-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) suskaičiavo, jog kitąmet kovą vyksiančiuose rinkimuose mero regalijų sieks net 26 Seimo nariai. Netgi vieno parlamentaro pergalės atveju jo apygardoje surengti pakartotinius rinkimus į atlaisvintą vietą Seime mokesčių mokėtojams kainuotų iki 700 tūkst. eurų.
Dėl Panevėžio mero posto varžytis pasiruošę du panevėžiečiai parlamentarai savotiškai pripažįsta, kad iš jų darbo Seime rinkėjas daug naudos nepajuto, abu tikina, jog naudingesni būtų dirbdami Savivaldybėje.
Visgi politologė Rima Urbonaitė tokius ėjimus vertina kaip partijų spekuliaciją žinomų politikų pavardėmis.
„Jei mūsų politika nusileidžia iki to, kad manipuliuoja ir spekuliuoja gerai žinomomis pavardėmis, tai ko iš tokios politikos tikėtis, aš, tiesą sakant, nežinau“, – sako R. Urbonaitė.
R. Urbonaitės nuomone, seimūnų kandidatavimas į merus rodo, kad partijos išgyvena lyderių krizę ir eina lengviausiu keliu: rinkėjų balsus bando pelnytis ne rinkimų programomis, bet į pirmąsias pozicijas stumdamos jau žinomus veidus. A. Ufarto nuotr.
Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams jau aštuonerius metus nepavyksta atsikovoti kadaise Panevėžyje turėtos valdžios.
2015-aisiais dešiniųjų varžytis dėl mero posto pasiųstas Maurikijus Grėbliūnas liko antras, aplenktas nepartinio Ryčio Račkausko, iki šiol tebeeinančio mero pareigas.
Pergalės nelaimėjo ir 2019-aisiais Panevėžio mero regalijų siekusi konservatorė Indiana Grigienė. Jai nepavyko patekti net į antrąjį rinkimų turą.
Po dvejų nesėkmingų rinkimų šįkart TS-LKD į kovą dėl mero posto nusprendė siųsti savo „sunkiąją artileriją“ tiesiai iš Seimo.
Panevėžio meru sieks tapti konservatorius Bronius Matelis. Prieš porą metų panevėžiečiai jį į parlamentą delegavo kaip TS-LKD atstovą, nors dar 2016-ųjų Seimo rinkimuose B. Matelis kaip nepartinis dalyvavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąraše.
Dabar jis, nesulaukęs Seimo kadencijos pabaigos, kandidatuoja į Panevėžio mero postą.
„Tam tikro, sakysime, atspalvio, kad gal ne taip pasielgiau, taip, sutinku, gali būti ir jis yra toksai. Bet ką padarysi. Galbūt tapęs meru būčiau naudingesnis“, – svarsto seimūnas.
B. Matelis sako Panevėžio mero posto siekiantis paragintas partijos kolegų.
„Vienas dalykas, mano apsisprendimui daugiau įtakos turėjo iš vienos pusės mano partijos bičiulių paraginimas. Jų nuomone, mano patirtis pakankama, kad galėčiau dirbti meru“, – „Sekundei“ aiškino B. Matelis.
Savivaldoje nedirbęs parlamentaras visgi sutinka, kad Seime daugiau įgyjama bendros politinės patirties. Ten, anot jo, sprendžiami globalūs dalykai, išmokstama bendradarbiauti tarp politikų.
„O mero darbas yra konkretesnių ir smulkesnių dalykų, Seime to nelabai išmoksi, tos ūkinės patirties Seime negausi“, – svarstė kandidatas į Panevėžio merus.
Ūkinės patirties Seime negavęs B. Matelis, išrinktas meru, koalicijos partneriams nebūtų išrankus – sutiktų dirbti ir su tais, kuriuos patys konservatoriai visas dvi kadencijas dėjo į šuns dienas.
„Iš principo mano pozicija, ką pasakiau ir TS-LKD Panevėžio skyriaus tarybos posėdyje, kad jeigu rinkėjai nuspręstų, jog man reikia koalicijos, galėčiau ją sudaryti su visais. Ir su P. Urbšio, ir su R. Račkausko komitetu. Tikrai sugebėčiau juos pasikviesti ir pasiūlyti sudaryti koaliciją“, – aiškina kandidatas.
