Savivaldybių indeksas: Panevėžys Lietuvos kontekste

Savivaldybių indeksas: Panevėžys Lietuvos kontekste

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Didžiųjų šalies savivaldybių sąrašą užbaigia Panevėžys, į priekį praleidęs Dzūkijos sostinę Alytų.

Mažųjų 54-ių savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: vėl pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių rajonų savivaldybės. Panevėžio rajonas su dar keliomis savivaldybėmis dalijasi 5-8 vietomis.

Panevėžys mažino skolą

Panevėžio miesto savivaldybė šiemet užėmė 6 vietą didžiųjų savivaldybių indekse (43 balai iš 100).

Gerai įvertinta tai, kad Panevėžio miesto skola buvo viena mažiausių. Ji 2018 m. sudarė 8,4 proc. nuo pajamų, kai vidutiniškai didžiosiose savivaldybėse ji siekė 25,5 proc. Mažesnė skola buvo tik Klaipėdoje (6,6 proc.).

2018 m. Panevėžyje mokesčiai už verslo liudijimus siekė 144 eurus, tai – mažiau nei vidutiniškai didžiosiose savivaldybėse (272 eurai). Pigesni verslo liudijimai buvo tik Šiauliuose (133 eurai). Nekilnojamo turto tarifas siekė 0,8 proc. – mažiau nei vidutiniškai didžiosiose savivaldybėse (0,9 proc.).

Deja, nedžiugino palyginus žemi investiciniai ir ekonominiai rodikliai. 2017 m. vienam gyventojui teko tik 2 158 eurai materialinių ir 2 926 eurai tiesioginių užsienio investicijų, kai vidutiniškai didžiuosiuose miestuose jų teko 2 810 ir 5 722 eurai. Tiesa, galima pasidžiaugti tuo, kad, palyginti su 2016 m., tiek materialių, tiek tiesioginių užsienio investicijų apimtys didėjo.

„Tūkstančiui gyventojų teko 41 veikiantis ūkio subjektas ir 41 verslo liudijimas. Palyginimui, didžiuosiuose miestuose tūkstančiui gyventojų vidutiniškai teko 46 veikiantys ūkio subjektai, 42 verslo liudijimai. Nors ekonominis aktyvumas buvo palyginti žemas, galima pasidžiaugti, kad kai kurie socialiniai rodikliai Panevėžyje buvo geresni nei vidutiniškai didžiosiose savivaldybėse. Nedarbo lygis siekė 7,2 proc., kai vidutiniškai didžiosiose savivaldybėse jis siekė 7,6 proc. ilgalaikiai bedarbiai (darbo nerandantys pusę metų, metus ar ilgiau) sudarė 18,6 proc. visų bedarbių, lyginant su 19,2 proc. didžiųjų miestų vidurkiu“, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis.

Panevėžio m. 2018 m. toliau tuštėjo. Pernai grynoji emigracija siekė 1,2 proc. gyventojų skaičiaus. Daugiau gyventojų išvyko tik iš Alytaus m. savivaldybės (1,7 proc.).

Mažiausi mokesčiai Panevėžio rajone

Panevėžio rajono savivaldybė šiemet pakilo iš 9-11 į 5-8 vietą mažųjų savivaldybių indekse (63 balų iš 100). Ji šias vietas dalinasi su Marijampolės, Palangos m. ir Šilutės r. savivaldybėmis.

Puiku, kad Panevėžio rajono skola buvo viena mažiausių Lietuvoje, siekė tik 9 proc. biudžeto pajamų (vidurkis – 25,8 proc.).

Panevėžio r. savivaldybė buvo nustačius palyginus palankius mokesčius. Pagrindinio nekilnojamo turto mokesčio tarifas siekė 0,3 proc., kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse – 0,7 proc. Vidutinis žemės mokesčių tarifas siekė 0,43 proc. ir buvo mažesnis nei mažųjų savivaldybių vidurkis (0,98 proc.). Vidutinė verslo liudijimų kaina buvo mažiausia Lietuvoje – siekė 1 eurą (vidurkis – 96 eurai).

