BNS nuotr.

Peržengusiesiems kryžkelę – parama savivaldybėse

Jau nuo kitų metų pradžios savivaldybės privalės užtikrinti skubią psichologo ar psichiatro pagalbą pakėlusiesiems prieš save ranką.

Naująją tvarką dar turi pasirašyti sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Ieškos psichologų

Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Sveikatos poskyrio vedėjo Mindaugo Burbos teigimu, Aukštaitijos sostinėje užtikrinti visą parą budinčius specialistus gali būti sudėtinga dėl jų stygiaus. Šiandien psichologų trūksta net mokyklose, o budėjimas naktį pareikalautų ir daugiau finansinių resursų.

Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos centro vadovas Marius Strička sutinka, jog kiekvienoje savivaldybėje turėti visą parą budinčių specialistų ambicingas siekis. Dėl to, jo nuomone, kelios savivaldybės galėtų jungtis ir bendrai teikti reikiamą pagalbą.

M. Burbos manymu, Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės taip pat turėtų bendradarbiauti.

„Steigti dvi atskiras institucijas miestui ir rajonui nėra racionalu“, – „Sekundei“ teigė M. Burba.

Rūpintis savo psichologine sveikata nėra gėda, pabrėžia Sveikatos poskyrio vedėjas Mindaugas Burba. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Lietuvos statistika – tarp juodžiausių

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2015-aisiais Lietuvoje nusižudė 896 žmonės, iš jų 78 Panevėžio apskrityje.

Nors statistika rodo, kad savo valia iš gyvenimo dažniausiai pasitraukia 45–59 metų asmenys, nuo 2015-ųjų Panevėžį sukrėtė net keturios vienos miesto mokyklos moksleivių savižudybės.

Panevėžio savivaldybės 2015-ųjų stebėsenos ataskaitos duomenimis, tais metais 100 000 gyventojų teko 17,6 savižudžio, o šalyje – 30,4.

Tiek šalyje, tiek Panevėžyje savižudybių atvejų pastaraisiais metais mažėja, tačiau Lietuva vis dar išlieka viena labiausiai dėl šios problemos kenčiančių valstybių pasaulyje. Naujausia Pasaulio sveikatos organizacijos informacija atskleidžia skaudžią realybę – Lietuva yra 8-oji valstybė pasaulyje pagal savižudybių, tenkančių 100 000 gyventojų, rodiklį. Lietuvą šiame kontekste lenkia Šri Lanka, Gajana, Mongolija, Kazachstanas, Dramblio Kaulo Krantas, Surinama ir Pusiaujo Gvinėja.

Pas psichologą – ir sveikam

M. Burbos nuomone, net ir neįvedus naujosios tvarkos, numatančios didesnę atsakomybę savivaldybėms, yra pakankamai galimybių gauti reikiamą psichologinę pagalbą po bandymo pasitraukti iš gyvenimo.

Tačiau M. Burba mato gilesnę problemą – daugeliui rūpintis savo fizine sveikata yra normalu, o psichologinės savijautos temos vis dar yra tabu. „Visuomenėje vis dar išlikusi nuomonė, jog eiti pas psichologą – blogai, gėda. Aš manau priešingai – net ir sveikas žmogus turėtų retkarčiais apsilankyti pas šį specialistą“, – įsitikinęs Sveikatos poskyrio vedėjas.

Anot jo, savižudybės kaip stigmos įvaizdis užkerta kelią atverti specialistų kabinetų duris, o to pasekmės dažnai – tragiškos.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vieno žmogaus savižudybė paveikia mažiausiai 6 kitus žmones. Neretai ir jiems prireikia psichologų pagalbos.

Panevėžyje 2016-ųjų pabaigoje pradėjo veikti savitarpio pagalbos grupė, skirta nusižudžiusiųjų artimiesiems. Čia susirinkę žmonės turi galimybę pasidalyti savo išgyvenimais su panašią patirtį turinčiais asmenimis bei grupę kuruojančiais psichologais.

Panašios savitarpio pagalbos grupės veikia ir kituose Lietuvos miestuose.