Paklaustas, kaip suderins intensyvią rinkimųę kampaniją su dar intensyvesniu Seimo nario darbu, B. Matelis teigia problemos nematantis.
„Nemanau, kad mano rinkiminė kampanija bus tokia intensyvi, kad reikėtų ypatingai derinti. Įsivaizduoju, bus debatai, kažkokie susitikimai, kur pakvies gyventojai. Manau, tai suderinami dalykai. Man, kaip Seimo antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojui, pavyko nemažai darbų padaryti, gal šiek tiek juos ir į priekį esu padaręs“, – avansą mano užsidirbęs kandidatas.
B. Matelis neneigia, kad jo kandidatavime į Panevėžio merus nesulaukus Seimo kadencijos pabaigos yra negražaus atspalvio, bet tokiam žingsniui jį pastūmėjo partijos nariai. „Sekundės“ nuotr.
Ateinančių metų kovą vyksiančiuose rinkimuose Panevėžio mero regalijų sieks ir LVŽS atstovas parlamentaras Deividas Labanavičius. Panevėžiečiai jį į Seimą išrinko prieš porą metų, 2020-ųjų spalį.
Vos spėjęs kojas apšilti Seime, D. Labanavičius rinkimuose dalyvaus kaip valstiečių kandidatas ne tik į merus, bet ir Panevėžio savivaldybės tarybos narius.
Ar netapęs meru, bet išrinktas į miesto Tarybą iš tiesų atsisakytų vietos Seime, valstietis tiesaus atsakymo neturi.
„Bus sprendžiama, kai sulauksime galutinių rinkimų rezultatų. Būsiu ten, kur matysiu, kad labiausiai galiu padėti panevėžiečiams. Būdamas ne tik kandidatu į merus, bet ir sąrašo lyderiu parodau, kad atsakau už kiekvieną jo narį“, – aiškino D. Labanavičius.
Jį kandidatu į merus LVŽS Panevėžio skyrius iškėlė vienbalsiai. Prieš tapdamas seimūnu, D. Labanavičius dirbo Panevėžio vicemeru.
Jei būtų išrinktas meru, savo komandoje greta valstiečių jis irgi norėtų matyti dabartinius miesto valdančiuosius – R. Račkausko suburtą nepartinį politinį komitetą „Atsinaujinančiam Panevėžiui“, Liberalų sąjūdį ir socialdemokratus.
Kadencijos pusiaukelėje mesti Seimą ir siekti Panevėžio vadovo vietos D. Labanavičius teigia ryžęsis matydamas, kad meras rinkėjams gali daugiau padėti nei seimūnas.
„Dauguma klausimų, kuriais rinkėjai į mane kreipiasi, susiję su vietos problemomis – dėl keliuko, dėl tvoros ir panašios. Ateina ir klausia, kada gi jų gatvę išasfaltuos. Aiškinu, kad yra Savivaldybės sudarytas gatvių sąrašas. Rinkėjams ne įstatymų leidyba, o lokalios jų bėdos rūpi“, – po poros metų Seime išvadą padarė D. Labanavičius.
Ar netapęs meru, bet išrinktas į miesto Tarybą iš tiesų atsisakytų vietos Seime, D. Labanavičius tiesaus atsakymo neturi. „Sekundės“ nuotr.
Kovą vyksiančiuose rinkimuose mero posto nusiteikę siekti rekordiškai daug tautos išrinktų seimūnų – net 26. Prieš ketvertą metų savivaldos rinkimuose dalyvavo 14 parlamentarų, 2015 m. – 17-a.
Politologės Rimos Urbonaitės nuomone, tokia tendencija rodo, kad partijos išgyvena lyderių krizę ir eina lengviausiu keliu: rinkėjų balsus bando pelnytis ne turiningomis ir racionaliomis rinkimų programomis, bet į pirmąsias pozicijas stumdamos jau žinomus veidus.
„Partijos neužsiaugina lyderių, kurie darytų karjerą savivaldybėje, o joms labai svarbu turėti savo resursus savivaldoje. Kai partijai žmonių neužtenka, gerai yra ir toks, vadinkime, pusfabrikatis – Seimo narys. Jis jau žinomas, tokio nebereikia įvedinėti į rinkimų rinką, juo pasinaudojama kaip mechanizmu pritraukti rinkėją“, – įvertino R. Urbonaitė.