„Vis dėlto, Panevėžio r. materialinių investicijų 2017 m. palyginti su 2016 m. sumažėjo 36 proc. nuo 58 iki 37 mln. eurų, todėl vienam gyventojui jų teko tik 1 006 eurai, kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse – 1423 eurai. Šiek tiek geresnė situacija su tiesioginėmis užsienio investicijomis. Jų vertė 2017 m. išaugo 3,9 proc. nuo 44 iki 46 mln. eurų“, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas.

Atotrūkis tarp savivaldybių auga

Pernai iš kitų šalies savivaldybių į priekį išsiveržęs Vilnius yra investicijų traukos centras, pagal šį rodiklį vis labiau tolstantis nuo kitų savivaldybių. Pasak M. Tininio, čia aktyviausias verslas, į vienintelį iš didžiųjų miestų daugiau gyventojų pernai atvyko nei išvyko. Antroje vietoje likusi Klaipėda su sostine eina koja kojon – čia dalis socialinių rodiklių, tokių kaip socialinių pašalpų poreikis, buvo geriausi, savivaldybė mažai įsiskolinusi. Keletu žingsnių toliau esančių Šiaulių ir Kauno rodikliai labai įvairialypiai. Pavyzdžiui, Šiaulių gyventojams sąlyginai nebrangiai kainavo išlaikyti savivaldybės administraciją, savivaldybė yra nustačiusi gana palankius mokesčius. Vis dėlto, pasak M. Tininio, ekonomika gerokai aktyvesnė buvo Kaune.

Anot analitiko, šiemet Lietuvos savivaldybių indeksas atskleidžia neraminančių tendencijų. Nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44-ose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26 savivaldybėse didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22-ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54 savivaldybėse.

Lietuvos savivaldybių indekso duomenys taip pat rodo, kad atotrūkis tarp sėkmingų ir stagnuojančių savivaldybių toliau didėja. Dalį savivaldybių kompleksinės problemos kamuoja ne pirmus metus ir vis gilėja: mažas verslumas ir užimtumas, didesnis socialinės paramos poreikis. Ištrūkti iš užburto rato sunkiai sekasi Akmenės, Ignalinos, Kalvarijos, Kelmės, Kupiškio, Šakių, Biržų, Joniškio, Visagino ir Zarasų rajonams. Pavyzdžiui, Zarasų, Lazdijų ir Ignalinos rajonuose darbo pernai neturėjo beveik 15 proc. gyventojų, daugiau kaip 7 proc. šių savivaldybių gyventojų neišsivertė be socialinių pašalpų. Visos šios savivaldybės sparčiai tuštėja.

Geografinė padėtis – ne nuosprendis

Ekspertai pastebi, kad dauguma sunkiai besiverčiančių savivaldybių yra pasienyje arba nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau geografinė padėtis, analitikų teigimu, tikrai nėra nuosprendis. Tai įrodo sėkmingų savivaldybių pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Birštone, Druskininkuose, Tauragėje, Rietave, Marijampolėje, Palangoje., Panevėžio rajone ir keliose kitose savivaldybėse daugelis žmonėms svarbiausių ekonominių ir socialinių rodiklių buvo geresni nei vidutiniai daugelyje savivaldybių.

„Savivaldybės turi stengtis išsiskirti, atrasti savo konkurencinius pranašumus, išnaudoti visas galimybes pritraukti investicijų, skatinti ekonominį aktyvumą ir palengvinti savo gyventojams galimybes dirbti ir užsidirbti. Kol bus savivaldybių, kur kas antras bedarbis darbo neranda ilgiau kaip metus, tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodikliai siekia vos po kelis eurus, negalėsime pasigirti sveika šalies ekonomika, o „gerovės valstybė“ taip ir liks burtažodis“, – indekso rezultatus apibendrina Indrė Genytė-Pikčienė.

Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės.

 

Trumpai

 

Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingas sudarytas remiantis 2018 m. duomenimis.

Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:

taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;

savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;

mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;

efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;

atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;

savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;

mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų