunešė ir patį stogą, tai dar paspartino malūno nykimą.

Malūno Ramygalos gatvėje savininkai ėmėsi jo vidaus ir aplinkos atnaujinimo.

Ieško išskirtinumo

Malūną pardavinėjančios nekilnojamojo turto brokerės Rasos Timinskaitės teigimu, dabartinis Alytuje gyvenantis Raguvos malūno savininkas turėjęs planų jame atgaivinti kavinę. Visgi tam reikia nemažų investicijų, todėl žmogus nusprendė malūną parduoti – galbūt atsiras, kas ryšis tokį statinį restauruoti ir prikelti naujam gyvenimui.

„Susidomėjimas tuo malūnu didžiulis, vien penktadienį turėjau keturias jo apžiūras. Daugelis besidominčiųjų neslepia planų čia įkurti maitinimo įstaigą. Malūnas tam pritaikytas idealiai, nes anksčiau jame taip pat veikė kavinė“, – teigė pastatui naujų savininkų ieškanti brokerė.

Pasak R. Timinskaitės, prieš keletą metų toks objektas vargiai būtų sulaukęs bent menkiausio susidomėjimo. Tačiau šiuo metu situacija iš esmės pasikeitusi. Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, jog netradiciniai ar kažkuo išskirtiniai objektai kuo toliau, tuo labiau tampa patrauklūs investuotojams.

„Daug kas priklauso nuo vietos ir pastatų būklės. Aš pati į malūno antrą aukštą net nelipau, nes labai nedrąsu, ar neįlūš laiptai ar grindys. Jo būklė kritinė, reikia kapitalinio remonto, todėl ir kaina tokia. Tačiau išskirtinumo ieškantys pirkėjai investuoja net į labai apleistus pastatus, jeigu turi viziją, kaip jį prikelti antram gyvenimui“, – sakė R. Timinskaitė.

Koją pakišo pandemija

Šiuo metu intensyvūs darbai vyksta ir prie garsiojo legendomis apie vaiduoklius apipinto malūno Panevėžyje, Ramygalos gatvėje. Beveik dvejus metus šį malūną buvo siūloma išsinuomoti už simbolinę kainą. Už daugiau nei 170 kv. m plotą istoriniame objekte buvo prašoma tiek pat ir eurų per mėnesį – mažiau, nei Panevėžyje kainuoja dviejų kambarių buto nuoma.

Dabar jo savininkai patys nusprendė pabaigti sutvarkyti išskirtinį unikalų statinį. Šiuo metu atnaujinamas malūno vidus bei aplinka.

Kaip teigė nuomininkų ieškoti bandžiusios nekilnojamojo turto agentūros vadovas Romualdas Paulauskas, malūnas – labai specifinis objektas, išsidėstęs per keturis aukštus, kurie lipant į viršų vis siaurėja. Daugelis vyresniosios kartos panevėžiečių dar tikrai pamena, kad čia buvo įkurtas vienas garsiausių Panevėžio restoranų.

„Manau, nuomai koją pakišo pandemija, dėl kurios sustojo beveik visų maitinimo įstaigų veikla. Vieni buvo susidomėję patalpas pritaikyti meno veiklai, tačiau nuomotis nenorėjo tik todėl, kad vidus nebuvo įrengtas“, – pasakojo R. Paulauskas.

Anot jo, pastaraisiais metais stebimas kavinių, restoranų bei kitų maitinimo įstaigų renesansas.

Nekilnojamojo turto ekspertas neabejoja, kad ir malūne atidarius restoraną, jis galėtų tapti nauja traukos vieta.

„Tai turėtų būti ilgalaikė investicija, nes paprastai prireikia laiko, kol žmonės pamėgsta naują vietą. Tačiau ar sutvarkę malūną savininkai dar norės jį nuomoti, o gal patys imsis kokių iniciatyvų, reikėtų klausti jų pačių“, – sakė R. Paulauskas.

Tiks ne tik ožkoms auginti

Ramygalos gatvėje vieną iš dviejų stūksančių malūnų dar 2011 metais įsigijo įmonė „Deliuvis“. Jos akcininkas Arūnas Nauronis kol kas neatvirauja apie ateities planus.

„Šiuo metu malūnas remontuojamas, tad apie ateities planus kol kas nenorėčiau kalbėti“, – teigė verslininkas.

Anot jo, imtis malūno remonto rimta paskata tapo galop pasibaigę absurdiški ginčai dėl pastatui priskirto sklypo.

Ilgą laiką miesto bendrajame plane jis buvo pažymėtas kaip žalioji zona. Vadinasi, jame nebuvo galima jokia komercinė veikla. Ironizuota, kad sklypas mieste tebuvo tinkamas ožkoms auginti.

Tokia situacija ilgam buvo sustabdžiusi verslininkų viziją, kaip prikelti naujam gyvenimui miesto savotiška vizitine kortele esantį malūną. Atnaujintos betrupančios pastato sienos, primontuoti nauji sparnai. Tačiau tolesnę rekonstrukciją, malūną pritaikant komercinei veiklai, kad būtų atvertos durys ir visuomenei, sustabdė ilgus metus užtrukusi kova su tuomečiais valdininkais.

Pasak A. Nauronio, pagaliau panaikinti apribojimai sklypui atvėrė galimybę jį naudoti komercijai, o tai reiškia ir paties malūno renesansą.

Išgarsino vaiduokliai

Verslininkų rankose esantis dabar tvarkomas malūnas Ramygalos gatvėje statytas 1875 metais. Tarpukariu jame netgi buvo įrengtas lokomobilis (kilnojamasis arba stacionarus energijai gauti agregatas, sudarytas iš garo katilo, garo mašinos ir pagalbinių įrenginių). Šalia malūno buvo įrengtos vėlimo ir dažymo dirbtuvės. Pokario metais malūnas nacionalizuotas ir priklausė „Pramkombinatui“, o1980-aisiais uždarytas. Dar po aštuonerių metų pradėta malūno rekonstrukcija, planuota, kad čia įsikurs Panevėžio kraštotyros muziejaus gamtos skyrius, bus eksponuojama vabzdžių kolekcija, atsiras Panevėžio malūnų istorijos ekspozicija ar stendas. Tačiau dėl eksponavimui netinkamų sąlygų ir kitų priežasčių muziejus malūne taip ir neįsikūrė. Spėta surengti tik vieną kriauklių parodą.

Rekonstrukcijos metu malūno išorė buvo aptinkuota, tačiau sparnai net nebuvo suprojektuoti ir atstatyti. Nepriklausomybės pradžioje malūnas kartu su 42 arais sodybos žemės sugrąžintas savininkų palikuoniams. Malūnas pradėtas nuomoti, jame kūrėsi restoranai, striptizo klubas. Nesėkmingą verslą bandyta gelbėti pasitelkiant vaiduoklius – paskelbta apie neva nusižudžiusius ankstesnius malūno šeimininkus ir pastate šėliojančias, restorano darbuotojams ir jo svečiams ramybės neduodančias vėles.

Galiausiai prieš dešimtmetį malūną įsigijus naujiems šeimininkams, atnaujintos pastato sienos, uždėti sparnai.