Kita vertus, anot jos, parlamentarai, kandidatuojantys į merus, neturi garantijų, kad po poros metų bus perrinkti į Seimą dar vienai kadencijai.
„O čia atsiveria galimybė pabandyti įšokti į mero kėdę, kurią turėtų dar ketverius metus. Taigi, tokio kandidatavimo motyvas gali būti ir pragmatinis. Bet aš manau, kad be to pragmatizmo partijos turi kadrų trūkumą ir net nebando rinkėjų pritraukti savo turiniu, programa, o tiesiog paduodamos įžymybes ir tokiu būdu net paspekuliuodamos“, – įžvelgia politologė.
R. Urbonaitės nuomone, spekuliacija yra ir kandidatuojančių seimūnų susidvejinimas, kai tas pats žmogus siekia dviejų politinių pozicijų – ir mero posto, ir įrašytas pirmas kandidatų į Tarybos narius sąraše.
„Kai kurie Seimo nariai ne tik kandidatuoja į merus, bet dar ir veda partijos sąrašą. Jūs pasakykite, ar toks politikas, nelaimėjęs mero posto, bet išrinktas į savivaldybės tarybą, tikrai iškeis Seimo nario kėdę į Tarybos nario? Greičiausiai neiškeis ir pasiliks Seime. Į Tarybą ateitų kitas pagal partijos sąrašą asmuo, už kurį rinkėjai nebalsavo, nes juos balsuoti įkvėpė sąraše pirmas įrašytas Seimo narys. Tai reiškia, kad tokio politiko pavarde rinkimuose bus labai sėkmingai paspekuliuota.
Ar tai sąžininga rinkėjų atžvilgiu? Mano požiūriu – ne. Jei mūsų politika nusileidžia iki to, kad manipuliuoja ir spekuliuoja gerai žinomomis pavardėmis, tai ko iš tokios politikos tikėtis, aš, tiesą sakant, nežinau“, – teigia R. Urbonaitė.
Anot jos, rinkėjams turėtų būti svarbus ir finansinis rinkimų aspektas. 2019-aisiais po savivaldos rinkimų merais tapo du Seimo nariai ir jų apygardose teko rengti pakartotinius rinkimus į Seime atsilaisvinusias vietas.
Tokių pakartotinių rinkimų kaina nėra maža. VRK skaičiavimais, juos surengti vienoje apygardoje atsieitų apie 700 tūkst. eurų.
„Rinkimai nėra pigus malonumas. Ir šį klausimą reikia kelti, nes tai mokesčių mokėtojų pinigai. Bepigu jais politikui švaistytis, kai ne iš paties asmeninės kišenės, bet juk Lietuvos biudžetas nėra didžiulis“, – sako politologė.
Anot R. Urbonaitės, šiuo metu Lietuvoje turime situaciją, kai manoma, kad truputėlį galima pabūti Seimo nariu, truputėlį – meru ir tame nėra jokios problemos.
„Aš manau, kad problema yra“, – įsitikinusi politologė.
Jei dauguma Seimo narių, kurie išreiškė norą tapti merais, jais ir taptų, Seimo veidas dėl to gerokai pasikeistų.
Politologei nuostabą kelia ir į merus kandidatuojančių parlamentarų nusiteikimas rinkimų kampaniją suderinti su tiesioginiu darbu. Seimūnai visada pabrėžia, kad net ir tuo metu, kai nevyksta sesijos, jie be galo daug dirba ir yra užimti.
„Bus ir taip, kad tas pats Seimo narys, neišrinktas meru, po poros metų dalyvaus jau kitoje rinkimų kampanijoje, bandydamas dar vienai kadencijai patekti į Seimą. Taip kampanija po kampanijos, o tai kada ir kaip jis dirba? Dar sėdinčius opozicijoje suprantu, bet mes matome ir valdančiųjų atstovus, ir Seimo komitetų vadovus, kuriems darbo netrūksta, bet jie vis tiek mero rinkimams laiko atras. Tad man kyla klausimų, o kiek tuo metu jie iš tiesų dirbs Seimo nariais?“ – atkreipia dėmesį politologė.
